Kun. Dr. Wlodzimierz Cypran. Išlaisvinimo malda ir egzorcizmas. Iš lenkų kalbos vertė Leonija Malakauskienė. – Vilnius: Aidai, 2007.12.13

Nuo žmonijos istorijoje nuo pat pradžios egzistuoja asmeninis blogis. Mūsų išganytojas Jėzus Kristus atėjo mus išvaduoti ne tik iš nuodėmės ir nuo amžinosios mirties, bet taip pat nuo pikto galybės, nuo šėtono ir demono (piktųjų dvasių). Jėzaus Kristaus išganingąja Kančia, Mirtimi ir Prisikėlimu iš mirusiųjų galutinai įveiktos blogio jėgos privalo trauktis iš kelio besiartinančiai Dievo karalystei. Puolusieji angelai, tragiškai pasirinkę blogį, pasipriešinę Dievui, buvo nublokšti į žemę, kur dar „trumpą laiką” prieš galutinį pasmerkimą ir amžinąją bausmę turi galimybę veikti. Žinodami, kad turi nedaug lai¬ko, jie klaidina žmones ir daro jiems bloga, suteikia kančių, gundo priešintis Dievui ir veda į mirtį.

Dėl to kyla klausimas, ar įmanoma žmogų apsaugoti arba išvaduoti nuo piktųjų dvasių įtakos klausimas. Žmonijos istorijoje buvo nemažai bandymų užkeikti piktąsias dvasias, veikti jas įvairiomis aukomis, atkerėjimais, magiškomis piktųjų dvasių išvarymo arba atbaidymo apeigomis. Šios praktikos neišsprendžia pikto problemos ir yra tik saviapgaulė – neva žmogus pats pajėgus išsivaduoti nuo dvasinių pikto jėgų įtakos. Minėtos pastangos neretai gali pašalinti išorinius pikto simptomus, neišraudamos jų šaknų. Iš tikro jos veda į dar blogesnę pavergimo būklę. Kai kuriose religijose netrūksta ir apsėdimo būsenų kaip ypatingo susivienijimo su dievybe (demonu) formos.

Nors ir judaizme būta bandymų išvarinėti piktąsias dvasias, bet tik Jėzus Kristus atneša teisingą ir tikrą pikto problemos sprendimą ir tikrą išlaisvinimą nuo demonų įtakos. Tiktai Jis, būdamas Dievo Sūnus, turi reikiamą valdžią demonams ir galią išvaduoti žmones. Čia turima galvoje egzorcistinė veikla. Dabar egzorcizmu vadiname: I) liturginį piktosios dvasios išvarymo ritą, rezervuotą išimtinai vyskupams ir kunigams, turintiems vietos vyskupo leidimą, 2) arba patį piktosios dvasios sutramdymą (nuo graikų kalbos žodžio eksorkidzo „užkeikti”), įsakymą jai Kristaus vardu palikti tam tikrą vietą, daiktus ar asmenis.

Viešpats Jėzus didelę dalį savo veiklos skyrė piktųjų dvasių išvarymui kaip vienai iš Šventosios Dvasios galybės apraiškų ir kaip vienam iš Dievo karalystės artėjimo ženklų.

Dar gyvendamas Žemėje, savo išrinktiems mokiniams Jis pavedė išvarinėti demonus ir, suteikęs jiems savo galią, siuntė skelbti Evangeliją apie Dievo karalystę.

Po Sekminių mokiniai skelbė iš numirusiųjų prisikėlusį Viešpatį, kuris Šventosios Dvasios galia toliau realizavo Dievo karalystę Jį įtikėjusiųjų širdyse. Šį skelbimą lydėjo Dvasios apsireiškimai, stebuklai, taip pat žmonių vadavimas iš piktųjų dvasių valdžios.

Poapaštalinė Bažnyčia įvairiais būdais toliau tęsia vadavimo tarnystę. Be kita ko, atlieka egzorcizmus suaugusiems katechumenams prieš jų krikštą. Ir dabartiniame suaugusiųjų įvesdinimo į krikščionybę rituale nestinga vad. mažesniųjų egzorcizmų formulių skirtų suaugusiems katechumenams.

Laikui bėgant, Bažnyčia, atsižvelgdama į grėsmes, piktnaudžiavimus ir reikalingumą, griežčiau apibrėžė egzorcizmų taikymo principus ir žemesniųjų egzorcisto šventimų bei leidimo juos teikti sąlygas.

Views All Time
Views All Time
3618
Views Today
Views Today
1
0 0