Dailusis čiuožimas

Dailusis čiuožimas – sporto šaka, kur dalyviai čiuožia ledu figūrinėmis pačiūžomis skambant muzikai. Rengiamos individualios vyrų ir moterų, porų varžybos bei porų ledo šokiai. Čiuožiama 53-60 m ilgio ir 26-30 m pločio ledo aikštelėje. Teisėjai vertina čiuožimo figūrų ir šokio elementų atlikimo kokybę, figūrų įvairovę, sudėtingumą, judesių darnumą, kompozicijos originalumą, čiuožimo grožį. Ledo šokiuose vertinamas artistiškumas ir techniškumas. Nugalėtojas nustatomas sumuojant balus. Pavienio ir porų dailiojo čiuožimo varžybose yra privalomoji bei laisvoji programos, ledo šokiuose – privalomieji šokiai, originalusis ir laisvasis šokiai. Dailusis čiuožimas minimas jau XII amžiuje, manoma, jog atsirado Olandijoje. 1742 m. Edinburge įkurtas pirmasis klubas. Nuo 1891 m. rengiami Europos čempionatai, nuo 1896 m. – pasaulio. 1908 ir 1920 m. dailusis čiuožimas įtrauktas į vasaros olimpinių žaidynių programą, nuo 1924 metų dailusis čiuožimas įtrauktas į pradėtų rengti žiemos olimpinių žaidynių programą. Ledo šokiai į olimpinių žaidynių programą įtraukti nuo 1976 metų. Lietuvoje susidomėjimas dailiuoju čiuožimu prasidėjo 1923 m, 1924 m. surengtos varžybos. 1931 m. surengtas pirmasis Lietuvos čempionatas. Žymiausi dailiojo čiuožimo atstovai – Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, ledo šokių varžybų Europos ir pasaulio bronzos medalių laimėtojai.