Neteko plaukti jachta. Teko stebėti iš šalies buriuotojus. Praėjusį savaitgalį, kai Kauno marios žydėjo baltomis burėmis. Tiesą sakant, stebėdama, kaip buriuotojai pluša šokinėdami iš vienos jachtos pusės į kitą, susimąsčiau, kodėl, rodos, fiziškai varginantis pomėgis tampa daugelio žmonių gyvenimo būdu. “Sportinės jachtos skirtos mėgstantiems greitį. Jomis plaukiant reikia darbuotis. Tuo tarpu kreiserinės jachtos skirtos plaukioti didelius atstumus. Tokios jachtos skirtos išgyventi jūroje. Joje galima sėdėti, virti, miegoti. Aš dažnai juokauju, kad plaukdamas tokiomis jachtomis tinginiauji, nes neturi dirbti fiziškai. Tačiau visada esi priverstas mąstyti, kaip ją suvaldyti”, – paaiškina Artūras Dovydėnas, garsus buriavimo kapitonas, Lietuvos buriuotojų sąjungos (LBS) viceprezidentas.

Amžius nesvarbus

Į birželio 4 dieną vykusį LBS septyniasdešimtmečio minėjimą Kaune susirinko Baltijos jūra ir vidaus vandenimis jachtomis plaukiojantys buriuotojai iš visos Lietuvos.

Per šiuos dešimtmečius Lietuvoje parengta 400 jachtų kapitonų, keletas tūkstančių žemesnės kvalifikacijos jachtų vairininkų. Jau 36 metus buriuojantis A.Dovydėnas sako, kad galėtų apibūdinti statistinį Lietuvos buriuotoją. “Po vienos Kuršių marių regatos pačiam įdomu pasidarė, koks yra buriuotojo paveikslas. Tai 42 metų amžiaus vyras, vedęs, turintis vaikų. Tačiau yra ir garbingo amžiaus buriuotojų. Šiandien dar buriuoja Rimas Dedonis, kuris dalyvavo visose Kuršių marių regatose. Pirmoji surengta prieš 50 metų. Kanadoje gyvenantis per aštuoniasdešimtmetį perkopęs Bronys Stundžia taip pat vis dar buriuoja, – sako pašnekovas. – Tačiau svarbu dar viena savybė. Buriavimu užsiima išprususi visuomenės dalis – intelektualai. Tai tie žmonės, kurie ne tik laikraščius, bet ir knygas skaito. Jei pasigilintume, pamatytume, kad 70 proc. buriuotojų turi aukštąjį išsilavinimą”.

LBS prezidentas Robertas Dargis dar anksčiau yra sakęs, kad buriavimas – tai ne tik sportas, o savęs pažinimas: “Jūra iš jūreivių reikalauja ne tik proto, bet ir charakterio tvirtumo, kantrybės, sveikos nuovokos”.

Kiek kainuoja karališka pramoga

Ne kartą teko girdėti, kad buriavimas – karališka pramoga. Čia reikėtų padaryti trumpa ekskursą į istoriją. Buriavimo pradžia laikomas XVII amžius, o jo gimtinė – Olandija. Pirmosios varžybos, kuriose burlaiviais lenktyniavo Anglijos karalius Karolis II ir jo brolis Jorko hercogas Jokūbas, vyko 1661 m. Temzėje. Po kelerių metų pralaimėjęs varžybas Jorko hercogas įkūrė pirmąjį Karališkojo karinio laivyno jachtklubą. Taigi iš tiesų pačioje pradžioje tai buvo turtingųjų pramoga, tik vėliau buriavimas įtraukė ir daugiau žmonių bei jis tapo ir jų sportu.

“Buriavimas kainuoja laiką, pinigus ir artimųjų kantrybę”, – atsako A.Dovydėnas, paklaustas, kiek kainuoja buriuoti.

Tačiau greitai pašnekovas pažeria skaičių laviną. 20 metų senumo optimali ežerinė jachta Lietuvoje kainuoja ne mažiau nei 28 tūkst. Lt. Tokio pat senumo jūrinės jachtos kaina – apie 68 tūkst. Lt. Pigiausios jachtos – Lietuvoje, brangiausios – Anglijoje. Jei nusprendėte įsigyti jachtą užsienyje, prie sumos pridėkite dar 28 proc. mokesčiams susimokėti. Atskirai dar teks įsigyti ir bures. Naujos burės kainuoja apie 120-180 Lt už kvadratinį metrą. Senesnes bures galima įsigyti gerokai pigiau.

Ir tai dar ne visos išlaidos. Tarkime, 28 pėdų ilgio ir 2,8 metrų pločio laivui švartuoti, laikant jį Klaipėdoje, per metus reikės skirti 1,8 tūkst. Lt, sandėliukui daiktams sudėti – papildomai 900 Lt per metus. Standartinis plaukiojimo sezonas Lietuvoje trunka apie penkis mėnesius. Kiekvienas savaitgalis dviejų asmenų šeimai paburiuoti vidutiniškai kainuoja apie 400 Lt. Čia įskaičiuota kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą, keltas į Smiltynę, maistas bei mokesčiai kitame jachtų uoste.

Reikia sutikti, kad turėti savo jachtą – prabangos dalykas. Todėl A.Dovydėnas sako, kad verta pamąstyti apie jachtos nuomą. Šešių žmonių kompanijai išsinuomoti jachtą su kapitonu kainuotų nuo 400 Lt per dieną. Vienam žmogui – apie 66 Lt.

Šiandien jachtas nuomoja daugelis vandens turizmą propaguojančių bendrovių. Klaipėdoje, į kurią traukia daugiausiai buriuotojų, jachtas nuomoja “Launagis”, “Vakare”, “Lietuva”, “Banga”, “Litas”. Tad reikia kreiptis į šių jachtų kapitonus. Be to, galima kreiptis į jachtklubus.

Užsidegusiems aistra buriuoti yra ir dar vienas būdas. “Reikia ieškoti, su kuo paburiuoti. Šiandien laivų yra pakankamai. Laivų savininkams trūksta įgulų. Toks dalykas labai patrauklus jauniems žmonėms, kurie neturi pinigų. Pirmiausia tai yra savęs išbandymas. Jei patiks, nusipirks laivelį. Iš pradžių galima nusipirkti baidarę su stiebeliu ir su bure už kelis šimtus litų ir plaukti per marias į Nidą valgyti karšių”, – sako A.Dovydėnas.

Tiesa, norintiesiems tapti įgulos nariais reikėtų pavargti ieškant informacijos, nes internetinis įgulų paieškos puslapis, kaip teigė A.Dovydėnas, dar tik įtrauktas į ateities planus. Tačiau daugiausiai informacijos apie buriavimą galima rasti LBS interneto svetainėje www.lbs.lt

Žvilgsnis į buriavimo istoriją

Per LBS septyniasdešimtmečio minėjimą garbės nario vardai suteikti žmonėms, praeityje populiarinusiems buriavimą: Broniui Stundžiai, prezidentui Valdui Adamkui, premjerui Algirdui Brazauskui, akademikui Jurgiui Vilemui.

Pasaulyje Lietuvos buriuotojai garsėja kreiserinio ir sportinio buriavimo laimėjimais.

1875 m.

Grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius Prancūzijoje pasistatydino prabangią jachtą “Žemajtej”.

1921 m.

Kaune įkuriamas Lietuvos jachtklubas.

1926 m.

Klaipėdos jūrų skautai, įsigiję konfiskuotą burlaivį “Budys”, išplaukė Liepojon. Tai laikoma Lietuvos jūrinio buriavimo pradžia.

1935 m.

Įkurta Lietuvos buriuotojų sąjunga.

1937 m.

Tarptautinėje regatoje aplink Gotlando salą jachta “Žalčių karalienė” (kapitonas F.Buntinas) tarp savo klasės dalyvių užėmė pirmą vietą.

1938 m.

Klaipėdoje ir Nidoje pirmą kartą LBS organizavo tarptautinę regatą.

1954 m.

Surengta pirmoji regata aplink Kuršių marias.

1968 m.

Lietuvos jachtklubuose pradėta gamybinė veikla.

1975 m.

Jurgis Vilemas organizavo jachtos “Vilnis” žygį per Ladogos ežerą ir Baltąją jūrą į Archangelską, Murmanską. Tai pirmoji lietuvių jachta, pabuvusi už Speigyračio.

1989 m.

Pirmą kartą Lietuvos buriavimo istorijoje trys jachtos – “Lietuva” (kapitonas Osvaldas Kubiliūnas), “Audra” (kapitonas Ignas Miniotas) ir “Dailė” (kapitonas Žvaigždras Drėma), iškėlusios trispalves, pradėjo žygį per Atlantą.

1992 m.

Pirmą kartą buriuotojai Raimondas Šiugždinis ir Valdas Balčiūnas dalyvavo olimpinėse žaidynėse.

1994 m.

Pirmą kartą jachta “Laisvė” (kapitonas I.Miniotas) apiplaukė toliausiai į Pietus nutolusį Horno iškyšulį.

1997 m.

R.Šiugždinis iškovojo pasaulio ir Europos čempionų titulus “Laser-R” klasėje.

1998 m.

Pirmą kartą Lietuvos buriavimo rinktinė tapo komandinių varžybų pasaulio čempione.

2000 m.

Pirmą kartą Lietuvos buriuotojai dalyvavo “Europos” klasės jachtų pasaulio čempionate Brazilijoje ir “Optimist” klasės jachtų pasaulio čempionate Ispanijoje.

2003 m.

Išleistas pirmasis buriavimo vadovėlis “Buriavimas”, kurio autorius – A.Dovydėnas.

Lietuvos laivų statistika

Irklinių laivų – 34,8 tūkst.
Motorinių laivų – 4,5 tūkst.
Burinių laivų – 421.

Šaltinis: Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija

Per LBS septyniasdešimtmečio minėjimą “Hansabanko” valdybos pirmininkas Giedrius Dusevičius ir LBS prezidentas R.Dargis pasirašė sutartį, pagal kurią trejus metus sąjunga gaus po 100 tūkstančių litų. Sąjungai per metus reikia bent 400 tūkst. Lt, iš kurių valstybė skiria 48 tūkst. Lt. Pinigai naudojami varžybose dalyvauti, įrangai įsigyti, renginiams organizuoti.

Views All Time
Views All Time
5267
Views Today
Views Today
1
0 0