Vyrai nebejuosia žmonų skaistybės diržais su geležiniais užraktais. Civilizuotame pasaulyje lyčių draugystė tapo įprasta kaip dienos šviesa. Bet ateina naktis. Ką veikti draugams sutemus? Ir ar tai – tik draugystė?

Prisipažinkime: ne džiaugsmo kibirkštėlės sušvyti akyse, pamačius savo vyrą su kita moterimi. Kas ji? Ką veikia kartu? Kas tarp jų vyksta? Lyg katino letena grybšteli širdį. Santykių specialistai sako: vyro ir moters draugystė įmanoma. Juk ne viduramžiai! O paskui patikslina: bet seksualinis potraukis egzistuoja net tarp gerų draugų.

„Draugystė be sekso su moterimi? Retas vyras to pageidauja. Nors vyro ir moters santykiai gali būti labai įvairūs: meilė, įsimylėjimas, sekso pojūčių siekis, dviejų susituokusiųjų draugystė, kai kiekvienas stengiasi atkeršyti savo sutuoktiniui. Kad ir kaip būtų keista, absoliuti dauguma vyrų vis dėlto tikisi, jog santykiai pamažu pereis prie sekso”, – sako psichoterapeutas seksopatologas Viktoras Šapurovas.

„Kaip gali kilti toks klausimas? Be abejo – moters draugystė su vyru egzistuoja. Ir tai labai aukšto lygio santykiai – supratimas, bendrumo jausmas, pasitikėjimas, pagalba, sielų dialogas. Aš ir pati turiu daug draugų, su kuriais artimai bendrauju”, – sako Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichoterapeutė Aurelija Markevičienė. Špagos jau sukryžiuotos. Kas laimės dvikovą?

Nepavykusi kelnių reinkarnacija

Kartą karštai gindama vyro ir moters draugystės idėją sulaukiau tikrai vyriško klausimo: „O kur tada tos moters vyras? Gal išplaukė į jūrą?” Iš tiesų esame ryškiau skirtingi, nei manome. Dauguma moterų tiki draugiškais jausmais ir tokiu pat ryšiu su svetimais vyrais. O stiprioji lytis? Amerikiečių psichologas Johnas Gray, stebėjęs vyrus bei moteris ir siekęs jiems padėti susitarti, nieko geriau negalėjo išrasti, tik parašyti knygą „Vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros”. Ir paskelbti – esame skirtingi skirtingų planetų gyventojai. Johnas Gray subtiliai išaiškina: moters esmė apibrėžiama jos jausmais ir gebėjimu bendrauti, o vyro – jo gebėjimu siekti tikslo. Telieka prisiminti Aleksandrą Solženyciną, teigusį, kad „santykiai tarp vyro ir moters turi vystytis, jei jie sustoja – miršta”, ir apims noras kuo greičiau sprukti nuo draugų vyrų. Nes įstatymas, teoriškai įtvirtinęs lygias lyčių galimybes, praktiškai neįstengė jų suvienodinti. Kaip ir kelnių idėja, pasiskolinta iš vyrų, netapo vyriškos mąstysenos reinkarnacija moterų galvose. „Prisiminkime senovės graikų romaną „Dafnis ir Chlojė”. Jųdviejų ryšys buvo šventas, jiedu buvo geri draugai, neturėjo jokių minčių apie seksą. Istorijos pabaigoje atsirado moteris, kuri Dafnį pamokė meilės meno. Ir jis suartėjo su Chloje”, – primena Viktoras Šapurovas.

Atvejai, kai draugystė perauga į meilę, ne tokie jau reti. Andriui Kandeliui buvo 18 metų, Eglei Visockaitei – 22-eji, kai jiedu tapo šokio partneriais klube „Ratuto”. Eglei Andrius atrodė talentingas šokėjas. Kitokių minčių nebuvo. „Po trijų mėnesių išvykome treniruotis į Angliją. Vienoje iš Londono kavinių netikėtai vienas kitam prisipažinome meilę. Viskas įvyko taip natūraliai”, – pasakoja Andrius. Praėjusią vasarą jiedu susituokė. „Mes buvome tik šokio draugai. Kol vieną dieną pajutau, kad noriu būti su Andriumi nuolat. Šokdavome visą dieną, bet kai tik išsiskirdavome, iškart užplūsdavo ilgesys. Supratau, jog tai jau daugiau nei draugystė ir šokis. Dabar esu laiminga žmona”, – sako Lietuvos sportinių šokių čempionė Eglė Visockaitė-Kandelis.

Idealu, jei sutuoktinis yra ir geriausias draugas, ir meilužis, ir vyras, ir vaikų tėvas. Bet santykių specialistai purto galvas: „Tai egzotika! Vienam žmogui tiek vaidmenų per daug!” Pasak psichoterapeutės Aurelijos Markevičienės, ištekėjusios moterys su vyrais draugauja dar ir dėl to, kad galėtų dalytis mintimis, kalbėtis ir tikėtis supratimo. Ypač, kai viso to pasigenda šeimoje.

Scena, ekranas ir lova

Tarnybiniai romanai, kai dviejų kolegų sielų draugystę vainikuoja kūno pergalė, nieko nestebina. Italų aktorius Richardo Scicolone sutiko duoti dukrai Sophi savo pavardę, bet ją pagimdžiusios provincijos aktorės Romildos Vilani nevedė. Šio tarnybinio romano vaisiui – italų aktorei Sophiai Loren pavyko geriau nei motinai. Prodiuserio Carlo Ponti dėka ji išgarsėjo kine. Nesvarbu, kad Carlo buvo 20 centimetrų žemesnis, 20 metų vyresnis ir – o siaube! – vedęs. Darbinė draugystė baigėsi lovoje. Po kiek laiko Sophia ir Carlo tapo vyru bei žmona. Atrodo, visam gyvenimui: jų santuokai jau 48-eri. Aktorių pasaulyje meilės romanai įprasti. Tačiau ne kiekviena draugystė baigiasi lovoje. 12 kartų Marcello Mastroianni buvo Sophios Loren partneriu ekrane. Prie jos įspūdingo biusto jis derėjo geriau nei Carlo Ponti. „Su Marcello susipažinome seniai, aš buvau tik pradėjusi filmuotis kine. Man, aštuoniolikmetei, jis buvo tiesiog geras draugas, gyvenantis kaimynystėje. Manau, viso pasaulio kino istorijoje labai reta tokia harmonija, kokia buvo tarp manęs ir Marcello. Tačiau romano – ne, niekada”, – tvirtina Sophia Loren. Tiesa, neseniai viena Italijoje gyvenanti mergina, vardu Maria, apsiskelbė esanti Marcello ir Sophios meilės vaisius. Tikėkimės, merginos DNR tyrimai neišsklaidys mūsų iliuzijų apie vyro ir moters draugystę.

Lietuvoje aktorių draugysčių tokie abejonių debesėliai kol kas netemdo. Vaivą Mainelytę (Mortą) Vytautas Tomkus (Tadas) nešiojo ant rankų filme „Tadas Blinda”. Ir netgi vedė (pagal scenarijų). Deja, tokia stipri meilė gyvavo tik ekrane. „Su Vytautu buvau ne kartą „sutuokta”. Bet mudu siejo tik kūrybinė draugystė. Negalėčiau vaidinti intymių scenų, jei tarp manęs ir aktoriaus vyro būtų daugiau nei draugiški santykiai. Būdavo momentų „ant ašmenų”, nes kine ir tu, ir partneris dirgina, kad tikroviškiau suvaidintumėm meilės scenas. Bet jei pasinertum į tarnybinius romanus, kaip žiūrėtum į akis antrajai pusei? Labai myliu kolegas draugus, jie man – kaip broliai, – sako aktorė Vaiva Mainelytė. Ir smagiai nusijuokusi priduria: – Bet Vytas yra prisipažinęs, kad dažnai mane sapnuodavo erotinėse scenose ir tuos sapnus pasakodavo žmonai. Tad jo žmona testamentu mane yra užrašiusi Vytui.” Aktorė Vaiva net neabejoja: vyro ir moters draugystė – gražus ir natūralus ryšys. Ir jam nereikia sekso. Daug sunkiau rasti tikrą gyvenimo vyrą, kuris toleruotų žmonos populiarumą ir visus jai skiriamus vyriškių komplimentus.

Draugystė po skyrybų

Vienintelį pastovų dalyką – draugystę žmogiškųjų jausmų žlugimo epochoje vertinęs rašytojas Erichas Maria Remarque'as sakė: „Neterškite meilės draugyste. Pabaiga yra pabaiga”. Pats Erichas Maria mylėjosi su visomis savo draugėms: aktorėmis Marlene Dietrich, Greta Garbo, Charlie Chaplino žmona Paulette Goddard, caro Aleksandro III dukterėčia Natascha Paley…

Frazė „Likime draugais” po skyrybų labiau panėši į bandymą užglaistyti nenusisekusius santykius nei į rimtą pasiūlymą. Tačiau kartais įmanoma draugystė ir po meilės. Aktorė Nijolė Oželytė iki šiol palaiko draugiškus santykius su buvusiu vyru Sauliumi Vaitiekūnu. „Susipažinome lipdami į lėktuvą, kuris skrido į Palangą. „Palauk, mergaite, mes būsime bendrakeleiviai”, – sušuko man Saulius. Tokie likome iki šiol – bendrakeleiviai. Išsiskyrėme prieš dešimt metų, bet esame draugai. Meilė praeina, o draugystė – amžina. Prisimenu, kaip Saulius pykdavo pirmaisiais santuokos metais, buvo pasakęs, kad nesifilmuočiau, buvo dėl to išėjęs iš namų. Išsituokusi supratau, kad tarp mudviejų liko gilus vidinis ryšys. Jis kaip liūtas stoja manęs ginti, jei man negirdint kas nors apšneka. Aš gėriuosi jo dailės darbais ir manau, kad jie genialūs. Tik draugystė išsaugojo šį santykį – gilų bendrakeleivystės supratimą ir pagarbą vienas kitam. Bet ne seksas ir ne buitis”, – sako buvusi aktorė, susilaukusi trijų dukrų ir dviejų vaikaičių. Ji neabejoja – kur sielos kalba, ten kūnas padėtas kaip instrumentas tyli. „Jei turi gerą draugą, kuris tau nusibodo, permiegok su juo, ir jo neliks”, – pasiūlo Nijolė Oželytė.

Pasak psichoterapeuto Viktoro Šapurovo, tokia draugystė tarp buvusių sutuoktinių ar nesusituokusių egzistuoja ir gana dažnai: „Kai nėra motyvo intymiai suartėti, atsiranda kiti poreikiai. Kad draugiški santykiai nežlugtų, kiekvienas iš tos draugystės turi ko nors gauti”.

Žaidimas su ugnimi

Ranką prie širdies pridėjusios moterys turėtų pripažinti – vyrų dėmesys malonus. Kita vertus, atsispirti moteriškam žavesiui gali ne kiekvienas net ir labai padorus vyras. Todėl tiek daug vyrukų, panašių į Romaino Rollando Žaną Kristofą, vakare mėgaujasi šeimininko svetingumu, o rytą prabunda jo žmonos buduare.

Įkyri atminties banga man vis išplukdo tragikomišką vaizdelį. Kartą skubėdama gatve atsitiktinai žvilgtelėjau į vienos kavinės langą ir išvydau savo vyrą, šokantį su raudonai vilkinčia dama. Apie pasilinksminimą nebuvau informuota. Nors nesu žmogaus privatizacijos šalininkė, jaučiausi taip, lyg raudonkostiumė būtų atėmusi vertingiausią protėvių man perduotą palikimo dalį. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo darbo vakarėlis, per kurį vadovui tiesiog būtina pašokdinti bendradarbiaujančios kompanijos direktorę. Tada sau tariau, kad esu stipriai paveikta atgyvenusių tradicijų, berniukus ir mergaites rūšiuojančių į atskiras gimnazijas. Tačiau šioje vietoje nereikėtų skubėti dėti taško. „Jei vyrai su moterimis susitinka vakarėliuose, kartu šoka, jų sutuoktiniai gali nerimauti. Kas garantuos, kad žmonės neįsijaus?” – klausia Viktoras Šapurovas. „Lengvas pavydo jausmas santykius tik praturtina. Jei neperžengsite tam tikros ribos”, – mano Aurelija Markevičienė.

Kokia aštri kančia regėti moterį ir negalėti jos paliesti, skaudžiai atveria vienuolis Tėvas Sergijus (Levo Tolstojaus apysaka „Tėvas Sergijus”). Kol kailiniuota gražuolė dūsauja, užklydusi į jo atsiskyrėlišką olą, džiovindama prie krosnies savo kojines, gundydama ir viliodama, Tėvas Sergijus kirviu nusirėžia pirštą. Beprotiškas skausmas perveria Tėvo kūną, sulaikydamas nuo nuodėmės. Ne mažesnis sukausto gundytoją, ir ji apstulbusi palieka atsiskyrėlį. Tačiau nepadėjo net ir tai – po kelerių metų antrojo moters gundymo Tėvas neištveria.

Kad ir kaip garsiai šauktume apie vien tik draugystę tarp vyrų ir moterų, negalime ignoruoti fiziologijos. „Vyrui kankynė būti kartu su moterimi ir nesitikėti ją kada nors turėti savo glėbyje. Besikaupdama sėkla spaudžia tam tikras nervų galūnėles sėklinėse pūslelėse. Tai dirgina ir reikalauja sekso”, – sako Viktoras Šapurovas. „Vyro fiziologija nėra pagrindas būtinai turėti lytinių santykių su moterimi draugaujant. Jei spaudžia didelis poreikis, jis gali masturbuotis. Nebūtina santykiauti su drauge”, – aiškina Aurelija Markevičienė. Vyrų ir moterų dvikova niekada nesibaigs. Ir nebus nugalėtojų. Kaip ir pralaimėjusiųjų. Gal verčiau nebesiginčyti, draugauti be pavojų? Pavyzdžiui, vyrams su vyrais.

Būk sveikas, prieše!

Klasikinis tikros vyriškos draugystės pavyzdys – E.M.Remarque „Trys draugai”. Tačiau tada buvo neseniai pasibaigęs karas. Ir prarastoji karta neturėjo nieko, išskyrus patirtą žiaurumą, beprasmybę ir meilę. O trys draugai – dar ir vienas kitą. Kitaip tariant, vyrišką draugystę, kurios neveikė jokia nauda. Robertas, Otas ir Gotfrydas buvo sužlugdyto likimo broliai. Artimesni net už Alexandre Dumas muškietininkus, šaukusius: „Vienas – už visus, visi – už vieną!” Kodėl? Todėl, kad 20 metų Atas, Portas, Aramis ir d'Artanjanas vienas kitu nesidomėjo. Kvapą išleidusią jų draugystę įpūtė tik pavojaus dūžiai – kai vėl kilo grėsmė Prancūzijos karalystei, draugužiai susitiko po 20 metų.

Nedaug nuklysiu nuo tiesos sakydama, kad tikrąją draugystę įkvepia sunkūs išgyvenimai ir netradicinės sąlygos. Ir bendras priešas. Kai nebelieka problemų, draugystės šaltiniai senka. Istorijoje pasitaikė atvejų, kai netradicinėmis sąlygomis ji buvo kuriama dirbtinai. Geriausias pavyzdys – Spartos valstybės kariuomenė, kur buvo skatinami homoseksualūs santykiai. Meilė stiprindavo karių narsą mūšio lauke. Ir jie kaudavosi jausdami mylimojo petį aršiau nei priešininkai. Spartiečių kariuomenė buvo negausi, tačiau tuo metu pati stipriausia. Įprastą vyrišką draugystę, kurioje nėra tokių artimų santykių, labiausiai žlugdo finansai. Yra posakis: nori susipykti su draugu – paskolink šimtą litų. Bendro verslo nepatartina turėti su draugu. Nes iškilus nesklandumams teks išsiskirti. Netgi linksmų plaučių vyrukams – tokiems, kokie buvo televizijos laidos „Dviračio žynios” kūrėjai ir savininkai Vytautas Šerėnas bei Arūnas Valinskas. Nuo studijų laikų važiavę vienu humoristiniu dviračiu pajuto, kad per siaura sėdynė. Ir išsiskyrė. Dabar kiekvienas turi po vieną dviračio ratlankį – atskirą autorinę laidą ir tebejuokina televizijos žiūrovus. Tik ar linksma patiems, kai kokiame nors siaurame koridoriuje susitinka? Draugystę palaidojo dideli finansai. Jie išskyrė ir roko grupės „Hiperbolė” draugus Michailą Garberį su Igoriu Berinu, spaudoje besiaiškinančius, kuris iš grupės vardo turi materialios naudos, o kuris liko nuskriaustas. Iš senos kaip žalvaris draugystės teliko lakštingalų balsais atliekamos dainos. Draugystė sutrupėjo.

Kas blogesnio, drauge?

Apie moterų draugystę galima prisiklausyti įvairių istorijų. Jos priverčia suklusti: ar tai nėra tiesiog buitinis santykis, kai norisi išsikalbėti, pasiguosti, pasigirti, kartu užmarinuoti agurkų ir sudurstyti naują palaidinę? Ar tai, kas vyksta tarp mūsų, mergaičių, verta draugystės vardo? „Aš manau, kad tikra moters draugystė gali būti tik su vyru”,- sako aktorė Nijolė Oželytė. O visuomeniškos moterys tebekalba apie dvi geras drauges: ministrę Kazimierą Prunskienę ir europarlamentarę Laimą Andrikienę. Gal ir šiandien jos būtų kartu gėrusios kavą ir aptarinėjusios politikos bei meilės klausimus. Bet kažkodėl draugės kibo į atlapus ir viešai išskalbė viena kitos baltinius. Psichologai tokius moteriškos draugystės pasireiškimus aiškina prigimtiniais dalykais. Tos pat lyties atstovai užprogramuoti konkuruoti. Nesvarbu, kad tavo draugė labai miela ir kad jai gali atsiverti plačiau nei vyrui. Tereikia tau patirti didelę sėkmę, o jai atsilikti gyvenimo varžybose, ir jūsų draugystei bus suduotas galingas smūgis.

Tai, kad daug kalbama apie moterų draugystę, kartais panašu į savitaigą. Tikra tiesa – draugaujame, kai turime bendrų interesų. Kai jų nelieka, nutolstame. Ypač moterišką draugystę stipriai veikia geografinė padėtis. Reikia tik apsigyventi 70 kilometrų nuo draugės, ir bičiulystė apsiribos retais susitikimais vestuvėse, krikštynose ar laidotuvėse. Bet nenusimink: ji atvyks kaip greitoji pagalba, kai sužinos, kad tavo vyras turi meilužę ar prasilošė kortomis. Ir pirmoji tau tai raportuos. Kartą girdėjau taiklų moters komentarą: „Tai draugei, kuri praneš, kad mano vyras turi meilužę, pirmai langus iškulsiu”. Gal kartais geriau ir neturėti tos puikios draugės. Mažiau žinosi blogų naujienų. „Laimė, jei turi gerą draugę. Bet tokiu atveju būtina rasti terpę, kur nėra konkurencijos”, – teigia psichologė Aurelija Markevičienė.

Misija Vašingtone

Biologijos požiūriu žmonijos išlikimui draugystė nesvarbi. Tačiau kaip be jos gyventi? Jeilo universiteto epidemiologė Lisa Berfkman nustatė, kad visuomeniškai izoliuotų žmonių mirtingumas 2,5 karto didesnis nei turinčių draugų. Tai patvirtintų ir senovės graikų mąstytojas Aristotelis, prieš šimtmečius sakęs: „Be draugų niekas nesirinktų gyventi, nors ir turėtų visas kitas gėrybes”. Viduramžiais gyvenusio šv. Pranciškaus Asyžiečio geri draugai buvo paukščiai, raupsuotieji ir šventoji Klara, su kuria vienuolį siejo dvasios draugystė. XX a. Motina Teresė iš Kalkutos visiems mums davė dar daugiau – ji buvo nuostabi viso pasaulio draugė. Ne visada geriausias draugas ar draugė ištiesia pagalbos ranką, ištikus nesėkmei. Dažnai tai padaro ir visai nepažįstamas žmogus.

Sveikai mąstant, mums visiems naudingiau draugauti, nei kariauti. Netgi neskirstant vienas kito į mažiau ar daugiau draugus. Tad draugystės misija įmanoma? Nežinau. Žinau, kad vienas Amerikos Prezidentas yra pasakęs: „Jei nori Vašingtone turėti draugą, nusipirk šunį”.

Views All Time
Views All Time
12637
Views Today
Views Today
1
0 0