Fiziniai požymiai: susitraukę, maži akių vyzdžiai, „stiklinės” akys, užkritę akiu vokai, sunkiai stovi tiesiai (sulinkusi figura), pykina ir vemia, letas pulsas ir sumažejęs kraujospudis, paviršinis kvepavimas, perdozavus – kvėpavimo centro blokavimas
Įvertinę, kaip plačiai šiandien tarp paauglių paplitę narkotikai, ir supratę, kad po kokių trejų penkerių metų ši problema pasieks ir kariuomenę, nusprendėme iš anksto pradėti prevencinį darbą. Paaiškėjo, kad Lietuvoje daug šnekama apie problemą, bet nei valstybė, nei žinybos atskirų valstybės piliečių grupių atžvilgiu neatliko jokių rimtesnių tyrimų. Niekas negalėjo mums pasakyti, kokie narkotikai labiausiai išplitę, nes atlikti tik epizodiniai atskirų specialistų, gydytojų arba mokslininkų tyrimai savo reikmėms“, – sakė Karo medicinos tarnybos viršininkas pulkininkas leitenantas Leonardas Bakaitis. Būtent todėl nutarta pirmiausia įvertinti problemos mastą kariuomenėje ir atlikti narkotikų vartojimo monitoringą.
Konferencija sulaukė tikrai nemažo dėmesio. Joje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narė Janė Narvilienė, Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro direktorius Andrejus Piliaviecas, Vaiko raidos centro direktorius Linas Slušnys, ŠMM Socialinės politikos departamento Socialinių problemų sektoriaus vyriausiasis specialistas Algis Šimaitis, Lietuvos AIDS centro ambulatorinės priežiūros skyriaus vedėja Julija Rakickienė, Lietuvos viešosios policijos biuro Prevencijos tarnybos vyresnysis komisaras Remigijus Kalašnykas, Nevyriausybinės organizacijos “Vilties žingsniai” direktorė Janina Daukšienė. Visagino miestui atstovavo ir pranešimus skaitė Šeimos krizių centro ir Priklausomybių prevencijos tarybos vadovė Laima Paulauskienė, Psichikos sveikatos centro darbuotojas, vaikų ir paauglių psichiatras Ramūnas Likas, Savivaldybių policijos vyr.inspektorius Jonas Karpickas, prevencinį darbą ugdymo įstaigose kuruojanti Švietimo ir kultūros skyriaus vyr. specialistė Žana Širokina, Visagino miesto skautų draugovės pirmininkė Liudmila Vojevodina.
Tai ką mes atrandame patys turi prasmę, nes išlieka mumyse. Aktyvaus mokymosi ir netradiciniai darbo metodai dažniausiai orientuojami į moksleivių kritinį mąstymą, problemų sprendimą, žinių atradimą patiems. Šie metodai mokymą keičia į mokymąsi. Mokymo/si metodus svarbu derinti su moksleivių pasirengimo lygiu: kuo jis aukštesnis, tuo mokymo/si metodai mažiau struktūrizuoti, o mokytojo vaidmuo tampa stebėtojo ar bendradarbio. Labai svarbu padėti moksleiviams suprasti rūkymo, alkoholio vartojimo, inhaliantų uostymo ar kitų narkotinių medžiagų vartojimo vidinius socialinio spaudimo veiksnius, tokius kaip priklausymas kokiai tai grupei bei išorinius spaudimus, tokius kaip spauda, reklama. Renkantis darbo formas, mokomąją medžiagą, būtina pasitelkti pačius ugdytinius.
Kai kanapės nuryjamos, veikimas prasideda po pusvalandžio ar valandos. Intoksikacija trunka nuo trijų iki penkių valandų, didesnių dozių veikimas ilgesnis. Rūkomų kanapių, intoksikacija prasideda po kelių minučių ir trunka kelias valandas, atsižvelgiant į kiekį ir kiek kartų buvo suvartotas. THK tirpsta riebaluose, jį pasisavina riebaliniai audiniai, todėl jo skaidymo eiga gerokai lėtesnė nei pavyzdžiui, alkoholio. Pakartojus THK dozę, padidėja jo kiekis organizme. THK randama organizme 30 dienų pavartojus vienintelį kartą, ilgai vartojant – kelis mėnesius.
DŽEFAS gaminamas įvairiais būdais, tarp jų ir nelegaliai, įsigyjamų vaistų nuo bronchinės astmos – efedrino ir solutano. Efedrino milteliai sumaišomi su karštu vandeniu, actu ir kalio permanganatu. Gautas tamsiai rusvas rudas skystis yra filtruojamas, kol pasidaro skaidrus, gelsvo arba melsvo atspalvio. Šis skystis ir yra vartojamas (dėl savo spalvos dar vadinamas “baltu kaifu”). Solutanas yra skysto pavidalo, verdamas vandenyje, po to taip pat maišomas su actu ir kalio permanganatu bei filtruojamas.
Opijatai vartojami įvairiais būdais. Opijus paprastai rūkomas naudopjant specialias pypkes – kaljanus. Taip pat geriamos jo tabletės ar tinktūra. Morfijus dabar dažniausiai švirkščiamas. Tradiciškai heroinas švirkščiamas į veną. XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje paplito heroino rūkymas. Rūkant heroino milteliai dedami ant aliuminio folijos gabalėlio ir kaitinami žiebtuvėliu ar žvake. Kaitinant heroinas garuoja, o dūmai įkvepiami pro vamzdelį ar sudėjus delnus. Ši procedūra kartais vadinama “drakono medžiokle”, nes dūmų kamuoliai primena drakoną.
Naujausi tyrimai gali paaiškinti, kodėl kai kurie kokaino nebevartojantys narkomanai net po kelių mėnesių jaučia jiems stiprų potraukį. Tyrimai su žiurkėmis rodo, jog gyvūnams kokaino poreikis išlieka net ir praėjus nemažai laiko. Jei šį faktą patvirtintų ir tyrimai su žmonėmis, tai galėtų pakoreguoti narkomanų gydymo programas. Požiūris, kad nuo kokaino atprantama nustojus jį vartoti, yra klaidingas, teigia dr. Yavinas Shahamas ir jo kolegos iš Baltimorės piktnaudžiavimo narkotikais nacionalinio instituto. Žmonės labiausiai pažeidžiami, kai atsisakius narkotiko praeina daug laiko, teigia jis.
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu “Dėl Lietuvos sveikatos programos patvirtinimo” (Žin., 1998, Nr. 64-1842) patvirtintą Lietuvos sveikatos programą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 91 “Dėl narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1998-2000 metų priemonių ir Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos” (Žin., 1998, Nr.10-252), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programą (pridedama).
2. Pritarti tam, kad ministerijos ir kitos institucijos, atsakingos už 1 punkte nurodytos programos vykdymą, kasmet rengdamos biudžeto projektą, numatytų, kiek lėšų reikia šiai programai finansuoti.
3. Pavesti Vyriausybinei narkotikų kontrolės komisijai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 282 “Dėl Vyriausybinės narkotikų kontrolės komisijos ir jos nuostatų patvirtinimo” (Žin., 1995, Nr. 20-461; 1999, Nr. 42-1336), koordinuoti 1 punkte nurodytos programos vykdymą ir teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl jos tobulinimo.
Narkotikų prevencijoje naudojamus ugdymo metodus lemia ugdymo tikslai, uždaviniai, ugdymo turinys, asmenybiniai lūkesčiai bei sociokultūrinė aplinka. Mokytojas, atsižvelgdamas į moksleivių poreikius ir galimybes, pasirenka tinkamiausius ugdymo metodus, pats susidaro jų derinius ir autentiškai kuria darbo stilių. Tinkamai ugdymo procese naudojami metodai kelia moksleivių motyvaciją, ugdo moksleivių norą savo bei kitų vertybinių nuostatų tyrinėjimui, o tai turi įtakos jų elgesio formavimuisi. Ugdymo metodai turi tarnauti ne tik reikiamos informacijos suteikimui (akademiniam lavinimui), bet tuo pačiu jie turėtų ugdyti gyvenimo įgūdžius bei formuoti vertybines nuostatas. Tai iš mokytojo pareikalauja visiškai kitokių įgūdžių, lakstumo, sugebėjimų vesti diskusijas, kontroliuoti klasę, ko dažniausiai neprireikia įprastinėje pamokoje, kada paprasčiausiai moksleiviams perduodamos žinios.