10 000 straipsnių
1986 m. paklaustas, kokiam šalies sportininkui jaučia didžiausią pagarbą, Lietuvos krepšinio milžinas Arvydas Sabonis netikėtai atsakė, kad... meninės gimnastikos virtuozei Daliai Kutkaitei. "Meninė gimnastika man apskritai prie širdies, o stebėti, kaip Dalia vinguriuoja kaspinu, žongliruoja kuokelėmis ar valdo šokdynę, vienas malonumas", - kalbėjo 1985 m. Europos čempionas A. Sabonis.
Tarptautinė šachmatų diena švenčiama nuo 1966 m. Pasaulinės šachmatų federacijos FIDE sprendimu. Šachmatai – labai senas žaidimas. Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad žaidimui apie 2000 metų. Šachmatai atsirado Indijoje. „Šach-mat“ reiškia „valdovas mirė“. Pasaulyje šachmatai paplito per paskutiniuosius du šimtmečius. Filidoro laikais (XVIII amžius) šachmatų centru tapo Paryžius ir Londonas. Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos šachmatininkai pradėjo rengti tarpusavyje turnyrus. XIX a. metais susiformavo dar keli šachmatų centrai: Vokietijoje, Rusijoje, Austrijoje-Vengrijoje. XIX a. šachmatai išplito po visą Europą. Šiais laikais šachmatais žaidžiama beveik kiekvienoje pasaulio šalyje. Pasaulinė šachmatų federacija (FIDE) įkurta 1924 m. Lietuvoje šachmatais pradėta žaisti apie XVII a.. Tuomet tarpusavyje rungtyniavo Lietuvos didikai. 1887 m. Vilniuje buvo įkurtas pirmasis šachmatų būrelis (šachmatų susirinkimas, pagal Peterburgo pavyzdį). Šiuo metu Lietuvos šachmatų meistrai gerai žinomi ir lenkia Europos šachmatų žaidėjus. Žymiausi Lietuvos didmeistriai: Eduardas Rozentalis, Viktoras Gavrikovas, Aloyzas Kveinys, Vidmantas Mališauskas, Darius Ruželė, Šarūnas Šulskis, Viktorija Čmilytė, Dagnė Čiukšytė.
Apie žaidimo įstoriją sklinda daug legendų, viena iš jų yra visiems labai gerai žinoma - apie radžą. Kartą pas galingą indų valdovą atėjo išminčius ir pasakė, kad šis be savo liaudies nebūtų galėjęs pasiekti nė vienos pergalės. Pareikalavus įrodyti šiuos žodžius, išminčius pristatė šachmatų žaidimą, kuris labai patiko radžai ir paklausė, kokio jis atlygio norėtų. Išminčius pasirodė labai kuklus ir paprašė nedidelio kiekio grūdų. Grūdų kiekį reikėjo apskaičiuoti: į pirmą šachmatų lentos laukelį reikėjo padėti 1 grūdą, į antrą 2, į trečią 2 x 2 = 4, į ketvirtą 4 x 2 = 8, į penktą - 8 x 2 = 16 ir taip iki 64 langelio. Suskaičiavus, kiek gi grūdų reikės iš viso, pasirodė, kad paskutiniame langelyje turi būti padėti 9 223 372 036 854 775 808 grūdus, o iš viso grūdų skaičius siekė 18 446 744 073 709 551 615. Laikant, kad 1 cm3 telpa 15 grūdų, toks kiekis užims 12 000 000 000 000 m3. Norint gauti tiek grūdų, reikėtų visą Žemės paviršių 8 kartus apsėti javais. Jei sandėlio, kuriame norėtume sutalpinti visus grūdus, aukštis būtų 4 m, o plotis - 10 m, tai sandėlio ilgis būtų 300 000 000 km, t.y. du kartus daugiau, nei nuo Žemės iki Saulės.
Patikimų duomenų apie šachmatų žaidimo pradžią Lietuvoje nėra. Kai kuriuose šaltiniuose nurodomas XIII a. yra viso labo arba nesusipratimas (tuo laiku šachmatai nebuvo paplitę net Vakaru Europoje), arba vaizduotės, gerokai nutolusios nuo mokslinių samprotavimų, vaisius. Nemaža tikimybė, kad šachmatai atkeliavo į Lietuvą XVII a., kai Lietuvos didikai rungtyniavo tarpusavyje dėl prabangos ir mielai perimdavo išorinius Vakaru kulturos renesanso požymius. Jei nuspręstume palikti visas spėliones nuošalyje ir pereitume prie patikimu faktų, tai galėtume pateikti tik vieną abejonių nekeliančią datą: 1887 m. Vilniuje buvo įkurtas pirmasis šachmatų būrelis (šachmatų susirinkimas, pagal Peterburgo pavyzdį). Deja, apie jo veiklą pasakyti ką nors daugiau taip pat nelabai yra ką. 1912 m. Vilniuje buvo surengtas ketvirtasis Rusijos meistrų turnyras. Kažin ar jis buvo rengiamas dėl šachmatų populiarumo Lietuvoje. Viskas buvo daug paprasčiau. Carinėje Rusijoje vidinės rungtynės buvo rengiamos vadinamujų „sėslumo teritorijų“ ribose, kad nekiltu papildomų sunkumų kviečiant į turnyrus žydų kilmės dalyvius. Į turnyrą susirinko šachmatų „žvaigždės“. Iš Varšuvos atvažiavo neįveikiamasis Akiba Rubinšteinas, kurį dar gyvą amžininkai vadino didžiuoju. Beje, jam ir atiteko pirmasis prizas – jau šeštasis tais metais didžiausiuose turnyruose. Iš Maskvos atvyko būsimas pasaulio čempionas Aleksandras Alechinas, iš Rygos – įžymus teoretikas Aronas Nimcovičius, palikęs neištrinamą pėdsaką šachmatų istorijoje. Iš Kijevo atvyko jau spėjęs įgyti tarptautinį pripažinimą meistras Osipas Bernšteinas. Šiame turnyre pirmąjį „kovos krikštą“ patyrė vėliau išgarsėję šachmatininkai Georgijus Levenfišas ir Aleksandras Bliumenfeldas.
Kiekvienais metais Lietuvoje vyksta Lietuvos dažasvydžio lyga. Ši lyga skirstoma į tris etapus, kurie vyksta skirtinguose miestuose ir yra organizuojami skirtingų klubų, dalyviai varžosi naujokų ir mėgėjų kategorijose. Pirmasis šių metų lygos etapas gegužės 23 dieną vyko Kaune, jį organizavo klubas “legionas”. Pirmajame etape dalyvavo vienuolika komandų iš visos Lietuvos. Šiame etape žiūrovai galėjo stebėti puikias, netikėtumų kupinas kovas, naujokų kategorijoje komanda “BRIEDAY” iš Panevėžio pateikė visiems netikėtą siurprizą ir pelnė pirmąją vietą – tai atkaklių ir alinančių komandos treniruočių rezultatas. Antrasis lygos etapas vyks Liepos 30-31 dienomis Darbėnuose, Palangoje. Kalbėdami apie Lietuvoje vykusius dažasvydžio turnyrus negalime nepaminėti tarptautinio turnyro “CENTURIO” Šis turnyras susideda iš septynių etapų vykstančių skitingose valstybėse. Pirmasis etapas vyko Vilniuje, antrasis etapas vyko Vienoje trečiais – Lvove, ketvirtasis etapas vyko Budapešte, penktasis – Lenkijoje, šeštasis – Maskvoje ir paskutinysis etapas vyks Čekijoje. “CENTURIO” - prestižinis rytų Europos sportinio dažasvydžio turnyras. Svarbu pažymėti, jog perspektyviausia sportinio dažasvydžio komanda Lietuvoje “DIASPORA” po keturių šio turnyro etapų užima trečią vietą bendroje įskaitoje, tai puikus rezultatas.
Kaune baigėsi trečiosios tarptautinės meninės gimnastikos varžybos "Mis vasara 2005". Jose dalyvavo 61 gimnastė iš Rusijos, Ukrainos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos. Visas tris prizines vietas sporto meistrių varžybose užėmė viešnios iš kitų šalių. Nugalėtoja tapo Marija Kalinina iš Rusijos (40,13 balo), antra liko Vladislava Morozova iš Latvijos (39,07), trečia - Ana Kuznecova iš Estijos (38,94). Jaunių grupės nugalėtoja tapo Irma Mikuževičiūtė (41,28 balo) iš Kauno Centro sporto mokyklos (trenerė V.Šestakovienė). Ji aplenkė antroje vietoje likusią vilnietę Neringą Matuliauskaitę (39,68) ir trečioje - estę Kariną Kuk (37,73). "Mis vasara" jaunučių grupėje pripažinta trenerės A.Talačkienės auklėtinė kaunietė Eglė Šileikytė (40,08 balo). Antrąją vietą užėmė jos komandos draugė iš Centro sporto mokyklos Agnė Liepaitė (38,04), o trečioje liko maskvietė Jekaterina Bystrickaja (35,61). Dešimtmečių mergaičių varžybas laimėjo dar viena kaunietė Lina Sakalavičiūtė.
Ne kartą teko girdėti, kad buriavimas – karališka pramoga. Čia reikėtų padaryti trumpa ekskursą į istoriją. Buriavimo pradžia laikomas XVII amžius, o jo gimtinė - Olandija. Pirmosios varžybos, kuriose burlaiviais lenktyniavo Anglijos karalius Karolis II ir jo brolis Jorko hercogas Jokūbas, vyko 1661 m. Temzėje. Po kelerių metų pralaimėjęs varžybas Jorko hercogas įkūrė pirmąjį Karališkojo karinio laivyno jachtklubą. Taigi iš tiesų pačioje pradžioje tai buvo turtingųjų pramoga, tik vėliau buriavimas įtraukė ir daugiau žmonių bei jis tapo ir jų sportu. "Buriavimas kainuoja laiką, pinigus ir artimųjų kantrybę", - atsako A.Dovydėnas, paklaustas, kiek kainuoja buriuoti. Tačiau greitai pašnekovas pažeria skaičių laviną. 20 metų senumo optimali ežerinė jachta Lietuvoje kainuoja ne mažiau nei 28 tūkst. Lt. Tokio pat senumo jūrinės jachtos kaina - apie 68 tūkst. Lt. Pigiausios jachtos – Lietuvoje, brangiausios – Anglijoje. Jei nusprendėte įsigyti jachtą užsienyje, prie sumos pridėkite dar 28 proc. mokesčiams susimokėti. Atskirai dar teks įsigyti ir bures. Naujos burės kainuoja apie 120-180 Lt už kvadratinį metrą. Senesnes bures galima įsigyti gerokai pigiau. Ir tai dar ne visos išlaidos. Tarkime, 28 pėdų ilgio ir 2,8 metrų pločio laivui švartuoti, laikant jį Klaipėdoje, per metus reikės skirti 1,8 tūkst. Lt, sandėliukui daiktams sudėti – papildomai 900 Lt per metus. Standartinis plaukiojimo sezonas Lietuvoje trunka apie penkis mėnesius.
Vasario 19–20 dienomis Ignalinoje vyko Lietuvos aukštųjų mokyklų slidinėjimo čempionatas. Varžybose dalyvavo net septynių Lietuvos aukštųjų mokyklų sportininkai. Daugiausia sportininkų atsivežė slidinėjimo specializaciją turinčios aukštosios mokyklos – Lietuvos kūno kultūros akademija (15 žmonių) ir Vilniaus pedagoginis universitetas (14 žmonių). Mūsų komandai atstovavo 12 slidininkų. Tarp šių komandų ir vyko pagrindinė kova – kas laimės bendrakomandinę pirmąją vietą. Minimalia taškų persvara laimėjo LKKA – 385 tšk., antri buvo VPU studentai – 378 tšk., o treti – mūsų Universiteto studentai – 272 tšk. Pirmą dieną gražus oras lepino individualių varžybų dalyvius – 10 km šliuožusius vaikinus ir 5 km turėjusias įveikti merginas. Čia iš 6 medalių net 5 laimėjo LKKA slidininkai, tik vieną medalį „atidavė“ VPU slidininkei J. Kančiauskaitei, laimėjusiai pirmą vietą. Iš mūsiškių geriausiai pasirodė Ekonomikos fakulteto pirmakursė Rima Siaurusevičiūtė, užėmusi 5 vietą. Puikiai pasirodė ir kitos mūsų komandos merginos: medikė Irina Balakina buvo devinta, dešimta – Filologijos fakulteto studentė Kristina Masevičiūtė, jau baigusi studijas Teisės fakultete Asta Eigelytė (18 vieta) bei Jolita Pipiraitė, Jonė Žilinskaitė. Merginų varžybose norą dalyvauti pareiškė net 34 slidininkės. Dvigubai ilgesnėje distancijoje dalyvavo nemažai vyrų – net 37.
1911 m. Lietuvoje įvyko pirmasis tarpmiestinis futbolo mačas Kaunas - Vilnius, kurį rezultatu 10:5 laimėjo vilniečiai. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkuriama Lietuvos sporto sąjunga (LSS). LSS jau 1920 m. norėjo surengti Lietuvos pirmenybes, tačiau norą pareiškė tik viena komanda. 1922 m. dalyvauti pirmajame Lietuvos futbolo čempionate panoro 10. Tais pačiais metais Lietuvos futbolininkai sužaidė pirmąsias tarptautines rungtynes su Rygos YMCA. Svečiai laimėjo 4:0. 1923 m. Ženevoje (Šveicarija) vykusiame FIFA kongrese Lietuvos Sporto lyga buvo priimta į šią tarptautinę organizaciją. Antrajame čempionate dalyvavo 4 komandos. 1923 m. dienos šviesą išvydo S.Garbačiausko paruoštos 20 puslapių "Oficialios futbolo taisyklės". 1924 m. Lietuvos futbolo čempionas paaiškėjo finalinėse Kauno ir Klaipėdos apygardų nugalėtojų dvikovoje. Kauno "Kovas" 2:1 įveikė Klaipėdos "Sportverein" vienuolikę. 1925 m. Lietuvos pirmenybės jau vyko trijose apygardose. Finale susitiko Kauno "Kovas" ir naujokė Šiaulių LFLS. Čempionais tapo "Kovo" futbolininkai. 1927 m. Lietuvos čempionato į finalą pateko Pagėgių "Sportverein" ir Kauno LFLS. Dėl anksti prasidėjusios žiemos, finalas įvyko tik 1928 m., kurį kauniečiai laimėjo 3:1. Lietuvos rinktinė žaidė dvejas rungtynes su Latvija (3:6) ir Estija (0:5). Nustebino tik "Kovo" pergalė prieš pajėgią Vienos "Hakoach" vienuolikę rezultatu 2:1.
Ričardas Berankis sėkmingai pradėjo ITF serijos jaunių (iki 18 metų) "Copa Milo - IND 2006" teniso turnyrą Čilėje. Būdamas 110 pasauliniame jaunių reitinge iki 18metų grupėje, šiame turnyre jis yra skirstytas septintuoju, pirmojo rato mače 6:0, 4:6, 6:1 nugalėjo argentinietį Martiną Di Mellą.
Vasario 13-ąją, trečiąją XX-ųjų Turino žiemos olimpinių žaidynių dieną, bus išdalyti dar 4 olimpinių medalių komplektai ketverių finalinių varžybų nugalėtojams. Šiandien Turine ir šešiose jo savivaldybėse vyks kur kas mažiau finalinių žiemos sporto šakų varžybų nei vakar. Prieš dieną olimpiečiams buvo įteikti net 9 olimpinių medalių komplektai. 13 val. popietę prie starto linijos stos dar viena Lietuvos slidininkė biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė. Ji individualiose 15 km lentynėse, vyksiančiose Turino priemiestyje Cesana San Sicario, varžysis kartu su keturiomis kaimyninės Latvijos biatlonininkėmis – Anzela Brice, Gerda Krumina, Madara Liduma ir Linda Savlaka, este Eveli Saue bei kitų šalių sportininkėmis. Šias rungtynes nuo 13 val. tiesiogiai transliuos Lietuvos televizija. Be to, tiesiogiai bus transliuojamos ir nuo 15 val. prasidėsiančios snieglenčių sporto finalinės rungtynės.
Plungės visuomeninis šachmatų klubas "Bokštas" yra visuomeninė pelno nesiekianti organizacija, kuri vienija daugumą Plungės rajono šachmatininkų ir koordinuoja šachmatų veiklą rajone. PVŠK "Bokštas" yra Lietuvos šachmatų federacijos narys. Klubo direktorius yra Lietuvos nusipelnęs treneris, Plungės rajono garbės pilietis, Plungės sporto mokyklos šachmatų treneris bei tarptautinių šachmatų turnyrų "Plungė'XX" organizatorius Vitalius Vladas Andriušaitis. Plungės visuomeninis šachmatų klubas "Bokštas" kasmet organizuoja tarptautinius šachmatų turnyrus "Plungė'XX", kuriuose yra dalyvavę šachmatininkai iš JAV, Rusijos, Austrijos, Vokietijos, Anglijos, Norvegijos, Ukrainos, Baltarusijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Moldovos, Lenkijos, Estijos, Latvijos bei, žinoma, Lietuvos. Šį turnyrą nuolat remia Plungės rajono savivaldybė ir AB "Linų audiniai". Klubas taip pat kasmet organizuoja Plungės rajono suaugusiųjų asmenines pirmenybes, šeimų komandų pirmenybes, šventinius "žaibo" turnyrus bei kitas įvairias varžybas. Be to, organizuojamos vaikų vasaros treniruočių stovyklas, įvairūs mačai bei simultanai su tarptautiniais didmeistriais.