Paksgeitas

Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas teigia, kad slapta įrašytų prezidento aplinkos atstovų pokalbių su įtartinos reputacijos asmenimis paviešinimas padėtų Lietuvos demokratijai "apsivalyti" prieš šaliai įstojant į Europos Sąjungą ir NATO, tuo tarpu parlamentinės opozicijos atstovai ima abejoti, ar prezidentas Rolandas Paksas gali eiti valstybės vadovo pareigas. Neeiliniame Seimo posėdyje, kuriame svarstomi įtariami R.Pakso aplinkos ryšiai su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, A.Paulauskas teigė, jog būtų buvę "pavojinga valstybei" nekreipti dėmesio į Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktą informaciją, tuo labiau ją nuslėpti. "Jeigu ji būtų paslėpta, tai tuomet galėjome sulaukti tikros sensacijos", - sakė Seimo pirmininkas.

Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas nėra įtakojamas nusikalstamų struktūrų, bet jos siekia tokios įtakos. Tai pirmadienį neeiliniame Seimo posėdyje pareiškė Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Mečys Laurinkus.
"Kiek aš žinau, prezidentas nėra įtakojamas nusikalstamų struktūrų, bet yra pastangos iš įvairių pusių daryti tą įtaką. Parlamentinei tyrimo komisijai mes pateiksime tų pastangų pobūdį", - sakė jis. M.Laurinkus apie VSD vadovo posto palikimą Seimo posėdyje ketinama sudaryti parlamentinę tyrimo komisiją, kuri ir turėtų išsiaiškinti, kiek prezidentas ar jo aplinka yra įtakojama su nusikalstamo pasaulio atstovais susijusių asmenų bei jo rinkimų kampanijos rėmėjo, bendrovės "Avia Baltika" prezidento Jurijaus Borisovo.

"Mirtis jam kaip prezidentui," - taip per LTV ir LNK televizijas transliuotame iš Valstybės saugumo departamento gautame telefoniniame pokalbyje dosniausiai Prezidentą Rolandą Paksą rinkimuose parėmęs verslininkas Jurijus Borisovas kalba apie R.Paksą. Seimo pirmininko teigimu, viešumas prezidentą apsaugos nuo galimo šantažo. Sekmadienį LTV laidoje "Savaitės panorama" transliuoti 2003 m. kovo 16 dienos telefoninių pokalbių įrašai, kuriuose J.Borisovas kalbasi su faktiniu statybos firmos „Restako“, kuri formaliai nebepriklauso R.Paksui, vadovu Algiu Drakšiu, Rusijos viešųjų ryšių kompanijos "Almax", kuri prisidėjo prie R.Pakso rinkiminės kompanijos, atstove. J.Borisovas pokalbyje su A.Drakšiu kalba apie pažadus būti paskirtu prezidento patarėju: "jis (Rolandas Paksas) pasakė, kad Borisovas nėra jo patarėjų sąraše… ir nebus ten… Prieš savaitę čia mes su juo susitarėme, kad nuo pirmadienio aš jau ten būsiu…"

"Tai ne Prezidentūros skandalas, tai valstybinis skandalas. Teisiųjų šiame skandale nėra. Arba mes jį įvertinsime ir iš to pasimokysime, arba ES būsime tik pilka molio masė" - ELTA paklaustas atsakė žymus Lietuvos politikas, centristų steigėjas, buvęs įtakingas bene trijų Lietuvos seimų narys, visada savarankiškai mąstantis Romualdas Ozolas. Už šį skandalą atsakingas elitas, toliau samprotauja jau į pensiją pasitraukęs valstybininkas. O elitas, pagal jį, tai politinis ir finansinis valdantysis sluoksnis, kuriame politikai papirkinėjami ir tarnauja, o kapitalistai, be moralinių stabdžių perka viską: žmones, medžiagas, dvasią vieninteliam tikslui - gausinti savo kapitalui. Ir taip turbūt yra. Lietuvos laisvėjimo bangos viršūnėje plaukęs ir vienas iš nedaugelio ja asmeniškai nepasinaudojęs, dėl to ir neturtingas likęs, Romualdas Ozolas šios tikrovės negali nežinoti. Tad ir pridėtinis klausimas jam, ar tokia pilka molio masė Lietuva nėra dabar - ir dar ne gryno, bet prišiukšlinto molio, kuris nė savo paskirčiai nebeatitinka?

Įtakingas britų savaitraštis “The Economist” paskelbė staipsnį apie Prezidentūros skandalą Lietuvoje. Jis svarbus tuo, kad patvirtina tarptautinės Lietuvos izoliacijos faktą, kurį atkakliai neigia pats Rolandas Paksas. Pateikiame Jums The Economist, sausio 8 – 15 d., 2004 straipsnio vertimą. Vargu ar galėtum pavadinti Lietuvą bananų respublika: šiuo metu didesnė krašto dalis padengta storu sniego sluoksniu. Tačiau kuo ilgiau jos Prezidentas Rolandas Paksas laikosi įsikibęs savo posto, tuo labiau kenčia krašto reputacija. Lietuva, besiruošianti stoti į Europos Sąjungą ir NATO, nusipelno geresnio. Parlamentinis tyrimas priėjo išvados, kad Prezidentas, anksčiau buvęs Lietuvos Ministru Pirmininku, prieš metus pradėjęs eiti savo pareigas, buvo apsuptas patarėjų, piktnaudžiavusių savo aukštomis pareigomis ir susijusių su organizuotais nusikaltėliais. Gruodžio mėnesį Lietuvos Seimas ėmėsi apkaltos proceso, kuris veikiausiai vystysis lėtai. Apkaltos proceso pabaigoje apkaltos komisija , kurią sudaro Seimo nariai ir teisininkai, turės pateikti išvadas, kurias peržiurės Konstitucinis Teismas. Galutinis balsavimas, pasak artimo apkaltos komisijai žmogaus, įvyks “ne anksčiau kaip kovo ar balandžio mėnesiais”.

2004 metų sausio 1 dieną kaimo moterys nukabino nuo vinies 2003 metų kalendorių su didele Rolando Pakso fotografija ir užrašu "Tvarka bus". Baigėsi Prezidento metai. R.Pakso rinkimų štabas buvo įžvalgus - juk buvo galima prie Prezidento nuotraukos išspausdinti visos kadencijos penkerių metų kalendorių, tačiau apsibrėžta tik 2003-aisiais. Išeidami Prezidento metai padvelkė šalčiu, užvertė sniegu. Staiga į Lietuvą atėjusi žiema tarsi patvirtino L.Lolišvili grasinimus. Beje, sniegas ir pūga aplenkė Lenos prezidento gimtinę - Žemaitijoje neiškrito nei viena snaigė! Šalčiu padvelkė ir Prezidento sveikinimas per buvusį Ostankino, dabar Baltijos kanalą. Prieš tai per šį kanalą buvo transliuojama naujametinė Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalba. Lietuvos Prezidentas kalbėjo lietuviškai, tik subtitrai buvo rusiški. Ką gi, dabar mintis, kad ši kalba Lietuvoje galėjo tapti valstybine, man neatrodo absurdiška.

Konstitucinio Teismo nutarimu Lietuvos pilietybės netekęs verslininkas Jurijus Borisovas bus išsiųstas iš Lietuvos į Rusiją. Tai penktadienį pranešė Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Anot pranešimo, departamentas neišduos Rusijos piliečiui J.Borisovui leidimo nuolat gyventi Lietuvoje. Pareigūnai taip pat nusprendė panaikinti J.Borisovo gyvenamosios vietos deklaravimo Vilniuje, Vytauto gatvėje, duomenis. Migracijos departamento sprendimą pavesta vykdyti Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui. Pagal užsieniečių teisinės padėties įstatymą, šį Migracijos departamento sprendimą J.Borisovas gali būti apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo jam dienos.

Bene profesorius B.Genzelis kokiais 1978 metais savo garsiojoje paskaitoje apie Rytų ir Vakarų mąstysenos skirtumus davė peno studentams kikenti, kandžiai kalbėdamas apie Mongoliją, priverstą iš ankstyvojo feodalizmo šokti į socializmu vadinamą komunistinę diktatūrą. Buvo smagu pafantazuoti apie dialektinio materializmo studijų ratelį didžiausioje Gobio dykumos jurtoje. Kas tuomet galėjo pagalvoti, kad dvidešimtojo ir dvidešimt pirmojo amžių sandūroje Lietuva atsidurs maždaug tokioje pat padėtyje. Ne tiesiogine prasme, žinoma. Nors... Tuo tarpu pasaulis atsisveikino su 2003-iaisiais nematomo permanentinio (ir vėl tas nusibodęs Orvelas!) karo akivaizdoje: aerouostų prieigose keleivinius lėktuvus pasitinkantys naikintuvai, pasiruošę numušti įtartiną lainerį su visais jo keleiviais, kariniai sraigtasparniai virš pasaulio metropolijose Naujuosius metus sutinkančios minios, kurioje įsimaišę iki dantų ginkluoti pareigūnai ir pirštų atspaudų (biometrinė patikra!) procedūros oro uostuose.

Siūlymą pradėti apkaltą prezidentui svarstanti Seimo specialioji tyrimo komisija trečiadienį pradės nagrinėti konkrečius kaltinimus Rolandui Paksui, pirmiausia - dėl pilietybės suteikimo dosniausiam prezidento rinkimų kampanijos rėmėjui Jurijui Borisovui. Tai BNS patvirtino komisijos pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas.
Praėjusią savaitę Konstitucinis Teismas konstatavo, jog išimties tvarka suteikdamas pilietybę 1,2 mln. litų rinkimų kampanijai paaukojusios bendrovės "Avia Baltika" vadovui J.Borisovui, prezidentas vadovavosi ne valstybės, o savo asmeniniais interesais ir sulaužė duotą priesaiką. Priesaikos sulaužymas yra vienas iš trijų pagrindų surengti apkaltą prezidentui.

Prezidento tarnyba išlieka tarp institucijų, kuriomis Lietuvos gyventojai pasitiki mažiausiai, rodo apklausa. Bendros Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" gruodžio 11-18 dienomis atlikta apklausa rodo, kad Prezidentūra pasitiki 18 proc., nepasitiki - net 73 proc. respondentų. Tiek pat pasitikinčiųjų ir nepasitikinčiųjų buvo ir lapkritį, kai tuo tarpu spalį Prezidento tarnyba nepasitikėjo 34 proc. Gruodį mažiau nei Prezidentūra Lietuvos gyventojai pasitikėjo muitine. Labiausiai Lietuvos gyventojai pasitiki Lietuvos banku ir žiniasklaida. Šiomis institucijomis pasitiki 66 proc. respondentų. Trečioje vietoje yra Bažnyčia - 63 proc., ketvirtoje - krašto apsauga (58 proc.), penktoje - "Sodra" (55 proc.). Mažiausiai šalies gyventojai pasitiki Seimu (24 proc.), Prezidento tarnyba (18 proc.) ir muitine (17 proc.).