Restauruotas Vilniaus vaivados ir Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos sarkofagas
1997 m. lapkričio 22 d. įvyko iškilmingas Vilniaus vaivados Lietuvos didžiojo etmono, žymaus politikos veikėjo, kultūros ir meno mecenato kunigaikščio Kristupo Radvilos Perkūno (1547-1603) palaikų perlaidojimas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios mauzoliejuje. Prieš metus 2ia jau buvo perkeltas restauruotas Jonušo Radvilos, Biržų ir Dubingių kunigaikščio, Vilniaus vaivados ir Lietuvos didžiojo etmono, sarkofagas.
Šios iškilios asmenybės buvo ne tik įžymūs karo vadai, bet ir meno mecenatai. Jų dėka Kėdainiuose buvo įsteigtos gimnazija ir spaustuvė, atlikta Biržų pilies rekonstrukcija, įkurta kuntskamera Liubavos pilyje.
Radvilų sarkofagus restauravo aukščiausios kategorijos restauratorius Gintaras Kazlauskas. Minėti sarkofagai – tai savotiški meno kūriniai, atskleidžiantys barokines laidojimo tradicijas Lietuvoje, atspindintys, jog ir Lietuvoje didikai XVI-XVII a. buvo iškilmingai laidojami naudojant meniškus gausiai puoštus įvairiomis dekoratyvinėmis detalėmis metalinius ar metalu kaustytus sarkofagus.
Menotyrininkė R.Vitkauskienė nustatė, kad sarkofagų autorius – žymus Torunės auksakalys, Lenkijos karalių servitorius J.C.Bierpfagas. Nors sarkofagų emblematika yra barokinė, kurioje vyrauja Radvilų giminės ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės herbai, tačiau plastikai būdingi šiaurietiško manierizmo bruožai. Tai puikūs meno kūriniai – puošnūs, dekoratyvūs, žavintys plastikos ekspresija.
Išstovėję 300 metų per visus karus ir suirutes, po II pasaulinio karo sarkofagai buvo nuniokoti, apiplėšti ir išniekinti. Dėka E.Rimšos surinktos ikonografinės medžiagos, restauravimo technologės dr.N.Rauckienės buvo parengta restauravimo užduotis programa, kurią realizavo konservatorius restauratorius G.Kazlauskas, panaudodamas liejybos, graviravimo, tekinimo, litavimo technikas.
Tikime, kad Kėdainių Evangelikų reformatų bažnyčios kriptoje gims nauja tradicija, jaunieji Lietuvos kariuomenės kariai iškilmingai duos Lietuvos kario priesaiką, karo vadų mauzoliejus taps istorijos ir kultūros centrų, Lietuvos kariuomenės šventove ir patraukliu turizmo objektu.
