Žemės grobstymai

Vilniaus savivaldybės Taryba yra priėmusi sprendimą naujus sklypus sostinės centre formuoti ne didesnius kaip 4 arai. Tačiau "Vakaro žinias" yra pasiekę žemės neatgaunančių vilniečių skundai, jog, tarkime, K.Donelaičio g. 8a sklypo savininkui papildomai parduotas greta prisišliejęs naujas žemės gabalas, didesnis nei 7 arai. J.Basanavičiaus ir Švitrigailos gatvių sankirtoje prie turimo kur kas mažesnio rėžio parduota papildomai net 10 arų. Visa tai - be aukciono ir net ne už rinkos kainą. Abu papildomi sklypai buvo parduoti tą pačią dieną - 2002 m. gruodžio 31-ąją. Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojas Zbignevas Balcevičius "Vakaro žinioms" aiškino, jog ir vienu, ir kitu atveju papildomas plotas prie jau suformuotų sklypų buvo priskirtas teritorijoje atlikus detalųjį planavimą. Detaliuosius planus rengė Savivaldybės Miesto plėtros departamentas, kiek kitaip perplanavęs aplinkinę teritoriją.

Sklypų skandalą tirianti darbo grupė jau parengė pirmąją pažymą. Joje suregistruoti apskričių viršininkai bei jų pavaduotojai, kurie ne tik patys susižėrė žemės sklypus, bet ir apdalijo jais giminaičius. Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus Algirdo Astrausko vadovaujama darbo grupė apie apskričių viršininkų bei jų pavaduotojų piktnaudžiavimą parengtą pažymą išsiuntė premjerui Algirdui Brazauskui. Tikimasi, jog premjeras su darbo grupe aptarti šį sąrašą susitiks ketvirtadienį. Darbo grupės atstovai tvirtino negalintys atskleisti prasižengusių valdininkų pavardžių, kol sąrašo neperžiūrėjo premjeras.

Artūras Paulauskas ragino kolegas ketvirtuosius darbo metus baigti garbingai, gerbiant oponentus ir rinkėjus. Tačiau po kelių valandų daugelis parlamentarų jau buvo pamiršę Seimo vadovo žodžius. Tik 26 Seimo nariai rado reikalą dalyvauti balsavime priiminėjant rezoliuciją dėl tūkstančiams šalies gyventojų rūpimos nesugrąžintos žemės. Tokio dokumento tikslas – pagelbėti žmonėms atgauti žemę ir panaikinti šioje srityje esančią netvarką. Rezoliucijai „Dėl piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir žemės reformos teisėtumo“ pritarė 22 Seimo nariai, 2 buvo prieš ir 2 susilaikė. Iš viso šiuo metu yra 137 parlamentarai.

Privačios žemės pardavimas bus išlaisvintas nuo daugybės draudimų ir įpareigojimų - Vyriausybės strateginio planavimo komitete nuspręsta keisti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą bei anuliuoti pagal šį įstatymą parengtą Vyriausybės nutarimą. Pasak žemės ūkio ministro Jeronimo Kraujelio, įstatymas bus tobulinamas, atskiriant valstybinės ir privačios žemės įsigijimą. Kadangi galiojančiame įstatyme bus keičiami septyni iš dešimties įstatymo straipsnių, numatyta rengti naujos redakcijos įstatymą. Premjeras patikino, kad naujos redakcijos įstatyme išliks vienintelis reikalavimas - žemė privalės būti naudojama pagal paskirtį.

Buvęs krepšininkas Šarūnas Marčiulionis nutarė parduoti sklypą Vilniaus centre, kurį jis lengvatine tvarka už 87 968 litus buvo pirkęs iš valstybės. Šios žemės savininke netrukus turėtų tapti Kauno statybos bendrovė "Kausta". Kalbama, kad sportininkas sklypą parduoda už 12 mln. litų. Be to, paminklosaugininkai, iš pradžių nepalankiai sutikę ketinimus sklype įkurti daugiaaukščių namų kvartalą, rengiasi uždegti jam žalią šviesą. Vilniaus Žirmūnų rajone, tarp Šeimyniškių gatvės ir Neries, esantį sklypą Š.Marčiulionis valdo jau aštuonerius metus. Tuometinio premjero Adolfo Šleževičiaus vadovaujama Vyriausybė išimties tvarka leido krepšininkui sklypą išsinuomoti arba pirkti. Teritorija buvo skirta sporto ir sveikatingumo kompleksui statyti, šalia galėjo iškilti ne didesnis kaip 200 vietų viešbutis. Tačiau sveikatingumo kompleksas iki šiol nepastatytas.

Speciali premjero sudaryta darbo grupė, patikrinusi dešimties apskričių viršininkų administracijų pareigūnus, nustatė 1026 tarnautojus, kurie toliau bus tikrinami dėl žemės sklypų įsigijimo teisėtumo.
Tai po antradienį vykusio susitikimo su premjeru Algirdu Brazausku pranešė grupės vadovas Vidaus reikalų ministerijos sekretorius Algirdas Astrauskas. Darbo grupės vadovo teigimu, iš viso apskrityse dirba apie 3 tūkst. valdininkų, todėl dėl sklypų įsigijimo teisėtumo bus tikrinamas maždaug kas trečias darbuotojas. Jų tarpe dominuoja neypatingai aukštose pareigose dirbantys asmenys - vyriausieji ir vyresnieji specialistai, skyrių vedėjai.

Vilniaus apskrities viršininko teigimu, teisėsauga nustatė 65 tūkst. sklypų, kurių savininkų asmens kodai suklastoti. Teigiama, jog tokiu būdu nesąžiningi asmenys nuosavybę į tą patį sklypą galėjo atkurti keliose skirtingose apskrityse. F.Kolosauskas sakė, jog tarp galimų pažeidėjų yra žmonių, kuriems nuosavybė buvo atkurta, nors trūko reikiamų dokumentų. Kitiems žemės sklypai abejonių keliančiomis aplinkybėmis perkelti į prestižiškesnes vietas. Pavyzdžiui, iš visų Lietuvos rajonų prie Vilniaus atsikelta apie 30 tūkst. hektarų. Buvo piktnaudžiaujama ir nuosavybės teisių perleidimo sutartimis. Pasak F.Kolosausko, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) visoje šalyje nustatė 65 tūkst. sklypų, kurių savininkų asmens kodai suklastoti. "Tai signalas mums, jog reikia akylai tikrinti bet kokius duomenis", - sakė jis.

Lietuvos žemę išsidalijusiais valdininkais pasipiktinusiems politikams žemvaldžių toli ieškoti nereikia. Pasirodo, kai kurie Seimo kanceliarijos klerkai turi net po 60 sklypų. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, Seimo kanceliarijos darbuotojas Kazimieras Šiaulys valdo net 62 žemės sklypus. Tiesa, Seimo Personalo skyriaus pareigūnai nesugebėjo nurodyti, kuo minėtas Seimo darbuotojas dirba ar dirbo. Seimo vicepirmininko Vytenio Andriukaičio patarėja Teresė Aldona Smilgienė turi 5 vertingus žemės sklypus. Moteris iš viso valdo 20,13 ha žemės, kuri valstybės nustatyta kaina verta 126 tūkst. 370 litų. STT pareigūnai aiškinasi, kaip valdininkė įsigijo žemę ir ar nepažeidė įstatymų. Pasirodo, V.Andriukaičio patarėja kaip vijurkas sukasi ne tik norėdama įsigyti žemės sklypus. Energijos jai užtenka ir Seime, ten ji spėja būti patarėja net dviem parlamentarams. Visu etatu patarėja dirba Seimo vicepirmininkui V.Andriukaičiui, o puse etato - kitam seimūnui Antanui Valiui. Beje, T.A.Smilgienė yra V.Andriukaičio patarėja užsienio reikalų klausimais, o A.Valiui - nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) premjero sudarytai darbo grupei, tiriančiai valstybės tarnautojų žemės nuosavybės įsigijimo teisėtumą, pateikė sąrašus asmenų, kurie kartu su savo šeimos nariais yra įsigiję po keliolika ir daugiau sklypų. STT penktadienį išplatintame pranešime atkreipė dėmesį, kad asmenys, įtraukti į minėtąjį sąrašą, šiuo metu nėra įtariami pažeidę Lietuvos įstatymus.
Atsižvelgiant į didžiules duomenų apimtis, pasitaikančias klaidas bei netikslumus duomenų registruose, akivaizdu, kad šis sąrašas dar bus papildytas, o vertinant, ar jame įvardinti asmenys sklypus įsigijo teisėtai, bus atliekami papildomi patikrinimai, rašoma STT penktadienį išplatintame pranešime.

Nuo teisėsaugos institucijų, tiriančių neteisėtas žemės dalybas Vilniaus apskrityje, greičiausiai itin nukentės Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjas Vytautas Vėželis. Seimo kontrolierių, vakar baigusių šio pareigūno ir jo artimųjų turimų žemės sklypų įsigijimo tyrimą, išvados griežtos - jose minimi net tokie nusižengimai kaip dokumentų klastojimas. Kontrolieriai savo išvadas artimiausiu metu pateiks žemės dalybas tiriančiai specialiai Vyriausybės komisijai, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui bei Antikorupcijos komisijai, taip pat Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Kontrolieriai siūlo atleisti V.Vėželį iš pareigų, o kai kuriuos pareigūno ir jo šeimos narių turimus sklypus atimti.

Žemės grąžinimo nuoskaudos, matyt, dar ilgai kiršins kaimyną su kaimynu: Lietuvoje yra per 200 000 žmonių, kuriems dar nesutvarkyti žemės grąžinimo dokumentai. Žemės ūkio ministerijos pareigūnai aiškina, kad tolesnei žemės reformai trūksta pinigų. Bet ši situacija nesutrukdė pralobti patiems valdininkams: rajonų žemėtvarkos skyrių darbuotojai per metus suskubo privatizuoti sklypus regioniniuose draustiniuose, vaizdingose paežerėse ir - juos išparduoti. Ši korupcijos atmaina puikiai suvešėjo ežerais nusagstytoje Utenos apskrityje. Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus istorija kaip ežeras atspindi visos Lietuvos žemės reformą, kurią galima laikyti tobulu sisteminės korupcijos pavyzdžiu. 1995-1997 metais Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio skyrių darbuotojai nieko nedarė ištisais mėnesiais, vilkino žemės reformą. Todėl reforma užsitęsė ligi šiol. Tarnautojų atlyginimams išleista šimtai milijonų litų, o jie vis skundžiasi, kad žemei tvarkyti trūksta pinigų ir nežinia, kada jų užteks. Tarnautojai ir nenori reformos baigti, nes tada bus atleisti ir iš tarnybos. Tokios viešos tinginystės galima pamatyti ir daugelyje kitų įstaigų. Beveik niekad nesusirinkdavo į posėdžius visi Seimo nariai, kartais ir gana svarbius įstatymus priimdavo tik trečdalis ir dar mažesnė dalis Seimo narių.

Ką daro nusikaltėlis, jeigu jis yra priremiamas su įkalčiais? Ką jis daro tada, kai neįmanoma pasislėpti, o išsisukinėti nebepavyksta? Teisingai – jis visą “reikalą” stengiasi padaryti dar labiau sudėtingesniu. Bado pirštais į kairę ir į dešinę: kad visi aplinkui yra tokie pat aferistai, kaip ir jis pats (gal dar baisesni), kad yra krūva įvairiausių nenumatytų aplinkybių, kad jis yra situacijos ar viso laikmečio auka ir t.t. Ir jeigu kiti tuo patiki, reiškia, kailis liks sveikas. Niekam neužteks kantrybės tyrimo pradėti iš naujo. Panašiai pasielgė pareigūnai, bandę aiškintis žemėtvarkininkų skandalą. Pasirodo, visa Lietuva vogė žemę. Na, bent jau visas šalies elitas. Sudarant sklypininkų sąrašą, ko gero, nebuvo praleista nė viena žinoma pavardė. Šiems belieka aiškintis, teisintis, gintis – nuo to aferistams tik geriau. Jiems galima patylėti, išvengti išskirtinio žiniasklaidos dėmesio, skėsčioti rankomis ir suslėpti galus, pagaliau. Jiems galima tikėtis, kad žurnalistams ir politikams ši tema atsibos.