Fatima

Fatima – piligriminis miestelis vidurio Portugalijoje, Santarém srityje. 525 gyventojai (1981). Išsidėstęs Cova da Iria lygumoje, 29 km į pietryčiųs nuo Leirijos. Kaimas pavadintas XII amžiaus maurų princesės vardu ir nuo 1917 metų tapo viena didžiausių piligrimystės vietų pasaulyje kaip Marijos šventoji žemė. 1917 metų gegužės 13 dieną ir kas mėnesį iki tų metų spalio trys jauni piemenukai – Lucia dos Santos ir jos pusbrolis Francisco Marto bei puseserė Jacinta Marto sakėsi pamatę moterį, kuri jiems prisistačiusi šventąja mergele. Spalio 13 dieną Fatimoje susirinko didelė žmonių minia (apie 70 tūkstančių), kurie paliudijo neįtikėtiną saulės reiškinį, kuris sekė iškart po to, kai vaikams apsireiškė Marija. Nors iš pradžių bažnyčia nepripažino šio reiškinio, bet 1930 m. spalio 13 d. Leirijos vyskupas pripažino vaikų patyrimus kaip mergelės Marijos apsireiškimą. Tais pat metais popiežius kaimą paskelbė piligrimystės vieta. 1928 metais buvo pradėta statyti bazilika, kuri baigta 1953 m. Jos bokštas yra 65 m aukščio. Greta šventovės yra ligoninės ir poilsio nameliai, didelė aikštė su maža Apsireiškimo kapela. Teigiama, kad Fatimoje yra pasveikę nemažai žmonių. 1967 m. gegužės 13 dieną, sukakus 50 metų nuo pirmojo apsireiškimo, Fatimoje susirinko beveik milijonas žmonių, o popiežius Paulius VI čia laikė mišias ir meldėsi už taiką. XX amžiaus pabaigoje buvo spėliojama, kokias tris žinias 1917 m. yra pasakiusi Marija piemenukams.

Praėjusiais metais visame katalikiškame pasaulyje jau 80-ąjį kartą celebruoti Švč. Mergelės Marijos apsireiškimai Fatimoje (1917 metų gegužės-spalio mėnesiais). Verta priminti ir tuometinę politinę padėtį Portugalijoje. Tuo labiau, kad šalį valdžiusių antiklerikalinių ir masonų kontroliuojamų jėgų pastangos bandė sukliudyti pamaldumą Dievo Motinai ir kartu mažinti Katalikų Bažnyčios įtaką. Tokios istorijos pamokos skatina krikščioniškąjį budrumą. Ir nušalintas nuo valdžios (po 1910 metų „respublikoniškosios revoliucijos“) Portugalijos vyriausybės vadovu buvęs Alfonsas Košta neatsisakė ketinimo sugrįžti į valdžią ir kovoti už „naują sekuliarizuotą“ valstybę. Jo šalininkai partiečiai visoje Portugalijoje sukūrė sukarintų teroristinių grupių tinklą, žinomą „baltųjų skruzdėlių“ pavadinimu. Šios grupės, finansuojamos iš įvairių „visuomeninių fondų“ ir globojamos vietinių masonų ložių, savo išpuoliais kėlė sumaištį visuomenėje ir ypač tikinčiųjų bendruomenėse. Vienas pirmųjų „baltųjų skruzdėlių“ sabotažo rezultatų buvo švenčiant 1914 metų Kalėdas visoje Portugalijoje daugelyje bažnyčių sukeltas chaosas. Nuosaikiųjų respublikonų valdymą šalyje nutraukė 1915 metais gegužės mėnesį įvykęs perversmas, kurį organizavo taip pat masonų kontroliuojami kariškiai. Per gegužės 14-18 dienomis Lisabonoje vykusias nuožmias kovas žuvo šimtai civilių gyventojų.