|

Žemgrobiškos reklamos pinklės

Per nacionalinę televiziją nuolat transliuojamas raginimas smulkiesiems ūkininkams kuo greičiau parduoti žemę kelia ir politikų, ir žemės savininkų aistras. Vieni juo tiki, kiti stebisi, kodėl reklamos užsakovai skuba supirkti kuo daugiau žemės, nors ji esą pigs. Kol Lietuvoje nerimsta aistros dėl ūkininkų noro lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, apsukruoliai, superkantys privačią žemę iš žmonių, patylomis suka savo versliuką. Žemės vystymo fondo (ŽVF) reklama, dėl kurios balandžio pradžioje kilęs skandaliukas jau primirštas, per nacionalinę televiziją kasdien tiesiog lenda į akis. Du populiarūs aktoriai iš serialo „Giminės”, kuris dabar kaip tik kartojamas, ragina kuo greičiau parduoti žemę. Daliaus Mertino personažas svarsto, kad reikėtų „tuos 10 hektarų” parduoti, nes dabar esąs „nei ūkininkas, nei verslininkas”. O „dėdė” Antanas Šurna giria giminaitį už teisingą sprendimą: žemė dabar esą brangiausia, o po kelerių metų jos kaina kris perpus, nes Europos Sąjunga (ES) esą nebeduos subsidijų. Reklamą užsakęs ŽVF įvardijamas kaip „patikimas žemės pirkėjas ir puoselėtojas”, o „Giminių” herojai taip pat atrodo keliantys pasitikėjimą. „Reklama įtikinanti, veikia kaip koks Kašpirovskis, – L.T. sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto narys konservatorius Kazimieras Starkevičius. – Susitikimuose žmonės manęs klausia: Starkevičiau, ką daryti? Sakau, jei šiandien turite už ką nusipirkti vaistų ir duonos, neparduokite. Nes ateityje žemė tik brangs.”

Kas kėsinasi į geriausius miškus?
|

Kas kėsinasi į geriausius miškus?

Aplinkos ministerijoje svarstomas projektas nuo kitų metų sausio 1-osios keturių nacionalinių parkų miškus perduoti urėdijoms. Dėl pertvarkymų ypač sunerimo Dzūkijos nacionalinio parko miškininkai. Protestuodami dėl reformos, Dzūkijos nacionalinio parko miškininkai išsiuntinėjo laiškus visoms valdžios institucijoms. Laiško autorių nuomone, už planuojamų pertvarkymų slypi galbūt net nusikalstamos užmačios, kadangi gali būti specialiai siekiama nusmukdyti nacionalinius parkus, be to, dirbtinai sumažinti miškų kainą. Paskui, kaip rašoma laiške, miškus iš tikrųjų savininkų už pusdykę supirks naujieji lietuviai. “Ši plano dalis pasisekė visiškai – pasiūla tapo tokia, kad pirkliai nebespėja supirkti visų siūlomų sklypų, o kaina antrojoje miškų grupėje siūloma 50 litų už ha, tuo tarpu valstybinė tokių plotų kaina yra keli tūkstančiai litų už ha”, – teigia laiško autoriai. Dzūkijos nacionaliniame parke dėl reformos darbo neteks per 60 žmonių, o naujieji miškų valdytojai žada geriausiu atveju įdarbinti ne daugiau kaip 20.

Vilniaus centre – keisti sandoriai
|

Vilniaus centre – keisti sandoriai

Vilniaus savivaldybės Taryba yra priėmusi sprendimą naujus sklypus sostinės centre formuoti ne didesnius kaip 4 arai. Tačiau “Vakaro žinias” yra pasiekę žemės neatgaunančių vilniečių skundai, jog, tarkime, K.Donelaičio g. 8a sklypo savininkui papildomai parduotas greta prisišliejęs naujas žemės gabalas, didesnis nei 7 arai. J.Basanavičiaus ir Švitrigailos gatvių sankirtoje prie turimo kur kas mažesnio rėžio parduota papildomai net 10 arų. Visa tai – be aukciono ir net ne už rinkos kainą. Abu papildomi sklypai buvo parduoti tą pačią dieną – 2002 m. gruodžio 31-ąją. Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojas Zbignevas Balcevičius “Vakaro žinioms” aiškino, jog ir vienu, ir kitu atveju papildomas plotas prie jau suformuotų sklypų buvo priskirtas teritorijoje atlikus detalųjį planavimą. Detaliuosius planus rengė Savivaldybės Miesto plėtros departamentas, kiek kitaip perplanavęs aplinkinę teritoriją.