“Bėgti galima kaip robotui, o aš į sportą atėjau su savita filosofija. Bėgimą pasirinkau kaip gyvenimo būdą. Kai prisidėjo plaukimas, dviratis – pasidarė dar įdomiau”, – sako buvęs garsus triatlonininkas Vidmantas Urbonas. Paminėjus tokią sporto šaką kaip triatlonas dauguma lietuvių, nuo vaikystės pripratusių, kad krepšinis yra antroji religija, tik gūžteli pečiais. Užsienyje šis ypatingos ištvermės reikalaujantis sportas pritraukia daugybę aistruolių ir entuziastų. Dauguma turbūt jau pamiršo, kad būtent lietuvis Vidmantas Urbonas yra kelis kartus tapęs šios sporto šakos čempionu, pasiekęs ne vieną rekordą ir net perplaukęs Nemuną. Dėl klastingos ligos prieš kelerius metus Urbonas paliko didįjį sportą ir visiškai pakeitęs gyvenimo būdą pasinėrė į trenerio darbą ir politiką. “Iš pradžių tai buvo tik pomėgis. Vėliau, kai pradėjau dalyvauti pasaulio čempionatuose, pelnyti pirmąsias pergales, sportas tapo profesija. Tačiau visą laiką tai buvo ir gyvenimo filosofija”, – pasakoja Urbonas. Ir taip netrumpos triatlono distancijos per varžybas dažnai didinamos dvigubai, trigubai ir dar daugiau. Tokius nuotolius įveikti vien fizinės ištvermės neužtenka, tam reikia ir psichologinio pasirengimo. Sportininkas prisimena, kaip dalyvavo trigubo triatlono pasaulio čempionato varžybose Prancūzijoje: “Pamatęs praėjusių varžybų protokolus nusijuokiau ir važiavau tiesiog pas Šimti prizo. Jau buvau karūnavęs save pasaulio čempionu. Bet stipriai nudegiau. Teko persigalvoti jau vidury trasos. Tada ir supratau, kad tai yra kova ne su sekundėmis, ne su priešininkais, bet su savimi”. Šį įvykį sportininkas vadina lūžiu. Būtent po šių varžybų triatlono pasaulyje atsirado nauja šalis – Lietuva. Urbonas buvo pradėtas kviesti į kitas tarptautines varžybas. Tais pačiais metais Meksikoje sportininkas įveikė dešimtgubas triatlono distancijas.