| |

Plečiama sistema “GSM-bankas”

“Snoro” bankas plės “GSM-bankas” paslaugos teikimo tinklą.
Iki šiol paslauga “GSM-bankas” galėjo naudotis tik mobiliojo ryšio bendrovės “Omnitel” abonentai, o rugsėjo mėnesį ja naudosis ne tik Lietuvos bendrovių “Bitė GSM”, “Tele2”, bet ir viso pasaulio mobiliojo ryšio operatorių abonentai. Greitai bankas informuos savo klientus apie naują abonentinį numerį, kurį surinkus bus galima gauti reikiamą informaciją bet kuriuo paros metu ir bet kurioje pasaulio šalyje.

| |

“Delfi” teikia naują interneto paslaugą

Interneto paslaugų bendrovė “Delfi” pradėjo teikti naujas paslaugas – “Interactive Architects” ir tikisi, jog investicijos į šią paslaugą atsipirks iki kitų metų pradžios. “Interactive Architects” siūlo interneto veiklos strategijos formavimo paslaugas, konsultacijas dizaino, interneto technologijų, e-rinkodaros, e-reklamos, e-verslo, e-komercijos klausimais.

| |

“CHS Baltic” ir Ūkio bankas – į e-verslą

Kompiuterijos didmenos lyderis “CHS-Baltic”, bendradarbiaudamas su Ūkio banku, savo klientams pasiūlė galimybę atsiskaitymus vykdyti internetu.
“CHS Baltic” turi apie 300 nuolatinių klientų. Šiuo metu sandoriai internetu sudaro apie 30 proc. bendrovės apyvartos. Tomas Karpavičius, Ūkio banko Strateginio vystymo departamento direktorius, sako, jog “CHS Baltic” klientams internetinės bankininkystės paslaugos papildomai nekainuos. Klientai galės atlikti tarptautinius, vietinius pavedimus, pirkti ar parduoti valiutą. “Ūkio banko elektroninės komercijos strategija orientuota į “verslas-verslui” sistemą. Tai yra pirmas projektas Lietuvoje, kai mes per internetą įsiterpiame tarp didmenininko ir mažmenininko”, – sako p. Karpavičius.

| |

“Tele2” turės interneto vartus

Švedų mobiliojo ryšio UAB “Tele2” ryžtą įsitvirtinti Lietuvoje patvirtina planai dar šį rudenį atidaryti lietuviškus “Everyday.com” interneto vartus.
Pagrindinis jų konkurentas bus UAB “Delfi” vartai. Estijoje “Everyday” vartai veikia nuo 2000 m. kovo mėnesio. Lietuviškieji vartai bus panašūs į estiškuosius. Jų paskirti – padėti ir skatinti naudotis internetu, todėl dabar aišku, kad juos bus paieškos sistema, elektroninis paštas, elektroninė parduotuvė, galimybė siųsti trumpąsias žinutes ir kt.

| |

“Wrislit” eina į internetą

Turizmo agentūra “Wrislit” viena iš pirmųjų Lietuvoje vartotojams pasiūlė užsisakyti lėktuvo bilietus internetu.
Alma Staniulionienė, “Wrislit” direktorė, tvirtino, jog dabar klientui nereikės skambinti į kelionių agentūrą ar oro bendrovę ir skrydžius bus galima planuoti patiems. “Mes patvirtinsime kainą, o bilietus pristatysime į užsakovo darbovietę ar oro uostą. Be to, kad klientams būtų patogiau, visą parą veiks pagalbos telefonas, kurio numerį gaus kiekvienas mūsų klientas”,– kalbėjo p. Staniulionienė.

| |

Taupymo lakštų bus galima įsigyti internetu

Nuo lapkričio 4 d. Finansų ministerija sudarys galimybę smulkiems investuotojams, neišeinant iš namų ar biurų, saugiai ir pelningai investuoti savo santaupas į Vyriausybės vertybinius popierius. Gyventojai taupymo lakštų gali įsigyti internetu specialioje interneto svetainėje www.vtl.lt. “Šios taupymo lakštų platinimo naujovės labai išplečia jų įsigijimo galimybes, – teigia Finansų ministerijos sekretorė Asta Ungulaitienė. – Be to, Finansų ministerija, įgyvendindama VVP platinimo internetu projektą, aktyviai prisideda prie nacionalinės informacinės visuomenės plėtros, kurios koncepciją yra patvirtinusi Lietuvos Vyriausybė”.

| |

Greitinimo įranga e-komercijos serveriams

Šiandien saugumo protokolai tampa būtina apsaugotų interneto svetainių (e-komercija, internetinė bankininkystė, vyriausybinės svetainės…) sudedamąja dalimi. Plačiausiai paplitęs SSL (Secure Sockets Layer) protokolas, pasižymintis dideliu procesoriaus resursų poreikiu (dėl sudėtingų skaičiavimų saugaus susijungimo metu). Jei jūsų apsaugota svetainė pritrauks didelį skaičių lankytojų, serveris gali nebespėti apdoroti kreipinių. To pasekoje išaugęs prisijungimo laikas bei nutrūkę susijungimai gali ne tik erzinti lankytoją, bet ir paskatinti jį paieškoti alternatyvos kitose interneto svetainėse. Rainbow Technologies IVEA padalinys siūlo CryptoSwift įrangą šio pobūdžio problemoms spręsti. CryptoSwift įrenginys perima iš serverio procesoriaus SSL (ar kitų populiarių saugumo protokolų) skaičiavimų naštą, bei atlieka šiuos skaičiavimus greičiau už centrinį procesorių. Todėl smarkiai sumažėja prisijungimo laikas ir padidėja serverio našumas.

| |

Naujasis Mokėjimų įstatymas skatins elektroninius atsiskaitymus

Įvertinusi sparčiai besikeičiančias verslo sąlygas ir siekdama pagerinti kredito įstaigų teikiamų pinigų pervedimo paslaugų kokybę bei užtikrinti aukštą elektroninių mokėjimo priemonių patikimumo lygį, Finansų ministerija teikia naujos redakcijos LR mokėjimų įstatymo projektą. Jeigu projektui, kurio nuostatos visiškai atitinka ES teisės normas ir Europos centrinio banko bei Tarptautinio atsiskaitymų banko rekomendacijas, pritars Vyriausybė ir Seimas, naujos redakcijos Mokėjimų įstatyme bus nustatyti reikalavimai kredito įstaigoms dėl klientų nurodytų mokėjimo terminų vykdymo ir numatyta jų atsakomybė už kliento nurodymo neįvykdymą, uždelsimą ar klaidingą įvykdymą.

| |

Verslo įmonių skatinimas naudotis informacinėmis technologijomis

Projekto metu bus siekiama, kad didžioji dauguma mokymus praėjusių verslininkų tiesioginėje savo veikloje pasinaudotų naujomis verslo vadybos ir inovacijų diegimo žiniomis ir ypač turėtė supratimą ir siekė naudotis Informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, pavyzdžiui verslo informacijos paieška, savo informacinės medžiagos talpinimu Internete, elektroniniu susirašinėjimu, bankinių atsiskaitymų organizavimu ir e-komercijos organizavimu, jau nekalbant apie buhalterinę apskaitą ir pan.

| |

Lenkijos el. komercijos rinka stabilizuojasi

Pernai Lenkijoje bendras interneto parduotuvių skaičius sumažėjo, tačiau kainos jose taip pat mažėja, o parduotuvių savininkai optimistiškiau žvelgia į ateitį. Tyrimų kompanijos “I-metria” analitikai apklausė 200-us iš 800-ų pas pietinius kaimynus veikiančių interneto parduotuvių. Per praėjusį ketvirtį Lenkijoje užsidarė 70, o naujai susikūrė tik 20 el. prekyviečių. Dauguma Lenkijos interneto parduotuvių teigė gaunančios pelno ir turinčios nuolatinių klientų (bei skatinančios juos specialiomis rinkodaros priemonėmis).