Parašiutizmas

Klaipėdos Parašiutininkų Klubas yra jauna organizacija. 1997 metais klubą įkūrė keletas parašiutizmo naujokų, kurių karštą norą būti ore suprato Klaipėdos Aviaeskadrilės vadovai bei labiau patyrę parašiutininkai iš kitų Lietuvos klubų. Nuo pat klubo įkūrimo, prezidentu kasmet yra išrenkamas Viktoras Šišniauskas - lakūnas, bei parašiutų sporto instruktorius. Klubas turi mokomiesiems šuoliams reikalingą įrangą, visi klubo nariai įsigiję šiuolaikines sparno tipo parašiutų sistemas, pas mus nuolatos lankosi kolegos iš kitų Lietuvos bei užsienio klubų, o ir mūsų atstovai dažnai keliauja bei šokinėja kituose klubuose Lietuvoje bei svetur. Mūsų požiūris į parašiutizmą neapsiriboja vien sportinių rezultatų siekiu - klubas mums yra draugų ir bendraminčių ratas, poilsio bei pramogų su šeima arba draugais vieta. Apsilankykit pas mus, ir patys įsitikinsit, kaip puikiai parašiutizmas jungia adrenaliną, sportinį azartą ir pramogą.

1937 m. gegužės 16 dieną Kaune vyko aviacijos šventė Lietuvos Aeroklubo dešimtmečiui paminėti. Kaip tik šiame renginyje į vieną būrį susirinko aktyviausi parašiutizmo entuziastai pademonstruoti žiūrovams savo sugebėjimų. Kaip rašo to meto spauda, Kauno aerodrome susirinko apie 50000 žiūrovų. Į šventę atvyko ir pats prezidentas A.Smetona. Įspūdingiausia šventės dalis buvo parašiutininkų pasirodymas. J.Steikūnas, išskleidęs parašiutą, staiga jį atkabino. Šiek tiek pakritęs, jis išskleidė antrąjį ir paskutinį parašiutą. Tai sulaukė audringos minios reakcijos. Tokie parodomieji šuoliai atliekami ir dabar, tačiau su trimis ir daugiau parašiutų. Paskutinis programos numeris buvo dešimties parašiutininkų šuolis iš 800 m. aukščio. Į padangę juos iškėlė šeši lėktuvai. Pirmame skrido šuolio vadovas ir dalyvis V.Ašmenskas. Lėktuvams artėjant prie iššokimo vietos, jis išlipo ant sparno. Tai buvo ženklas kitiems pasiruošti. Netrukus padangė pasipuošė dešimčia baltų šilko kupolų. Šis šuolis parodė, kad Lietuvoje tuo metu jau buvo nemažai sportininkų, kurie savo sugebėjimais neatsiliko nuo kitų šalių atstovų.

Jei jums prireikia papildomų veiksmų valdymo stropomis norint išvesti parašiutą į skriejimą pažeme, vadinasi jūs pasirinkote neteisingą posūkio aukštį. (Nepaisant to, bet kokie veiksmai valdymo stropomis šioje situacijoje yra tikrai geriau, nei nemalonus smūgis į žemę). Blogiausia yra tai, kad daugelis net nesupranta, kad tai rodo tik prastą parašiutininko pasirengimą ir sukelia pavojų ne tik jam, bet ir aplinkiniams. Taigi, nusileidimo saugumo laipsnis priklauso nuo to, kaip mažai jums reikia atlikti judesių valdymo stopomis, norint išvesti parašiutą iš staigaus posūkio mažame aukštyje. Jei jūs pasirinkote per žemą aukštį posūkiui atlikti, tai tikrai neturėtumėte daryti šios klaidos antrąkart – atlikite visa tai didesniame aukštyje. Arba galite atlikti tiesiog ne tokį staigų posūkį – galėsite leistis ne tokiu stačiu žemėjimo kampu.

Stiletto bus aprašytas lyginant jį su to paties dydžio Sabre, nes tai yra taip pat didelių galimybių parašiutas, kurį daugelis patyrusių sportininkų jau išbandė. Abu priklauso pirmos klasės didelių galimybių parašiutams, tačiau turi skirtingas valdymo charakteristikas. Kai kurie sportininkai rinktųsi PD-Stiletto valdymo tipą, kai kiti, nors ir patyrę, mieliau ir toliau šuoliams naudotų PD-Sabre. Pradžioje mes siūlytume atlikti kelis šuolius skleidžiant parašiutą 3 kilometrų aukštyje tam, kad geriau pažintumėte Stiletto. Tai yra gerai net ir tada, kai jūs jau turite tūkstančius šuolių didelių galimybių greitais parašiutais. Šiuo aprašymu tikrai nebus siekiama išmokyti jus šio ar kurio nors kito parašiuto valdymo. Tiesiog čia sužinosite parašiuto savybes įvairiais atvejais.

Jūs išklausysite kelių valandų teorinį parašiutizmo kursą ir valandą galėsite pasitreniruoti praktiškai. Šių mokymų metu patyręs instruktorius jums išaiškins šuolio teoriją: kaip elgtis ypatingų situacijų metu, kaip iššokti iš lėktuvo ir svarbiausia - kaip tinkamai nusileisti. Praktinės treniruotės metu turėsite galimybę įgytas teorines žinias patikrinti parašiuto sistemos treniruoklyje. Po šio teorinio ir praktinio pasiruošimo Jūs jau būsite pasirengęs savo pirmąjam šuoliui. Šoksite labai patikimu karišku desantiniu parašiutu D-5. Šio tipo parašiutai ilgą laiką naudojami įvairių šalių karinėse pajėgose ir yra daugybę kartų patikrinti praktiškai. Į 800 metrų aukštį jūs per 10 minučių pakilsite klubo lėktuvu AN-2. Šokant iš lėktuvo, specialus įrenginys iš parašiuto kuprinės ištrauks mažą stabilizuojantį parašiutėlį ir įjungs laikmatį, o jūs, suskaičiavę 121,122,123, turėsite patraukti parašiuto skleidimo rankenėlę.

Kartu su instruktoriumi šoksite "sparno" tipo parašiutu, specialiai pritaikytu tandeminiams šuoliams " BT 80 ". Tokie parašiutai yra papildomai sustiprinti ir yra pakankamai dideli, kad išlaikytų du žmones. Parašiuto kuprinėje yra įmontuotas parašiuto automatinio išskleidimo prietaisas, kuris ypatingu atveju saugiame aukštyje išskleis atsarginį parašiutą. Į 3100 metrų aukštį klubo lėktuvas AN-2 jus ir kitus parašiutininkus pakels per 20 minučių. Iššokę iš lėktuvo, kartu su instruktoriumi 200 kilometrų per valandą greičiu krisite apie 40 sekundžių. (Paprastai norėdamas atlikti šuolį su tokiu ilgu laisvu kritimu, parašiutininkas turi būti atlikęs ne mažiau kaip 30 mokomųjų šuolių). 1200 metrų aukštyje instruktorius išskleis parašiutą ir Jūs maždaug 6 minutes sklęsite žemyn. Kadangi nuo pat iššokimo iš lėktuvo iki nusileidimo instruktorius rūpinsis skrydžiu, jūs neturėsite jokių rūpesčių ir galėsite džiaugtis šuoliu.

Šoksite specialiu mokomuoju "sparno" tipo parašiutu specialiai pritaikytu AFF šuoliams. Ant parašiuto kuprinės bus papildomi parašiuto išskleidimo įtaisai, kuprinėje - automatinis atsarginio parašiuto išskleidimo prietaisas. Kitaip negu greituminiai sportiniai parašiutai šis bus labai lengvai valdomas ir atleidžiantis pilotavimo klaidas. Po 20 minučių skrydžio klubo lėktuvu AN-2 iššoksite 3100 metrų aukštyje. Šoksite kartu su dviem labai patyrusiais instruktoriais, kurie jums padės teisingai kristi ir išskleisti parašiutą. Neišskleidę parašiuto krisite apie 45 sekundžių, pats turėsite aukštimatį ir stebėsite aukštį, išskleisite parašiutą. Taip pat turėsite raciją, per kurią nusileidimo metu instruktorius jums duos reikiamus nurodymus.

Šoksite specialiu mokomuoju "sparno" tipo parašiutu. Tokie parašiutai pradedančių parašiutininkų mokymui naudojami visame pasaulyje ir yra pakankamai saugūs. Kitaip nei apvalus parašiutas, toks parašiutas ne tik leidžiasi žemyn, bet ir sklendžia į priekį, todėl galite nusileisti norimoje vietoje. Parašiuto kuprinėje yra atsarginis parašiutas, kurį, pasiekus kritinį aukštį, automatiškai išskleidžia specialus prietaisas. Po 10 minučių skrydžio klubo lėktuvu AN-2 iššoksite 800 arba 1000 metrų aukštyje. Šokant iš lėktuvo, specialus trosas iš parašiuto kuprinės ištrauks parašiuto konteinerį ir išskleis parašiutą. Jums nereikės traukti parašiuto skleidimo žiedo. Jeigu iškiltų kokie nors nesklandumai skleidžiantis parašiutui, labai paprastai galėtumėte išskleisti atsarginį parašiutą.

Turbulencija mažame aukštyje susidaro, kai vėjas pučia iš už kokių nors kliūčių – pastatai, medžių linijos. Oro srautas iš karto už kliūties yra besileidžiantis – reikia vengti nusileidimų pavėjui iš karto už kokios nors kliūties, nes besileidžiantis oro srautas spaus žemyn ir kupolą. Kuo stipresnis vėjas – tuo toliau už kliūties jausis turbulencijos spaudimas ir blaškymas, ir kuo kliūtis aukštesnė – tuo didesniame aukštyje ims jaustis turbulencija. Yra teigiama, kad turbulencijos efektai jaučiasi dvidešimt kartų didesniame atstume, nei kliūties vėjui aukštis – tai reikštų, kad esant stipriam vėjui, 15 metrų aukščio medžių alėjos turbulencija bus jaučiama iki 300 m atstumu pavėjui nuo medžių. Turbulencija susidaro ir iš karto už kito skriejančio sparno tipo kupolo. Sklendžiant po savo kupolu, geriau yra nelįsti į turbulencijos zoną už kito kupolo – zona nuo kito kupolo uodegos aukštyn maždaug 45 laipsnių kampu yra laikoma turbulentiško oro zona.

Atsidarius kuprinei, iš jos išėjusi pagrindinio kupolo kamera stabilizuoja parašiutininką, pastatydama jį ore kojomis žemyn. Atkabinimo metu reikia išskėsti kojas ir kiek įmanoma lenkti jas už nugaros, per kelius sulenkiant iki 45 laipsnių kampu. Išlenkti nugarą, bet smakrą lenkti prie krūtinės, kad akimis galėtum matyti atkabinimo ir atsarginio skleidimo rankenas. Po atsikabinimo ore atsigulsi į stabilią poziciją veidu žemyn.
Kūno padėtis atkabinimo metu yra labai svarbi: jei krenti neteisingai po atkabinimo, yra galimybė įsipainioti į skleidžiamo atsarginio kupolo stropas. Net jeigu moki kristi teisingai – atsikabinimas iš greito suktuko gali švystelėti tave, besivartantį skersai dangaus. Aišku, kad greito stabilizavimosi pratimai laisvame kritime gali išvystyti tokioje situacijoje reikalingus įgūdžius.

Kas tą žiedą belaikytų – visiems atvejams galioja viena taisyklė. Jei pirmuoju bandymu skleisti parašiutą nepavyko surasti žiedo, jo ieškoti tegalima VIENĄ kartą. Dešine ranka siekiame pagal kojos diržą link vietos, kurioje turi būti žiedas. Jei žiedo neradai – iš karto skleidi atsarginį parašiutą. Labai tikėtina, kad žiedas išsprūdo iš savo vietos ir srautas jį tempia iš paskos. Prie žiedo pritvirtintas lankstus kaištis vis dar laiko parašiuto kuprinę tvirtai uždarytą, ir surasti besivelkantį žiedą nelengva. Žiedą surasti bandoma tik vieną kartą todėl, kad nepatyręs parašiutininkas, užsiėmęs žiedo paieškomis, gali prarasti aukščio kontrolę. Būtina ant žemės periodiškai treniruotis judesius skleidžiant parašiutą žiedu, ar medūza, ir judesius ieškant žiedo, jei pirmu bandymu nepavyko jo surasti vietoje.

Besiruošdamas išeiti iš lėktuvo kaip AFF grupės studentas, privalai įsitikinti, kad tavo instruktoriai taip pat jau pasirengę išėjimui. Tai atliekama pažvelgiant į kiekvieną instruktorių, esančius šonuose, šie turi linktelėti galva, jeigu pasirengę. Po to atliekamas skaičiavimas “viens-du-trys" . Stovint lėktuvo tarpduryje, švilpiant oro srautui ir variklio gausmui nustelbiant bet kokį kita garsą, gali pamiršti skaičiavimą balsu – niekas to negirdės. Skaičiavimas atliekamas judesiais. Iš pradžių linktelėk į lauką (“vienas”), po to vidun (“du”) ir tada atsispiri nuo lėktuvo (“trys”). Visa tai keletą kartų pakartosi su instruktoriais lėktuvui dar esant ant žemės. Tai labai svarbi instruktažo dalis.