Asmeninės bibliotekos, kurių atsiradimas neatsiejamas nuo skaitymo įgūdžių formavimosi, raštingumo ir švietimo lygio kilimo, Žemaitijoje ir su ja susijusių žmonių aplinkoje žinomos nuo XVI a. vidurio ir sietinos su Merkelio Giedraičio reformomis – “antrąja krašto christianizacija”. Jai vykstant gausi Žemaitijos bajorija ir didikai glaudžiai bendradarbiavo su katalikų bažnyčia, aptariamo laikotarpio pabaigoje įsitvirtinusia ir įgavusia autoritetą šioje iš pagonybės ir erezijų besivaduojančioje, Petro Skargos žodžiais tariant, “Šiaurės Indijoje”.

Iki šiol plačiau buvo žinomi kanauninko Mikalojaus Daukšos, vyskupų M. Giedraičio, Mikalojaus Paco knygų rinkiniai, kuriuos šie dignitoriai dovanojo Kražių jėzuitų kolegijai ir Kretingos bernardinų vienuolynui. Tačiau knygas rinko ir kiti Žemaičių vyskupijos dvasiškiai-kanauninkai: Juozapas Gardiškis (turėjo kanonų teisės knygų), Jonas Veviorka (11 knygų 1563 m. užrašė Krokuvos Maioris Collegii), Motiejus Strijkovskis (paliko lotynišką įrašą dabar Kauno apskrities Viešojoje bibliotekoje saugomoje knygoje). Čia norėtųsi pabrėžti, kad Katedros kapitulos nariai, kurių dauguma turėjo asmeninius knygų rinkinius, kanoniškai nebuvo įpareigoti knygas palikti jos bibliotekai.

Aptariamuoju laikotarpiu težinomas vienas atvejis, kai kanauninkas Kristupas Dirvoniškis 1621 m. testamentu lotyniškas knygas, tarp jų Skargos “Šventųjų gyvenimus” ir “Lietuvos Statutą”, užrašė Varnių Katedros bibliotekai, kurios knygos buvo ženklinamos rankraštiniu įrašu “Ex Bibliotheca Cathedrali Samogitiensi”. Lenkiškas knygas Dirvoniškis paliko broliui. Kitas Žemaičių Kapitulos kanauninkas, kanonų teisės daktaras Ambraziejus Beinartas savo knygų rinkinį užrašė Vilniaus Katedros bibliotekai. Reikia pažymėti, kad knygas ima rinkti ir vėliau jas dovanoja Kražių kolegijai žemesnio rango dvasininkai: klebonai Jurgis Stavinskis (1626), Benediktas Šveikovskis (1626), Petras Tarvainis (1630), Motiejus Kobilinskis (1647). Daug knygų Kauno pranciškonams 1632 m. paliko Bartolomejus Plaukutis, Jurbarko klebonas.

Akivaizdu, kad vykstant katalikiškai reformai, plečiantis parapinių mokyklų tinklui, knyga pasiekė ne tik didikų įr bajorų (pavyzdžiui, Šemetų ir Šiukštų dinastjjų), bet eilinių žmonelių namus.

Čia pateikiame sąrašą įvairiuose šaltiniuose minimų asmenų ir vietovių, šalia kurių minimi didesni ar mažesni knygų rinkiniai:

1. Radvilos Alberto, Žemaičių seniūno ir LDK maršalkos biblioteka, 1593 m. minima Elijaus Bogdaševskio eilėraštyje.

2. Važinskio Vaitiekaus, Dirvėnų tijūno ir Tauragės seniūno 1658 m. knygiį, kurios savininko valia turi atitekti broliui, sąrašas.

3. Balaševičiaus Sviderskio Andriaus iš Dobitino dvaro Veliuonos valsčiuje 1660 02 02 turto inventoriuje minimas archyvasn – trys dėžės su knygomis ir bylomis.

4. Rosčių dvaro Veliuonos valsčiuje knygos, surašytos 1596 01 23; minima lentynėlė knygoms, lenkiška spausdinta Postilė, suplyšęs Katekizmas, sena spausdinta lietuviška maldaknygė.

5. Kraukėnų dvaro Upytės valsčiuje knygos, surašytos 1600 10 17; minimos jvairios bylos (archyvas) ir konfederacijos knygelė.

6. Andrienės Agripinos iš Balčių dvaro Viduklės valsčiuje 1652 07 27 pomirtinis turto sąrašas, kur minima viena Postilė ir dvi pasiskolintos maldaknygės.

7. Gorskio Zigmanto, Tendžiogalos valsčiaus bajoro 1653 04 27 turto sarašas, kuriame įrašytas Giesmynas ir Postilė (pastaroji yra paskolinta kunigui Karvikovskiui).

8. Geišo Jono, Geišiškių, Klusių, Klisiškių ir Padubysio dvarų Raseinių valsčiuje ir Tautkiškių dvarelio Viduklės valsčiuje 1660 04 10 turto sarašas, kuriame minima lenkiška Postilė ir lenkiškas Statutas su konstitucijomis.

9. Adomavičiaus Petro1580 06 06 turto sąraše Kolainiuose minima lenkiška Biblija ir “spausdintas Žemaitiškas katekizmas”.

10. Jonas Stanislavovičius Sugintas, Žemaičių žemininkas, 1644 07 04 Pajūrio valsčiuje aktikuotame testamente mini apkeitęs laikinai savo lenkiška Postilę į lietuvišką su kunigu Stanislovu Vereckiu; pageidauja grąžinti jo lenkišką knygą brolvaikiui Davidui Sugintui.

11.Vaistamo dvaro turto surašyme 1583 0315 minima “septyniolika įvairių knygų”.

Išsamiau norėtųsi aptarti Žemaičių seniūno ir LDK maršalkos Alberto Radvilos ir Dirvėnų tijūno bei Tauragės seniūno Vaitiekaus Važinskio bibliotekas. Abi jos istorikams nežinomos, o buvo pakankamai reikšmingos ir ženkliai išsiskyrė iš išvardintų knygų rinkinių.

1593 m. Vilniuje buvo išleistas “Trenodijų” – “Raudų mirus P. Albertui Radvilai, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikščiui” rinkinys. Jų autoriai – Vilniaus Akademijos Mergelės Marijos sodalicijos geriausi poetai. Vienas kūrinėlis, pasirašytas Elijaus Bogdaševskio (Eliae Bogdaszewski), skamba taip:

BIBLIOTHECA RADIVILI
MefuitAlbertusmagnamercatus opum ui
Meos libros vt liberos fuit amore pari,
Dum temulenta alios tenet alea pictaue charta,
Inter meos Dux codices deliciosusagit.
Cresce tenelle puer patn’a virtute loannes,
Tibi tui seruor patris bibliothecadecus.

RADVILOS BIBLIOTEKA
Albertas pirko mane, pastangų didžių kiek įdėjo
Tarsi vaikams mano knygoms buvo lygi jo meilė.
Kol sulaiko kitus kvapnus burtas ar pripieštas lapas,
Skaito tomus manus kunigaikštis su didele meile.
Auki, vaike švelnusis, garbei Tėvynės, Jonai,
Tau tetarnauja tėvo bibliotekos jaukumas.
(Iš lotynų kalbos vertė Vidas Garliauskas).

Kas buvo šis Radvila, ar yra daugiau žinių apie jo biblioteką, sukauptą “garbei Tėvynės ir sūnaus Jono Radvilos naudai”? Katalikiškai linijai priklausęs Radvilos Radvilos Juodojo sūnus Albertas (1558-1592) atsidūrė brolių Mikalojaus (Našlaitėlio) ir Jurgio šešėlyje, ir duomenys apie jo veiklą sausoki. Mokėsi Leipcige, Romoje. Valdė dideles žemes Kauno paviete, o nuo 1583 buvo Žemaičių seniūnas. Visokeriopai rėmė katalikų bažnyčią – fundavo Vilniuje didįjį Šv. Jono bažnyčios altorių, aprūpino pajamomis Rumšiškių bažnyčią. Vadinamas Lietuvos Justinianu, nes vadovavo Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo steigimui (1581). Deja, apie jo biblioteką ar joje buvusias ir išlikusias knygas informacijos trūksta. Tegalime spėti, kad raudose apdainuota biblioteka buvo laikoma jo rūmuose Kaune. Greičiausiai ji atiteko vieninteliam sūnui Jonui (Jonui IX Albertui Radvilai), minimam eilėse. Šis gimė 1591, t.y. prieš pat tėvo mirtį ir vėliau valdė vadinamąją Klecko Radvilų ordinaciją, iš karaliaus Zigmanto III už tėvo nuopelnus gavo Upytės seniūniją. Lankėsi svetimuose kraštuose ir turėjo biblioteką, kurios viena knyga šiuo metu saugoma Lietuvos mokslų akademijos Retų spaudinių skyriuje. Tai Kiolne (Colonia Agrippina) 1615 m.išleistas Thesaurus rerum indicarum… (autorius larricus Petrus). Knygos kietviršiai aptraukti ruda oda, viršutiniame veidrodyje įspausta ovali plokštelė su HIS liepsnų vainike, apatiniame – ovali plokštelė su avinėliu ir įrašu aplinkui: AGNUS DEI QUI TOLLIS PECCATA MVNDI MISERRE NOBIS. Sprendžiant iš rankraštinių įrašų knygoje, veikalas J. A. Radvilos bibliotekoje atsidūrė 1618 m. Jos savininkui 1626 m. mirus (jis buvo palaidotas Vilniuje, Šv. Jono bažnyčioje), knyga ar visa biblioteka atiteko Vilniaus bazilijonų yienuolynui. Taigi sūnaus, o gal ir tėvo biblioteka “lyg į vandenį” neprapuolė ir papildė visokeriopai remiamos po Brastos bažnytinės unijos bazilijonų vienuolyno biblioteką. Į cituotą raudų fragmentą verta atkreipti dėmesį ir todėl, kad tai bene seniausias žinomas didiko biblioteką šlovinantis kūrinys LDK. Vėliau eilės buvo rašomos jėzuitų kilmingųjų kolegijos bibliotekos atidarymo proga 1751 m.

Vaitiekaus Važinskio biblioteka, apie kurią duomenų išliko Žemaičių pilies teismo knygose, įdomi tuo, kad buvo kaupiama nuo XVI a. pabaigos – Važinskis paveldėjo tėvo knygas. Be to, jos savininkas rinko, o gal ir pats perrašinėjo populiarią anuomet istorinę-politinę literatūrą ir beplintančius LDK, o ir Žemaitijoje, kalendorius. Štai keletas ištraukų iš testamento:

Knygos In Folio: Juodu turkišku apdaru įrištos Lenkijos konstitucijos su jų registru ir LDK Statutas; Piaseckio Kronika; Raudonai įrišta knyga apie Livoniją; Rankraštinė knyga, prasidedanti nuo pasiuntinybės į Maskvą reliacijos baltu apdaru; Rankraštinė knyga, prasidedanti Šventosios Romos imperijos aprašymu; Rankraštinė knyga, prasidedanti Lenkijos karaiių ir Turkijos sultonų sutartimis; Rankraštinė knyga, prasidedanti karaliaus atsakymu Livonijos pasiuntiniams.

Knygos In Quarto: Rankraštinė knyga, prasidedanti eilėraščiais Vladislovo Vazos išrinkimo garbei; Rankraštinė knyga, prasidedanti rusišku dvasinio pamokymo nuorašu; Jokūbo Sobieskio Chotimo karo komentarai ir jvairus kalendorėliai su užrašais.

Šis toli gražu nepilnas knygų sąrašas rodo Žemaitijoje plitus rankraštines knygas ir jų nuorašus, o tai svarbu aiškinantis spausdintos ir rankraštinės knygos santykį ir poveikį visuomenėje. Akivaizdus dėmesys istorijai, politikai, diplomatijai liudija, kad bajorija savo priedermes suprato ne tik ginkluodamasi ir kariaudama (tarp Važinskio daiktų surašytas visas ginklų arsenalas ir kita amunicija), bet ir skaitydama ir kitaip intelektualiai lavindamasi. Vaitiekus Važinskis didesnę savo turto dalį, tarp jo ir knygas, paliko broliui Jeronimui, Tirkšlių seniūnui, taigi jos ir toliau buvo skaitomos šioje giminėje, vėliau galbūt tapo kurio nors dvaro bibliotekos pagrindu.

Arvydas PACEVIČIUS, VU Bibliotekininkystės katedros asistentas

Parengta pagal to paties pavadinimo publikaciją, išspausdintą „Žemaičių bibliofilo” antrame numeryje (2000 m. gruodžio 15 d.)

Views All Time
Views All Time
3986
Views Today
Views Today
1
0 0