Šachmatai Lietuvoje (Istorinė apybraiža)
Patikimų duomenų apie šachmatų žaidimo pradžią Lietuvoje nėra. Kai kuriuose šaltiniuose nurodomas XIII a. yra viso labo arba nesusipratimas (tuo laiku šachmatai nebuvo paplitę net Vakaru Europoje), arba vaizduotės, gerokai nutolusios nuo mokslinių samprotavimų, vaisius. Nemaža tikimybė, kad šachmatai atkeliavo į Lietuvą XVII a., kai Lietuvos didikai rungtyniavo tarpusavyje dėl prabangos ir mielai perimdavo išorinius Vakaru kulturos renesanso požymius. Jei nuspręstume palikti visas spėliones nuošalyje ir pereitume prie patikimu faktų, tai galėtume pateikti tik vieną abejonių nekeliančią datą: 1887 m. Vilniuje buvo įkurtas pirmasis šachmatų būrelis (šachmatų susirinkimas, pagal Peterburgo pavyzdį). Deja, apie jo veiklą pasakyti ką nors daugiau taip pat nelabai yra ką. 1912 m. Vilniuje buvo surengtas ketvirtasis Rusijos meistrų turnyras. Kažin ar jis buvo rengiamas dėl šachmatų populiarumo Lietuvoje. Viskas buvo daug paprasčiau. Carinėje Rusijoje vidinės rungtynės buvo rengiamos vadinamujų „sėslumo teritorijų“ ribose, kad nekiltu papildomų sunkumų kviečiant į turnyrus žydų kilmės dalyvius. Į turnyrą susirinko šachmatų „žvaigždės“. Iš Varšuvos atvažiavo neįveikiamasis Akiba Rubinšteinas, kurį dar gyvą amžininkai vadino didžiuoju. Beje, jam ir atiteko pirmasis prizas – jau šeštasis tais metais didžiausiuose turnyruose. Iš Maskvos atvyko būsimas pasaulio čempionas Aleksandras Alechinas, iš Rygos – įžymus teoretikas Aronas Nimcovičius, palikęs neištrinamą pėdsaką šachmatų istorijoje. Iš Kijevo atvyko jau spėjęs įgyti tarptautinį pripažinimą meistras Osipas Bernšteinas. Šiame turnyre pirmąjį „kovos krikštą“ patyrė vėliau išgarsėję šachmatininkai Georgijus Levenfišas ir Aleksandras Bliumenfeldas.