Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 programa

Nutarimas paskelbtas: Žin., 1999, Nr. 76-2291
Neoficialus nutarimo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S

1999 m. rugsėjo 6 d. Nr. 970
Vilnius

DĖL NACIONALINĖS NARKOTIKŲ KONTROLĖS IR NARKOMANIJOS PREVENCIJOS 1999-2003 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu “Dėl Lietuvos sveikatos programos patvirtinimo” (Žin., 1998, Nr. 64-1842) patvirtintą Lietuvos sveikatos programą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 91 “Dėl narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1998-2000 metų priemonių ir Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos” (Žin., 1998, Nr.10-252), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programą (pridedama).
2. Pritarti tam, kad ministerijos ir kitos institucijos, atsakingos už 1 punkte nurodytos programos vykdymą, kasmet rengdamos biudžeto projektą, numatytų, kiek lėšų reikia šiai programai finansuoti.
3. Pavesti Vyriausybinei narkotikų kontrolės komisijai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 282 “Dėl Vyriausybinės narkotikų kontrolės komisijos ir jos nuostatų patvirtinimo” (Žin., 1995, Nr. 20-461; 1999, Nr. 42-1336), koordinuoti 1 punkte nurodytos programos vykdymą ir teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl jos tobulinimo.
4. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 91 “Dėl narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1998-2000 metų priemonių ir Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos” (Žin., 1998, Nr. 10-252) 1 punktą.

Ministras Pirmininkas Rolandas Paksas

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Irena Degutienė
_______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 970

NACIONALINĖ NARKOTIKŲ KONTROLĖS IR NARKOMANIJOS PREVENCIJOS 1999–2003 METŲ PROGRAMA

I.BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši programa atitinka 1998 metais patvirtintą Lietuvos sveikatos programą, Baltijos Asamblėjos 1997 metų rezoliuciją dėl kovos su narkotikais ir parengta vadovaujantis Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės programos rekomendacijomis, atsižvelgiant į suinteresuotų valstybinių institucijų bei visuomeninių organizacijų pasiūlymus.

2. Svarbiausiasis šios programos tikslas – atsižvelgiant į narkomanijos problemos aktualumą Lietuvoje, numatyti valstybės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politikos uždavinius ir jų sprendimo būdus. Tam būtina:

2.1. vykdyti aiškią ir plačiai integruotą valstybės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką, suderintą su šiuos klausimus reglamentuojančiomis Jungtinių Tautų konvencijomis, Europos Tarybos rekomendacijomis bei Europos Sąjungos teisės derinimo dokumentais;

2.2. tobulinti visos Lietuvos mastu visuomenės švietimą ir narkomanijos prevenciją, ypač rūpintis vaikų ir jaunimo švietimu, taip pat geriau kontroliuoti narkotinių medžiagų, prekursorių bei psichotropinių vaistų apyvartą, atsižvelgiant į valstybės ekonominės ir socialinės plėtros perspektyvas ir išteklius perėjimo į rinkos ekonomiką sąlygomis;

2.3. formuoti veiksmingesnę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką (tiek nacionalinę, tiek savivaldos lygmens), geriau ją įgyvendinti, vykdyti jos priežiūrą (monitoringą) ir administravimą, bendradarbiauti šioje srityje su nevyriausybinėmis organizacijomis, privačiu sektoriumi bei tarptautinėmis organizacijomis.

3. Kad šios programos tikslas pasiektas, rodytų:
3.1. narkotikų kontrolės politikos formavimo ir įgyvendinimo tobulinimo srityje:
3.1.1. sukurta Nacionalinės narkotikų kontrolės politikos koncepcija;
3.1.2. įsteigtas narkotikų kontrolės ir prevencijos priežiūros ir informacijos centras prie Vyriausybinės narkotikų kontrolės komisijos;
3.2. narkotikų poreikio mažinimo srityje:
3.2.1. mažėjantis sergamumas dėl priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų;
3.2.2. sumažėjęs paauglių bei jaunimo piktnaudžiavimas narkotikais bei psichotropinėmis medžiagomis;
3.2.3. taikoma narkotikų ir kitų žmogaus psichiką veikiančių medžiagų prevencijos sistema mokymo įstaigose;
3.3. narkotikų pasiūlos mažinimo srityje:
3.3.1. mažėjantis nusikaltimų, susijusių su narkotikais, skaičius;
3.3.2. stabilizuotas sunaikintų aguonų ir kanapių pasėlių plotų skaičius;
3.3.3. tobulesnė teisėtos narkotikų apyvartos sistema;
3.3.4. veiksmingesnė kovos su neteisėta narkotikų apyvarta sistema;
3.4. narkotikų žalos mažinimo srityje:
3.4.1. mažėjantis mirčių nuo narkotikų perdozavimo skaičius;
3.4.2. mažėjantis sergančiųjų narkomanija skaičius;
3.4.3. didėjantis reabilitacijos vietų valstybinėse gydymo įstaigose skaičius;
3.4.4. valstybės remiamos sveikatos priežiūros sistemos asmenims, sergantiems priklausomybe nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, funkcionavimas.

II. NARKOTIKŲ KONTROLĖS IR NARKOMANIJOS PREVENCIJOS LIETUVOJE VERTINIMAS (SITUACIJOS ANALIZĖ)
4. Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai kinta ekonomika, socialinės sąlygos ir žmonių gyvenimas. Lietuva, turinti gerus sausumos, jūros ir oro kelius, tapo tranzito valstybe, per ją pradėta gabenti ir narkotikus, nemažai jų lieka Lietuvoje. Tam nebuvo pakankamai greitai pasirengta: tobulintina įstatymų bazė, kurios reikia narkotikų kontrolei, neišugdytas gyventojų gebėjimas atsispirti narkotikams. Narkotikai tapo prieinamesni, gerėja jų tiekimas, didėja pasiūla ir poreikis. Sunkiomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis žmonės, ypač jaunimas, labiau pažeidžiami – linkę vartoti narkotikus ir imtis su narkotikais susijusios rizikingos veiklos. Pasilinksminimo vietose (ypač diskotekose) jaunimas ir net paaugliai vartoja įvairius naujus narkotikus: amfetaminų grupės, “extasy” (XTC), haliucinogeno LSD preparatus, rūkomas hašišas ir marihuana. Narkotikai neretai parduodami mokymo įstaigose ir gatvėse. Anksčiau pagrindinė narkotikų žaliava Lietuvoje buvo iš vietinių aguonų šiaudelių namuose gaminami opijaus preparatai. Dabar šiuos augalinius narkotikus išstumia sintetiniai. Narkomanija tapo grėsmingu socialiniu reiškiniu. Daugėja su narkotikais susijusių nusikaltimų. Narkotikų verslas tampa organizuotų nusikaltėlių grupių veiklos objektu. Daugėja smurto, prievartos, neteisėtai įsigyjamų pinigų. Sparčiai gausėja sergančiųjų narkomanija, su ja susijusių infekcinių susirgimų, iškilo AIDS epidemijos grėsmė.

5. Lietuvos Respublikos narkotikų kontrolės politika pagrįsta Jungtinių Tautų konvencijų rekomendacijomis ir reikalavimais. Vadovaujantis tarptautinėmis narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos sutartimis, rengiami, priimami ir įgyvendinami Lietuvos Respublikos įstatymai.
Lietuva 1994 metais prisijungė prie 1961 metų Jungtinių Tautų bendrosios konvencijos dėl narkotinių medžiagų kontrolės (su 1972 metų papildymais) ir 1971 metų Jungtinių Tautų konvencijos dėl psichotropinių medžiagų kontrolės. Lietuvos Respublikos Seimas 1998 m. kovo 12 d. ratifikavo 1988 metų Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta.

Lietuva 1994 metais ratifikavo Europos Tarybos konvenciją dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996 metų lapkritį kartu su kitų Baltijos valstybių vyriausybių atstovais, Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų tarptautinės narkotikų kontrolės programos atstovais pasirašė Rygos deklaraciją dėl kovos su pinigų plovimu.

Lietuvos Respublikos Seimas 1997 metų sausį papildė Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą – sugriežtino bausmes už nusikaltimus, susijusius su neteisėta narkotikų apyvarta, ypač už pakartotinius nusikaltimus, net iki 20 metų laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos Seimas 1997 metais priėmė Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymą, kuris reguliuoja narkologinių ligonių ir alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis piktnaudžiaujančių asmenų sveikatos priežiūrą, kad būtų sustabdyta liga ir sušvelninti jos socialiniai padariniai, sumažinta žala pacientams ir aplinkiniams. Šis įstatymas nustato narkologinių susirgimų (priklausomybės ligų) prevencijos, ankstyvo nustatymo, ligonių sveikatos priežiūros, jų socialinės reabilitacijos, integracijos į visuomenę sąlygas. Pagrindinis principas – ši pagalba organizuojama savanoriškai ir yra remiama valstybės (t.y. nemokama).

Lietuvos Respublikos Seimas 1997 metų birželį priėmė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymą, vadovaudamasis konvencija dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo. Įstatymą parengti padėjo Europos Sąjungos ekspertai pagal Pinigų plovimo projektą, skirtą kovai su narkotikais. Įstatymas įsigaliojo nuo 1998 m. sausio 1 dienos. 1998 m. spalio 20 d. priimtas naujos redakcijos įstatymas.

1997 metų balandį patvirtintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašas, parengtas pagal Jungtinių Tautų konvencijose nurodytų kontroliuojamų medžiagų sąrašus.
1998 metų sausį priimtas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas, kuris nustato narkotinių ir psichotropinių medžiagų klasifikavimo pagrindus, kai jos vartojamos sveikatos priežiūros, veterinarijos bei mokslo tikslams, – teisėtos apyvartos tvarką ir kontrolę pagal tarptautinių susitarimų reikalavimus. Šiuo įstatymu Lietuvoje uždrausta auginti narkotines žaliavas – aguonas ir kanapes. Vadovaudamasis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos Seimas 1998 metų vasarį papildė Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą – nustatė atsakomybę už neteisėtą psichotropinių medžiagų apyvartą. Minėtasis kodeksas papildytas nuostata, numatančia atsakomybę už neteisėtą prekursorių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Baltijos valstybių asamblėja 1997 metų lapkritį priėmė rezoliuciją dėl kovos su nusikalstamumu, taip pat narkotikais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 91 “Dėl narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1998-2000 metų priemonių ir Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos” (Žin., 1998, Nr. 10-252) pritarė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1998-2000 metų priemonėms, tačiau jos įgyvendinamos labai lėtai, nes stinga lėšų.

Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kurios 33 straipsnis įpareigoja apsaugoti vaikus nuo narkotikų. Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas 1998 metų kovą priėmė nutarimą Nr. 6 “Dėl narkomanijos prevencijos, gydymo ir reabilitacijos”.

6. Socioepidemiologiniai moksleivių tyrimai, siekiant nustatyti alkoholio, tabako ir kitų narkotikų vartojimo Lietuvoje mastą, atliekami nuo 1985 metų. Kad pavieniai moksleiviai vartoja nelegalius narkotikus, nustatyta dar 1990 metais. Nuo 1995 metų Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogikos institutas prisidėjo prie tarptautinio Europos mokyklose atliekamo alkoholio, tabako ir kitų narkotikų vartojimo tyrimo. Lietuvoje 1995 metais ištirti 3196 15-16 metų moksleiviai, kurie buvo atrinkti atsitiktinės atrankos metodu. 1998 metais atliktas dviejų etapų metodologinis tyrimas Vilniaus mokyklose, o 1999 metais numatomas kitas reprezentacinis šalies moksleivių tyrimas pagal tarptautinį projektą. Tyrimai anoniminiai, atliekami naudojantis tarptautine anketa, pagal bendrą tyrimo ir duomenų apdorojimo metodiką.

1995 metų tyrimų duomenys: ketvirtadalis moksleivių nuolat rūkė, 94,5 procento 15-16 metų moksleivių buvo gėrę stiprių alkoholinių gėrimų, 70,2 procento bent kartą buvo girti, o 12 procentų piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais (vartoję 40 ir daugiau kartų), nelegalius narkotikus buvo išbandę 3,2 procento moksleivių, labiausiai paplitęs marihuanos rūkymas, amfetaminą, kreką, XTC, LSD, heroiną vartojo pavieniai moksleiviai, populiariausi – psichotropiniai vaistai, 14,6 procento moksleivių (daugiausia mergaičių) vartojo raminamuosius ar migdomuosius vaistus be gydytojo paskyrimo, dar 15,9 procento nurodė juos vartoją gydytojo nurodymu, 15,7 procento moksleivių (daugiausia berniukų) prisipažino vartoją inhaliantus (uostą lakiąsias medžiagas). 1998 metų tyrimo duomenimis, Vilniuje mažiau uostyta inhaliantų (lakiųjų medžiagų), tačiau geriami stiprūs alkoholiniai gėrimai, vis dažniau jais piktnaudžiaujama, plinta psichotropinių vaistų vartojimas, rimta problema – nelegalių narkotikų vartojimas, net 22,7 procento 15-16 metų vilniečių nurodė mėginę jų net po kelis, labiausiai paplitusi marihuana (nurodė 19,8 procento moksleivių), plinta kiti narkotikai: 8,3 procento moksleivių nurodė vartoję XTC, 4,5 procento – amfetaminus, vartojamas krekas, kokainas, LSD, kiti haliucinogenai ir net heroinas.

7. Nors statistikos duomenys apie sergamumą priklausomybe nėra pakankamai tikslūs, sergančiųjų narkomanija ir toksikomanija Lietuvoje padaugėjo nuo 21 (iš 100 tūkst. gyventojų) 1991 metais iki 77 – 1997 metais. Sergančių narkomanų, registruotų sveikatos priežiūros įstaigose, daugėja, ypač 1995 metais, ne tik dėl to, kad gausėja pačių narkomanų, bet ir todėl, kad prastėja jų sveikata, vis daugiau jų išdrįsta kreiptis pagalbos, gerėja pirminės sveikatos priežiūros paslaugų narkomanams kokybė (reikia atsižvelgti ir į tai, kad nuo 1997 metų Lietuvoje vadovaujamasi 10 –ąja tarptautine ligų, taip pat narkomanijos klasifikacija). Sveikatos priežiūros įstaigose 1997 metais įregistruotas 2871 narkomanija sergantis asmuo– 56 procentais daugiau negu 1996 metais (1804 asmenys).

1997 metais mirė 29 narkomanai: nuo narkotikų perdozavimo -2, savižudžiai -5, nuo nelaimingų atsitikimų – 4, nuo infekcinių ligų – 1, somatinių ligų – 16, dėl nenustatytos priežasties – 1. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 1997 metais užregistruotos 56 mirtys, susijusios su narkotikais. Tačiau mirusiųjų dėl priežasčių, susijusių su narkomanija, gali būti gerokai daugiau.

Sergantiems narkomanija asmenims reikia specializuoto gydymo, susidedančio iš dviejų etapų – detoksikacijos ir reabilitacijos, pastaroji turi būti ilgalaikė. Šiuo metu gydymosi galimybės labai ribotos. Norintieji gydytis priversti toliau vartoti narkotikus. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus asmens sveikatos priežiūros įstaigose įsteigtos detoksikacijos palatos, kurios dirba sunkiomis sąlygomis, trūksta aparatūros. Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje veikia toksikologijos skyrius, į kurį patenka daug narkomanų dėl neatidėliotinų medicininių indikacijų. Kituose miestuose ir rajonuose narkotikus vartojantiems arba jų padauginusiems asmenims pagalba teikiama reanimacijos palatose. Po detoksikacijos nuo narkotikų priklausomus asmenis reikėtų intensyviai ambulatoriškai gydyti, taikyti jiems ambulatorines bei stacionarines reabilitacijos programas, teikti socialines paslaugas, tačiau Lietuvoje (Vilniuje) tik 20 reabilitacijos vietų. Reabilitacijos įstaigos įsteigtos prie Vilniaus narkologijos ir Lietuvos AIDS centro.

Pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus miestuose ir rajonuose turi būti įsteigti psichikos sveikatos centrai, detoksikacijos, reabilitacijos įstaigos, kurios stebėtų narkomanus, spręstų jų gydymo ir reabilitacijos klausimus. Dėl tikslinio finansavimo stokos neretai šie teisės aktai nevykdomi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymu ir naujos redakcijos Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, asmenims, sergantiems narkomanija, numatyta teikti laiduojamas (nemokamas) sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau iš tiesų šis įstatymas neįgyvendinamas, nesukurta veiksminga nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistema pirminiame ir antriniame sveikatos priežiūros lygiuose.

Susidarė palanki dirva plisti AIDS, nes narkomanai naudojasi bendrais švirkštais. 1997 metais jau nustatyti 26 intraveniniai narkomanai.

Norinčiųjų gydytis kasmet gausėja, tačiau sergantieji alkoholizmu ir narkomanija gydomi tik dviejuose specializuotuose priklausomybės ligų centruose Vilniuje ir Klaipėdoje. Kiti ambulatorinio ir stacionarinio gydymo padaliniai įsteigti psichiatrijos ar bendrojo profilio asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Rengiami priklausomybės ligų centrų steigimo apskrityse dokumentai. Šie centrai tenkintų ir apskrities centrų, ir rajonų poreikius.

Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 1998 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 6 ”Dėl narkomanijos prevencijos, gydymo ir reabilitacijos”, 1998 m. birželio 23 d. įsakymu Nr.357 sudarė narkomanijos prevencijos, gydymo ir reabilitacijos koordinavimo tarybą.

8. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pastaruosius ketverius metus ypač didėja nusikalstamumas, susijęs su narkotikais. 1997 metais nusikaltimų, susijusių su narkotikais, palyginti su 1990 metais, padaugėjo net 8 kartus. Organizuotas nusikalstamumas įgauna tarptautinį mastą. Vyrauja neteisėta narkotinių medžiagų gamyba, laikymas, įsigijimas, gabenimas, siuntimas ir realizavimas. Didžiuosiuose miestuose jau veikia ištisas prekiautojų narkotikais tinklas.

Pagausėjo nedirbančių ir nesimokančių narkomanų padarytų nusikaltimų: 1997 metais tokie asmenys padarė net 338 nusikaltimus, 1996 metais – 119 nusikaltimų.

9. Iš Rytų gabenami aguonų stiebeliai ir galvutės, grynas opijus, marihuana, hašišas, efedrino hidrochloridas ir anaboliniai vaistai. Narkotinės medžiagos įvežamos iš Afganistano, Irano, Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikijos. Per Lietuvą narkotikai gabenami į Skandinavijos valstybes, Sankt Peterburgą, Vokietiją. Iš Vakarų gabenamas kokainas, marihuana, LSD, “extasy”. Narkotikų kelias, anksčiau ėjęs į Vakarus per Balkanus, Serbiją ir Juodkalniją, dabar dėl nepalankių aplinkybių (neramumų ir karo veiksmų) pasuko per Lietuvą.

Nors Lietuvoje aguonas ir kanapes auginti uždrausta, kasmet sunaikinami dideli augalinių narkotinių žaliavų – aguonų ir kanapių plotai. Vidaus reikalų ministerija, pasitelkusi kitas tarnybas, kasmet vykdo operaciją “Aguona” ir naikina narkotinių žaliavų pasėlius. Lietuva tapo opijinių narkotikų žaliavos įsigijimo valstybe ir kaimynams: Latvijai, Estijai bei Rusijos Kaliningrado sričiai. Čia su narkotikų kontrabanda sulaikomi mūsų piliečiai.

Neteisėtos narkotikų apyvartos kontrolę koordinuoja Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyboje įsteigtas Narkotikų verslo tyrimo skyrius. Narkotikų kontrolės padalinys bendradarbiauja su pasienio, savivaldybių policija, Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos, analizuoja duomenis, atlieka tyrimus, operacijas, vertina situaciją, bendradarbiauja su atitinkamomis kitų valstybių struktūromis.

Tiesiogiai su neteisėta narkotikų apyvarta kovoja kriminalinė policija. Tačiau tik didžiuosiuose miestuose kovai su narkotikais įsteigti specialūs kriminalinės policijos padaliniai. Šiuose padaliniuose dirba tik po 4-5 pareigūnus. Kituose miestuose ir rajonuose šį darbą, be kitų darbų, atlieka kriminalinės policijos pareigūnai. Esamų kovos su narkotikais pajėgų aiškiai nepakanka, jų veikla neveiksminga.

10. Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigta Narkotikų komisija teisėtai narkotikų apyvartai kontroliuoti. Narkotikų komisija kontroliuoja narkotines ir psichotropines medžiagas, vartojamas medicinos ir mokslo tikslams, licencijuoja veiklą, susijusią su narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, išduoda leidimus šias medžiagas įvežti ar išvežti, tvarko apskaitą, pateikia ataskaitas Jungtinių Tautų Tarptautiniam narkotikų kontrolės komitetui, rengia atitinkamus dokumentus. Pradėta kontroliuoti prekursorius – medžiagas, kurios dažnai naudojamos sintetiniams narkotikams neteisėtai gaminti, todėl jų kontrolei Europoje ir pasaulyje skiriama ypač daug dėmesio. Būtina šiai komisijai suteikti daugiau galių.

11. Nacionalinis narkomanijos prevencijos strateginis planas dar neparengtas, todėl narkomanijos prevencijos mastas ribotas. Pirminė narkotikų, alkoholio vartojimo ir rūkymo prevencija mokyklose iš dalies vykdoma Švietimo ir mokslo ministerijos pastangomis. Ši programa įeina į sveikos gyvensenos mokymo programas. Pagal Europos Sąjungos, Europos Tarybos, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas Lietuvos blaivybės judėjimas “Baltų ainiai” parengė alkoholio, narkotikų ir tabako prevencijos programą mokykloms. Programą patvirtino Švietimo ir mokslo ministerija, tačiau dėl lėšų stokos ji neįgyvendinta.

Švietimo ir mokslo ministerija dalyvauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansuojamoje paauglių nusikaltimų prevencijos programoje, kurioje numatyta ir narkotikų prevencija. Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogikos institutas aktyviai dalyvauja Europos mokyklų programose – atliekami tyrimai, kiek alkoholio, narkotikų ir tabako vartoja moksleiviai. Nuo 1993 metų dalis Lietuvos mokyklų vykdo Europos sveikų mokyklų programą.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnyje Švietimo ir mokslo ministerija įgaliota būti atsakinga už žalingų įpročių prevenciją. Narkomanijos prevencijos programas įgyvendinti mokyklose reikia neatidėliotinai, nes grėsmingai daugėja piktnaudžiaujančių narkotikais moksleivių. Sveikatos apsaugos ministerijos sistemoje narkotikų prevenciją vykdo Respublikinis sveikatos mokymo centras, kuris organizuoja įvairius renginius, verčiasi leidyba, rengia radijo ir televizijos laidas, organizuoja visuomenei narkomanijos prevencijos ir sveikos gyvensenos mokymą. Tačiau centro veiklos apimtis ribota dėl techninių ir finansinių galimybių, skurdžios materialinės bazės. Centras yra parengęs keletą programų (viena iš jų – Valstybės sveikatos propagandos 1996-2000 metų programa, kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 1996 metais), tačiau jas sunku laiku ir tinkamai įgyvendinti, mat stinga lėšų. Narkomanijos prevenciją vykdo ir specializuotos bei bendro profilio sveikatos priežiūros įstaigos, tačiau tik pagal galimybes ir kompetenciją. Socialinėmis programomis prie šio darbo prisideda Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Valstybinė jaunimo reikalų taryba kasmet finansuoja projektus, skirtus narkotikų vartojimo, AIDS ir kitų lytiškai plintančių ligų prevencijai. 1997 metais paremti 4, o 1998 metais – 12 projektų. Paremtas Socialinės ir psichologinės pagalbos fondas, Jaunimo psichologinės paramos fondas, draugija “Šalpa”, Jaunimo meno centras “Meno lyga” bei kitos organizacijos.

Sportas yra viena geriausių priemonių jaunam žmogui ugdyti. Įgyvendinant narkomanijos prevencijos priemones, būtina organizuoti kuo daugiau kūno kultūros ir sporto renginių vaikams ir jaunimui.

Pasunkėjus gyvenimui, gerokai sumažėjo kūno kultūros ir sporto reikšmė. 1997 metais Lietuvoje buvo apie 102,5 tūkstančio (1995 metais – 107,8 tūkstančio) sportuojančiųjų, iš jų – 50,1 tūkstančio mokėsi moksleivių sporto mokyklose (1995 metais – 50,3 tūkstančio), taigi sportuojančiųjų, palyginti su 1995 metais, sumažėjo 5,3 tūkstančio. Lietuvoje yra 11187 sporto salės, tačiau net 347 bendrojo lavinimo vidurinėse ir pagrindinėse mokyklose sporto salių nėra, ypač trūksta sportinio inventoriaus. Kasmet sporto inventoriui atnaujinti mokyklose reikia 10 milijonų litų.

Statistikos duomenimis, nuolat sportuoja tik 13,5 procento jaunų žmonių, 20 procentų nesportuoja dėl to, kad trūksta sporto salių. 83 procentai apklaustųjų mano, kad reikėtų skatinti sportinį aktyvumą laisvalaikiu. Iš visų 5 – 12 klasių moksleivių tik 19,2 procento berniukų ir 8,1 procento mergaičių lanko nepamokines kūno kultūros pratybas savo mokyklose; 11,4 procento mergaičių ir 22,9 procento berniukų sportuoja ne mokykloje.

Lietuvos Respublikos Seimas 1995 metais ratifikavo Antidopingo konvenciją. Lietuvos antidopingo komisija, įsteigta prie Kūno kultūros ir sporto departamento, vykdo visapusišką antidopingo veiklą, ypač daug dėmesio skirdama jaunų žmonių švietimui. Į draudžiamų vartoti vaistinių preparatų sąrašą įtraukti ir narkotikai (I klasė, B grupė).

12. Vis daugiau prie narkomanijos prevencijos prisideda nevyriausybinės organizacijos, dirbančios narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos srityje, iš jų – ir jaunimo organizacijos. Paminėtini blaivybės judėjimai: Lietuvos blaivybės draugija, ”Baltų ainiai”, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės draugija, Krikščioniškojo jaunimo sąjunga ”Žingsnis”, Jaunimo psichologinės paramos centras Vilniuje, turintis giminingas jaunimo telefono pagalbos linijas kituose miestuose (15), kitos jaunimo organizacijos. Didžiuosiuose miestuose ir Druskininkuose susibūrė tėvų, turinčių narkomanija sergančių vaikų, grupės. Labai svarbūs anoniminių alkoholikų, šeimos klubai, kurie veikia iš visoje šalyje. Kuriasi organizacijos alkoholikams ir narkomanams remti: narkomanų organizacija prie AIDS narkomanų reabilitacijos centro ir kitos. Visuomeninių organizacijų veikla narkomanijos prevencijos srityje dar nekoordinuota, tačiau labai svarbi. Veiklos kryptys ir metodika labai įvairios. Organizacijos finansuojamos iš tarptautinių fondų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto arba dirba tiesiog iš idėjos. 1998 metais Jaunimo psichologinės paramos centras JAV ir Baltijos fondo lėšomis išleido Socialinę ir psichologinę paramą teikiančių organizacijų rodyklės I dalį.

13. Nuo 1994 metų Lietuvoje pradėti vykdyti Europos Bendrijos projektai pagal PHARE Kovos su narkotikais Rytų ir Centrinės Europos valstybėse programą. Remiantis Narkotikų informacinės sistemos projektu, sukurti narkotikų informacinės sistemos pagrindai Lietuvoje. Pagal Narkotikų poreikio mažinimo projektą įgyvendinamos prevencijos priemonės.

Europos Tarybos Pompidou grupė teikia intelektualinę pagalbą – padeda rengti narkotikų kontrolės politikos, prevencijos, gydymo bei kitokius specialistus. Bendradarbiaujama su Šiaurės valstybių Narkotikų kontrolės komitetu. Narkotikų kontrolės klausimais Lietuvą konsultuoja Skandinavijos valstybės. Jos remia nevyriausybines organizacijas, blaivybės judėjimus. Vilniuje veikia Mažoji Dublino grupė, kuriai vadovauja Italijos ambasadorius. Ji nuolatos domisi narkotikų kontrolės politika Lietuvoje.

Lietuvos policija yra Interpolo narė, o Lietuvos muitinė – Pasaulio muitinių organizacijos narė. Reikšmingas Baltijos valstybių bendradarbiavimas narkomanijos prevencijos, narkotikų kontrolės klausimais. Lietuvos visuomeninės organizacijos palaiko labai plačius ryšius su kitų valstybių atitinkamomis organizacijomis. Viena iš jų – Europos miestai prieš narkotikus. Ši organizacija įsteigė Baltijos valstybių komitetą kovai su narkotikais, į kurio sudėtį įeina ir Lietuvos atstovai. Vis glaudžiau valstybės tarnybos (pagal kompetenciją) bendradarbiauja su atitinkamomis Europos Sąjungos ir Rytų bei Centrinės Europos valstybių tarnybomis.

Tarptautinės organizacijos (Europos Taryba, Europos Bendrijos Komisija, Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regioninis biuras) bendromis pastangomis pradėjo kurti sveikatos stiprinimo mokyklų tinklą Europoje, į kurį Lietuvos Respublika įsijungė 1993 metais. Šiuo metu Lietuvoje plečiamas tokių mokyklų tinklas, o vienas iš šio projekto tikslų – visų žmogaus psichinę ir fizinę sveikatą veikiančių medžiagų prevencija mokyklose.

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 28 d. nutarimu Nr.282 “Dėl Vyriausybinės narkotikų kontrolės komisijos ir jos nuostatų patvirtinimo” (Žin., 1995, Nr. 20-461; 1999, Nr. 42-1336) įsteigta Vyriausybinė narkotikų kontrolės komisija iš 11 ministerijų ir valstybinių tarnybų atstovų. Kiekviena ministerija ar valstybinė tarnyba turi savo užduotis. Svarbiausias komisijos uždavinys – organizuoti įstaigų ir organizacijų, atsakingų už narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų žaliavų vartojimą, darbo kontrolę, taip pat narkomanijos prevenciją. Įgyvendindama šiuos uždavinius, komisija privalo vykdyti daug funkcijų. Narkotikų kontrolę ir narkomanijos prevenciją koordinuoti reikia vis labiau, Vyriausybinei narkotikų kontrolės komisijai darbo padaugėjo (šios veiklos teisinis pagrindas – Vyriausybinės narkotikų kontrolės komisijos nuostatai).

Ši komisija yra sukaupusi duomenų apie reiškinius, susijusius su narkotikais. Sudarytas elektroninis žemėlapis institucijų, turinčių duomenų apie narkotikus. Lietuva – asocijuota Europos Sąjungos narė pagal sutartį duomenis apie narkotikų problemas privalo teikti Europos Sąjungai. Integruojamasi į Europos Sąjungos narkotikų monitoringo centrą Lisabonoje. Bendradarbiaujama su Švedijos narkotikų monitoringo centru, kitų valstybių narkotikų monitoringo centrais. Komisija rengia įvairius dokumentus, seminarus, konferencijas, bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, žiniasklaidos atstovais.

Vyriausybinė narkotikų kontrolės komisija padeda formuoti narkotikų kontrolės politiką, rengti įstatymus, kitus svarbius dokumentus narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos klausimais. Komisija palaiko ryšius su Jungtinėmis Tautomis, Europos Sąjunga, Europos Taryba, Šiaurės valstybėmis, Pasaulio sveikatos organizacija, dirbančiomis narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos klausimais regione, rengia ataskaitas. Komisija dirba visuomeniniais pagrindais. Pastaraisiais metais nebuvo nė vieno etatinio darbuotojo. Techniškai ir ūkiškai komisiją aptarnauja Sveikatos apsaugos ministerija.

III. NARKOTIKŲ KONTROLĖS POLITIKOS IR PRAKTIKOS LIETUVOJE
ĮVERTINIMAS IR IŠVADOS

15. Pastaruosius penkerius metus narkotikų kontrolės ir prevencijos įstatymų bazė papildyta naujais teisės aktais, įsteigtos naujos institucijos, daugiau iniciatyvos rodo nevyriausybinis ir privatus sektoriai. Taigi siekiant užtikrinti, kad ši programa būtų kryptinga ir efektyvi, visų pirma reikia adekvačios teisės normų ir institucijų analizės – šiuo metu taikomų narkotikų kontrolės ir prevencijos priemonių vertinimo. Ar iš visos priemonės veiksmingos, šiuo metu nustatyti sunku, nes įstatymų įgyvendinimo mechanizmas veikia dar nepakankamai gerai, tačiau vis tiek svarbu sužinoti įstatymų taikymo problemos.

16. Svarbiausias narkotikų politikos vykdymo stabdys Lietuvoje – vyraujanti visuomenės nuomonė, kad narkomanijos problema ne tokia svarbi kaip alkoholizmas, nusikalstamumas ar skurdas. Kaip minėta, narkotikų politikos formavimo, priežiūros ir įgyvendinimo bei koordinavimo sistemą Lietuvoje būtina tobulinti ir plėtoti. Vyriausybinė narkotikų kontrolės komisija, pagal įstatymus pagrindinė narkotikų politiką formuojanti ir jos įgyvendinimą koordinuojanti institucija, dėl nepakankamo funkcinio ir techninio pajėgumo negali deramai atlikti savo funkcijų. Kad būtų užtikrintas reikiamas narkotikų politikos Lietuvoje funkcionavimas (priežiūra ir vertinimas, formavimas ir įgyvendinimas), Vyriausybinė narkotikų kontrolės komisija turėtų tapti svarbiausiu narkotikų politikos formavimo ir ypač koordinavimo įrankiu vykdomojoje valdžioje, todėl nedelsiant reikia sustiprinti funkcinį bei techninį jos pajėgumą ir sugriežtinti atsakomybę.

17. Narkotikų ir kitų žmogaus psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, tabako ir pan.) vartojimo prevencijos klausimas sprendžiamas gana lėtai, be aiškios strategijos ir taktikos. Matyti Švietimo ir mokslo ministerijos pastangos suformuoti ir įgyvendinti žalingų įpročių prevencijos politiką per sveikatos mokymo ir ugdymo programas švietimo įstaigose, tačiau vien jų nepakaks, jeigu į šį darbą nebus įtrauktos ir finansiškai remiamos nevyriausybinės organizacijos, kurios gali ypač pagelbėti. Tam turi būti parengtas nevyriausybinių organizacijų, dirbančių ne tik narkomanijos, bet ir visų kitų žalingų įpročių prevencijos srityje, paramos bei veiklos derinimo mechanizmas (nacionalinis). Tikėtina, kad vykdant šią programą bendromis Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Respublikinio sveikatos mokymo centro darbuotojų pastangomis toks mechanizmas bus parengtas, tuo labiau, kad pavyzdžių yra ganėtinai (Valstybinės jaunimo reikalų tarybos sukurtas nevyriausybinių organizacijų paramos mechanizmo modelis galėtų būti pritaikytas žalingų įpročių prevencijai).

18. Teisėtos ir neteisėtos narkotikų apyvartos kontrolės srityje problemų ne mažiau, svarbiausios jų labai panašios į narkotikų politikos formavimo ir koordinavimo problemas. Iki šiol neaiškus teisėsaugos struktūrų, tiriančių nusikaltimus, susijusius su neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta, koordinavimo mechanizmas, silpna techninė bazė, dėl to nepakankamai veiksminga teisėtos narkotikų apyvartos ir kontrabandos kontrolės sistema.

IV. PROGRAMOS STRATEGIJA

19. Ši programa apima visas Lietuvos narkotikų kontrolės politikos sritis, jos tikslas – nustatyti svarbiausius pereinamojo laikotarpio narkotikų politikos formavimo ir įgyvendinimo 1999-2003 metais etapus šiose prioritetinėse srityse:
19.1. narkotikų kontrolės politikos formavimo, priežiūros ir įgyvendinimo institucijų struktūros kūrimo;
19.2. policijos ir muitinės darbo tobulinimo ir įstatymų įgyvendinimo;
19.3. narkomanijos prevencijos sistemos (pirminės prevencijos, gydymo ir reabilitacijos) sukūrimo.
20. Šios programos tikslai yra šie:
20.1. tolimesnieji (iki 2003 metų):
20.1.1. pasiekti, kad vis mažiau Lietuvos gyventojų vartotų narkotikus, mažėtų jų daroma žala;
20.1.2. sukurti ir taikyti Lietuvoje narkotikų prevencijos sistemą, apimančią pirminę (švietimo) prevenciją, gydymą ir reabilitaciją;
20.1.3. užtikrinti prieinamą ir deramą sveikatos priežiūrą visiems asmenims, piktnaudžiaujantiems narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis arba sergantiems priklausomybe nuo jų;
20.2 artimiausieji (iki 2000 metų):
20.2.1. parengti valstybinę narkotikų kontrolės politikos koncepciją;
20.2.2. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei esamos narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos teisinės ir institucinės sistemos, šiuo metu taikomų priemonių ir ekonominių bei žmogiškųjų išteklių analizę;
20.2.3. sukurti ir taikyti valstybinės narkotikų kontrolės politikos formavimo, įgyvendinimo ir priežiūros mechanizmą (sistemą);
20.2.4. sukurti kovos su neteisėta narkotikų apyvarta informacinę sistemą;
20.2.5. sukurti teisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos monitoringo ir informacijos sistemą.
Be to, būtina nuolat koordinuoti ambulatorinį ir stacionarinį gydymą, pirmenybę teikti ambulatoriniam gydymui.
21. Svarbiausiosios šios programos vykdymo priemonės (kryptys) yra šios:
21.1. narkotikų kontrolės politikos formavimo, priežiūros ir įgyvendinimo tobulinimas;
21.2. neteisėtos narkotikų apyvartos ir kontrabandos kontrolės stiprinimas;
21.3. narkotinių (psichotropinių) medžiagų ir prekursorių kontrolės stiprinimas;
21.4. narkotikų poreikio mažinimas: švietimas, narkologinių ligonių gydymas;
21.5. narkotikų poreikio ir žalos mažinimas: narkologinių ligonių reabilitacija ir integracija.
22. Svarbiausieji šios programos įgyvendinimo etapai yra šie:
22.1. dabar taikomų priemonių analizė -1999 metai;
22.2. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo įgyvendinimas -1999-2003 metai;
22.3. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo įgyvendinimas -1999-2000 metai;
22.4. mokytojų pasirengimas ir tobulinimasis narkotikų prevencijos klausimais bei mokymo priemonių parengimas – 1999-2003 metai;
22.5. nevyriausybinių organizacijų narkotikų ir kitų žmogaus psichiką veikiančių medžiagų prevencijos projektų rėmimas – 2000-2003 metai.
23. Šios programos finansavimo šaltiniai yra:
23.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas;
23.2. Valstybinis sveikatos fondas;
23.3. Valstybės investicijų programos lėšos;
23.4. Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programos lėšos;
23.5. kiti fondai.

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, PRIEŽIŪRA IR VALDYMAS
24. Šios programos įgyvendinimu ir valdymu rūpinasi Vyriausybinė narkotikų kontrolės komisija. Programa vertinama ir tikslinama bus 2001 metais ir 2003 metais.