THERAVADOJE
Kanoniniai tekstai: Tipitaka
Žymiausi: Dhammapada, Jataka

MAHAYANOJE
Kanoniniai tekstai: Sutros -2184 šventieji raštai
Žymiausi: Lotoso Žiedo Sutra, Širdies Sutra, Prajna-paramita ir kt.

VAJRAYANOJE
Kanoniniai tekstai: daugybė slaptų ar laisvai prieinamų tantrinių tekstų
Žymiausi: Tantrų Kelio etapai, Tibeto Mirusiųjų knyga

Pali kanonas (Tipitaka)

Beveik 5 amžius po Visiško Užgesimo Budos mokymo esmė buvo platinama žodžiu, pagal nustatytas budistų Susirinkimo Rajagaha vietovėje taisykles. Vienuoliams prireikdavo beveik 25 metų, kad pažodžiui įsiminti visą mokymo esmę. Raštiškai fiksuoti kanoninius tekstus imta tik apie I a. pr. Kr. Pirmiausiai jie buvo užrašomi sanskrito, jo dialektų kalbomis ant palmės lapų , vėliau imti versti ir į kiniečių, tibetiečių kalbas. Pats išsamiausias iš visų mus pasiekusių, užrašytas pali kalba Šri Lankoje ir vadinamas Pali kanonu arba Tipitaka (pali kalba -“trys pintinės”)-tai pilnas kanonizuotų budistinių tekstų rinkinys, kartu su senaisiais komentarais tapęs Theravados pakraipos budizmo klasikinių tekstų pagrindu. Jį sudaro apie 8000 istorijų, pasakojimų, legendų, aforizmų ir pamokymų, su senaisiais komentarais šis skaičius pasieks 15000.

Pali kanono (Tipitaka) sudėtis:
(pagal: www.edepot.com/religion.html)

1.Vinaya Pitaka:

Suttavibhanga
Khandhaka
Mahavagga
Cullavagga
Parivara

2.Sutta Pitaka:

Digha Nikaya:
Silakkhandha-vagga
Maha-vagga
Patika-vagga
Majjhima Nikaya

Samyutta Nikaya:

Sagatha-vagga
Nidana-vagga
Khandha-vagga
Salayatana-vagga
Maha-vagga
Anguttara Nikaya

Khuddaka Nikaya:

Khuddakapatha
Dhammapada
Udana
Itivuttaka
Sutta-Nipata
Vimanavatthu
Petavatthu
Theragatha
Therigatha
Jataka
Niddesa
Patisambhidamagga
Apadana
Buddhavamsa
Cariyapitaka
Nettippakarana – tik Tailando ir Birmos Tipitakoje
Petakopadesa – tik Tailando ir Birmos Tipitakoje
Milindapanha – tik Birmos Tipitakoje

3.Abhidhamma Pitaka:

Dhammasangani
Vibhanga
Dhatukatha
Puggalapannatti
Kathavatthu
Yamaka
Patthana

Vinaya Pitaka- tai tekstų, skirtų budistinei vienuolių bendruomenei, Sanghai, rinkinys. Nors šiais laikais jis kritikuojamas kaip pasenęs ir neatitinkantis laiko dvasios, bet būtent šių taisyklių tikslus laikymasis padėjo Sanghai neištirpti kitų mokymų ir religijų gausoje pastaruosius 2600 metų. Šis rinkinys susideda iš keturių dalių.

Sutta-vibhanga dalyje yra pilnas Sanghos taisyklių rinkinys, su jų “atsiradimo istorija”.

Patimokkha dalyje surašytos 227 asmeninio elgesio taisyklės vienuoliams ir 311 asmeninio elgesio taisyklių vienuolėms.

Khandhaka – į šią dalį įeina keli į sutras panašūs tekstai, kur pasakojama apie Budą iškart po jo Nušvitimo, įvairios vienuolių procedūros Sanghos formalių susirinkimų metu, įšventinimo taisyklės, nusižengimų bausmės, Pirmojo Rajagaha’noje, Vaihar’os kalno oloje (485 m. pr. Kr.) ir Antrojo Vaishaly’je (385 m. pr. Kr.) Susirinkimų istorija.

Parivara – prieš tai buvusių dalių santrauka, įvairiai suklasifikuota mokymosi tikslu.

Sutta Pitaka- paties Budos, garsiausio Budos pasekėjo ir mokinio Anandos, 25 metus praleidusio kartu su Nušvitusiuoju, kitų garsių praeities mokytojų budistiniai posakiai, tekstai, pasakojimai bei pamokslai. Ši Tripitakos dalis taip pat susideda iš kelių atskirų dalių:

Digha Nikaya- “ilgų” tekstų rinkinys, iš viso 34 sutros, apie Budos gyvenimą, jo paskutines dienas, mokymą aiškinančios istorijos ir pan.

Majjhima Nikaya- “vidutinių” tekstų rinkinys, 152 sutros (jei įskaityti ir kiniečių kalba išlikusius tekstus, tai jų būtų 222).

Samyutta Nikaya- “sugrupuotų, suskirstytų” trumpų tekstų rinkinys, iš viso 2889 sutros suskirstytos į 56 temines grupes.

Anguttara Nikaya- “eilės tvarka sugrupuotų tekstų rinkinys”, 2308 sutros, suskirstytos į 11 grupių, atsižvelgiant į tai, apie kokius Dharmos reiškinius pasakojama konkrečioje sutroje. Pvz., pirmoje dalyje yra sutros, kuriose aprašomi vienetiniai reiškiniai, tokie kaip meilė, mintis, gėris, o vienuoliktoje- sutros, kuriose pasakojama 11 laimės pavidalų, kelių, vedančių į Nušvitimą.

Khuddaka Nikaya- “trumpų” tekstų, pamokymų, pasakų, poemų, aforizmų ir pan. rinkinys, 15 savarankiškų budistinių knygų, tarp kurių žymiausios ko gero yra šios dvi:

“Dhammapada”- (“Budos Mokymo Kelias”) pačių svarbiausių Pali kanono minčių ir aforizmų rinkinys. Jį sudaro 423 aforizmai, suskirstyti į 26 dalis. Jei tikėti tradicija, Dhammapadoje yra visa Budos mokymo esmė, knyga pirmiausia suvokiama širdimi, o ne protu. Verčiama į daugybę kalbų, populiari ir tarp Theravados ir tarp Mahajanos pasekėjų. Šri Lankoje ilgą laiką ji buvo naudojama kaip budizmo vadovėlis. Šį budizmo koncentratą galima pavadinti “kiekvieno budisto stalo knyga”.

“Jataka”- (gimimai), pamokantys pasakojimai apie 550 nuostabius Budos gyvenimus. Iš esmės tai yra įvairių Azijos šalių pasakų rinkinys, kurių teigiamas veikėjas tapatinamas su Bodhisattva, t.y. Buda.

Abhidhamma Pitaka- Jei pirmose Tripitaka dalyse aiškinamas praktinis budizmo pagrindas, tai šioje dalyje aptariami filosofiniai budistinio kelio į Nušvitimą aspektai. Abhidhamma Pitaka nėra susisteminta, nes labiau skirta meditacinei praktikai. Savo laiku ši Tipitakos dalis buvo labai vertinama pietryčių Azijos šalyse, ypač Mjanmoje (sen. Birma). Tai viena iš sudėtingiausių Pali kanono dalių, ne pamokslai, o mus supančio ir vidinio pasaulio filosofinis aprašymas. Ją sudaro 7 knygos: Dhammasangani, Vibhanga, Dhatukatha, Puggalapannatti, Kathavatthu, Yamaka ir Patthana.

Gandžūras ir Dandžūras

Gandžūras ir Dandžūras – tibetietiška Pali kanono versija, šventų kanonizuotų tekstų rinkinys, susideda iš dviejų tomų ir vadinamas atskirai: Gandžūras (108 tomai) ir Dandžūras (225 tomai). Didžiąją Gandžūro (tibet. “žodžių vertimas”) dalį galėjo skaityti tik Lamos. Kai kurie mongolų ir tibetiečių Gandžūro variantai skiriasi, bet dažniausiai jis skirstomas į penkias dalis, kurių turinys beveik identiškas Pali kanonui: Sutros, Abhidhamma, Dulva (Vinaya atitikmuo, vienuolių bendrijos normatyvai), Tantra ir kitų įvairių filosofinių, mokslinių tekstų rinkinys. Šį kanoną galima pavadinti savotiška Azijos kultūrinio gyvenimo enciklopedija. Antroje kanono dalyje, Dandžūre, sukaupti budistinių tekstų komentarai. Senovėje šie tekstai buvo prieinami tik labai turtingiems vienuolynams ir spausdinami tik Tibete, Lhasoje, todėl iki mūsų laikų išliko ne tiek jau daug Tibeto kanono knygų. Yra žinoma, kad pvz. Rusijoje XIX-XX a. prad. tebuvo 10 egzempliorių. Žymiausi išlikę leidimai yra šitie: Čone (seniausias), Pekino (1411 m.), Lhasos (nebaigtas); jie skiriasi ir tomų skaičiumi, nuo 92 iki 108.

Lamrim (“Didysis nuoseklaus Prabudimo Kelio vadovas ”)

Lamrim – (tibet. “Didysis nuoseklaus Prabudimo Kelio vadovas”), Tsong-khapos (1357-1419) veikalas. XVI a. Tibete išryškėja nauja budistinė mokykla, vadinama Gelugpa,“Dorybingųjų mokymas”, ją įsteigia Tsong-khapa. Jis gimė Tsong vietovėje, rytų Tibete, nuo 16 metų mokėsi centrinio Tibeto budistiniuose vienuolynuose, per visą gyvenimą parašė beveik 210 religinių ir filosofinių traktatų, surinktų į 20 tomų. Žymiausiai tapo Lamrim chenmo (“Didžiojo Kelio etapai”), ir Ngagrim chenmo (“Tantrų Kelio etapai”). Tarp pagrindinių jo nuopelnų yra ir visų Tibeto budistinių mokyklų ir bendruomenių susirinkimo organizavimas, Naujųjų Metų šventės reforma.

Views All Time
Views All Time
6849
Views Today
Views Today
1
0 0