| | |

Apsėdimas

ByJürgen Kuberski

Šis žodis nusako žmogaus būklę, kai dvasinė būtybė jį užvaldo taip, kad ima veikti apsėstojo kalbą ir poelgius. Apsėdimo fenomenas žinomas visoms religijoms ir kultūroms, tačiau jo aiškinimas ir vertinimas labai skiriasi. Skiriami spontaniškas ir kultinis apsėdimas. Kultinio apsėdimo pavyzdžių randame animizme, šamanizme ir genčių religijose: klausydamasis ritminės muzikos, šokdamas, apsisvaiginęs narkotikais arba giliai kvėpuodamas žmogus (dažnai šventikas) pasiekia transą ir greitai pasijunta apsėstas dvasios, kurios šaukėsi. Ceremonijos metu apsėstasis pamėgdžioja atitinkamos dvasios elgesį, o kulto grupė priima arba garbina jį kaip tos dvasios įsikūnijimą. Kultinis apsėdimas, kuris egzistuoja vudu (voodoo) kulte, yra ten pageidautinas ir pozityviai vertinamas. Kultinio apsėdimo dažnai pasitaiko magijoje: invokacijos metu, pasitelkiant ritualus ir užkeikimus, iššaukiama dvasia, kuri trumpam laikui užvaldo magą. Magas tiki, kad tuo metu dvasią bei jos veikimą, taigi ir savo apsėdimo, jis kontroliuoja. Spiritizme bei mediumizme esama ir tokios kultinės apsėdimo formos, kai mediumas pasiekia transą ir atsiveria dvasiai (dažnai neva mirusiojo). Tuomet pasikeičia mediumo balsas, tarsena, žodžių pasirinkimas. Pasitaiko ir automatizmų (automatiškas skiemenavimas, rašymas, piešimas, grojimas). Spontaniško apsėdimo pavyzdžių esama visose kultūrose bei religijose. Islamo įkūrėjas Mahometas išgirdęs kažką jam diktavusį balsą ir pirmiausia pagalvojęs, kad jį apsėdę demonai.

| | |

Apsėstieji sunkiai vaduojasi iš velnio pinklių

ByGiedrė Steikūnaitė

„Ar aš tikiu piktosiomis dvasiomis? Man tikėti nereikia. Yra žinojimas. Susidūrus su tokiais atvejais abejonių nelieka”, – sako Ramygalos klebonas Edmundas Rinkevičius, prieš porą metų Bažnyčios oficialiai pripažintas pirmuoju Lietuvos egzorcistu. Ankstų rytą prie klebonijos virė darbas. Vietos moterys gražino aplinką, grėbstė lapus – ruošėsi sekmadieniniam vyskupo apsilankymui. Jų darbą prižiūrėjo E. Rinkevičius. Klebonas vietos mokykloje nebedėsto tikybos, nes nesuspėtų padėti visiems, kuriems reikia jo pagalbos. Šiuo metu šalyje yra keletas tikrų egzorcistų. Kiti šia veikla domisi, tačiau Bažnyčios įgaliojimų ja užsiimti neturi. Bažnyčios kanonai reikalauja, kad kunigas egzorcistas būtų pamaldus, dvasiškai tvirtas, nestokotų išmanymo ir išsamių psichologijos žinių. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas nurodo, kad egzorcizmas – tai „demonų, sielų, piktųjų dvasių ir kitų esybių, apsėdusių žmogų ar objektą, išvarymas”. Kunigas E. Rinkevičius pasakojo, kad pirmasis istorijoje egzorcistas buvo Jėzus Kristus. Egzorcistai buvę ir apaštalai, nes Jėzaus Kristaus vardu išvarinėdavo demonus. „Apsėstas žmogus negali ramiai žiūrėti į kryžių, šventus paveikslus, liturginius drabužius. Jei šlakstai švęstu vandeniu – rėkia, kad degina tarsi ugnis. Į bažnyčią kojos įkelti irgi negali”, – apsėdimo požymius vardijo E.Rinkevičius. Šie žmonės negali ištarti maldos žodžių, net užsukti į kleboniją – prisiartinę pradeda blogai jaustis, trokšta pabėgti. Apsėstiesiems galioja kita laiko tėkmė.

| | |

Piktosios dvasios tikslas – sunaikinti žmogaus asmenybę

ByStraipsniai.lt

– Kas vyksta apsėdimo, užvaldymo metu? Kuo jie skiriasi? – Apsėdimo atveju žmogus vis dar kontroliuoja savo asmenybę, tik labai kenčia, vyksta varginimo priepuoliai. Užvaldymo atveju asmenybė beveik negali laisvai veikti. Užvaldytasis baisiai atrodo, išgyvena siaubingas vidines kančias. Jis apimtas tarsi transo būsenos, mažai gali būti sąmoningas, vos kelias valandas per dieną. Psichologinius testus tokie žmonės dažnai atlieka nepriekaištingai, psichiatrams nepavyksta nustatyti sutrikimo. Žmogus darosi savidestruktyvus arba neveiksnus. Tiems žmonėms paralyžiuojami jausmai, proto veikimas apsunkinamas, tuomet natūraliai stabdomas ir valios veikimas. – Vis dėlto jei žmogus geba atlikti testus, gal jo protas nėra paralyžiuotas? – Tai labai įdomūs atvejai. Paprastai žmogus žiūri į sieną, nieko neveikia per dienas, simptomai primena depresiją. Tačiau kai reikia atlikti testus, nuėjęs pas psichoterapeutą jis atsigauna. Pačiam teko matyti, kaip mergina išeina ir sako: „Va, durneliai, aš sveika – štai pažyma.“ Ir vėl netrukus tampa apatiška, sustingsta be jokių sąmonės požymių. – Kodėl esate įsitikinęs, kad egzorcizmas iš tiesų yra tai, ką jūs juo vadinate? Gal apsėdimas – tai tik tam tikras psichinis sutrikimas? – Reikia išsiaiškinti. Be abejo, problema gali būti ir neurozės ar kitos ligos forma. Nepriimu lengvatikiškai, pirmiausia turi būti nustatyta.

| | |

Satanizmas ir media

ByDr. kun. Benoit Domergue

Pirmosios Antikristo garbinimo pasekmės tarp jaunimo – vis atviresni reiškiniai: Stiprios antikrikščioniškos nuostatos. Šventų dalykų niekinimas, piktžodžiavimai, tikėjimo išsižadėjimas, neapykanta popiežiui. Panieka religiniams simboliams, paveikslams, kapinių ir tabernakulių išniekinimai. Savižudybės ir desperacijos „kultūra“. Naujų apeigų, tokių kaip juodosios mišios, atsiradimas. Antikristo kultas šiandien tarp jaunimo pasireiškia: Tam tikros estetikos ieškojimu: kraujo ir tamsos kultas, „juodosios idėjos“, juodos žvakės, galiausiai… juodosios mišios. Vaikščiojimu į kapines: eina vaikai ir paaugliai, dieną arba naktį, ten fotografuojasi. Brovimusi į mirties slėpinį, noru kaip nors patirti mirtį. Vis didėjančiu potraukiu kraujui, savižudybei ir suvaidintoms savižudybėms. Interneto pokalbių svetainėse siuntinėjamomis kruvinų žudynių nuotraukomis ir jų komentarais. Savo odos susipjaustymu, savęs žalojimu, kūno susibadymu… Tai nėra tik mazochistinės tendencijos ir prisitaikymas prie mirties kultūra alsuojančios aplinkos. Kiti paaiškinimai: Satanizmo poveikis: „kraujas šaukiasi kraujo“. Gausybės ultra-žiaurių filmų įtaka. Savižudybės kultūra. Paroksistinės visų rūšių patirtys. Visiškas realaus ir virtualaus pasaulio supainiojimas. Paranormalių reiškinių išplitimas. Aplinka, kurioje dominuoja magija ir šamanizmas. Trumpai tariant – Antikristo tironija! Video ir kibernetinė priklausomybė: Strateginiai žaidimai, karai. Kova ne už gyvybę, bet priešingai, už jos sunaikinimą.