Paksgeitas

Prezidentas Rolandas Paksas atmeta bet kokias sąsajas su anoniminiais dokumentais, nepasirašytomis sutartimis, planais, pažymomis ir kitokiais dokumentais. Trečiadienį Prezidento spaudos išplatintame pranešime visa tai lyginama su pasakomis, fantastine literatūra.
"Norėčiau ta proga atsiriboti ir nuo visų kitų būsimų Žiulio Verno, Sindbado ar Džeimso Bondo milijonų, kuriuos dar bandys priskirti", - sakė šalies vadovas. Prezidentas R. Paksas ir politikus, ir žiniasklaidą ragina itin atsakingai elgtis su informacija. Vienas iš šalies dienraščių paskelbė gavęs sutarties, sudarytos tarp R. Pakso ir dosniausio jo rinkimų kampanijos rėmėjo Jurijaus Borisovo, kopiją.

Prezidentūros apsaugą trečiadienį sudomino netoliese paliktas nedidelis lengvasis automobilis, kurio salone matėsi dvi didelės benzino talpos. Baltos spalvos automobilis sostinės Liejyklos gatvėje palei Prezidentūros teritoriją juosiančią tvorą buvo pastatytas trečiadienį apie 9 val. ryto.
Prezidentūros rūmų apsaugos pareigūnai sakė, kad automobilis pastebėtas apžiūrint teritoriją. Pasidomėjus nustatyta, kad jo nėra ieškomų automobilių duomenų bazėje. Apsaugos pareigūnų dėmesį automobilis patraukė tuo, kad jo salone buvo viena 20 litrų, kita - apie 50 litrų talpos tara benzinui laikyti. Vėliau nustatyta, kad talpos buvo pripildytos dyzelino.

Dosniausias prezidento Rolando Pakso rinkimų kampanijos rėmėjas, bendrovės "Avia Baltika" vadovas Jurijus Borisovas iš šalies vadovo galėjo reikalauti 18 milijonų JAV dolerių (apie 54 milijonus litų) už neva neįvykdytus įsipareigojimus, aptartus dar prieš prezidento rinkimus, rašo dienraštis "Lietuvos žinios".
Tokie duomenys aiškėja iš, kaip teigiama, 2002 metų birželio mėnesį tarp J.Borisovo ir R.Pakso sudarytos sutarties, rastos per kratas pas dosniausią prezidento rėmėją. Dienraščio teigimu, vadinamoji sutartis gali tapti pagrindu ir rimtesniems kaltinimams dabartiniam šalies vadovui. Dokumento, kuriuo remiasi dienraštis, autentiškumas nepatvirtintas.

Generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų prezidentui, įtarimai dėl to yra pateikti jo dosniausiam rinkimų kampanijos rėmėjui J.Borisovui. Jo vadovaujama bendrovė "Avia Baltika" oficialiai R.Pakso kampanijai paaukojo 1,2 mln. litų. Per kratas įtariamojo namuose ir jo vadovaujamos bendrovės būstinėje buvo rasta daug įvairių dokumentų, juos dabar pareigūnai analizuoja. "Nei oficialiais kanalais, nei pasitarimų lygmenyje panašaus pobūdžio informacijos mes nesam gavę, aš tikrai tokios informacijos neturiu", - tvirtino generalinio prokuroro pavaduotojas.

Šią savaitę Prezidentūros darbuotojai skuba pateikti Prezidentui Rolandui Paksui galimus kandidatus į laisvas patarėjų vietas.
Patarėjų paieškos Prezidentūroje neapsieina be nesusipratimų. Naujienų agentūros ELTA duomenimis, vakar Prezidentūroje skandalą sukėlė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narė Rūta Gajauskaitė. Ji susikivirčijo su žiniasklaidos atstovais. Incidentą turėjo spręsti Prezidento spaudos tarnybos bei apsaugos darbuotojai. Vėliau Gajauskaitė dalyvavo Prezidentūroje vykusiame pasitarime, į kurį atėjo ir buvęs visuomeninis Pakso patarėjas bei kandidatas į prezidentus Juozas Edvardas Petraitis. Teigiama, kad jis konsultuoja Prezidentą konstitucinės teisės klausimais. Pasitarimas tęsėsi ir pasibaigus oficialiai darbo dienai. LŽ duomenimis, jame buvo svarstomos galimų kandidatų į šalies vadovo patarėjus pavardės.

Opozicinių Tėvynės sąjungos - konservatorių bei Liberalų ir centro sąjungos frakcijų Seime atstovai ketvirtadienį siūlys svarstyti įstatymo pataisą, kuri užtikrintų laikinųjų parlamentinių tyrimo komisijų teisę į savo posėdžius pakviesti prezidentą bei numatyti galimybę atvesdinti į posėdžius asmenis, kurie atsisako atvykti.
"Praktinės Seimo laikinųjų tyrimo komisijų darbo organizavimo problemos parodė, kad įstatyme yra tikslinga įvardinti ir komisijos teisę į savo posėdį pakviesti valstybės vadovą", - teigiama konservatorių ir liberalcentristų parengto projekto aiškinamajame rašte. Šiuo metu galiojančio Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymas numato komisijos teisę, be kitų asmenų, į savo posėdį kviesti valstybės ir savivaldybių politikus. Kituose įstatymuose yra atskleidžiamas "valstybės ir savivaldybių politikų" sąvokos turinys, tačiau greta kitų valstybės pareigūnų nėra įvardijamas prezidentas.

Vilniaus senamiesčio S.Daukanto aikštę prie Prezidentūros šeštadienį užplūdo žmonės, raginę atsistatydinti į skandalą dėl patarėjų įklimpusį prezidentą Rolandą Paksą. Atsižvelgiant į viešosios tvarkos pažeidimų grėsmę, Prezidentūros prieigose buvo sutelktos didelės policijos pajėgos. Mitinguotojus akylai stebėjo keli šimtai pareigūnų. Įeinantys į aikštę buvo filmuojami ir tikrinami, ar nesineša ginklų, aštrių daiktų, lazdų, akmenų, plytų ir kitų pavojingų daiktų. Aikštės pakraštyje buvo keli raitosios policijos pareigūnai, kurių arkliai prunkštė ir nekantriai trypčiojo. Dešimtys skydais, šalmais, guminėmis lazdomis ir kita specialia ekipuote apsirūpinusių specialiosios paskirties policijos pareigūnų aikštėje skyrė R.Pakso atsistatydinimo reikalaujančius mitinguotuojus ir prezidento šalininkus. Nemažai pareigūnų buvo pasklidę minioje. Daukanto aikštė buvo taip perpildyta, kad mitinguotojus gausiai supę ir saugoję policijos pareigūnai nebegalėjo leisti prisijungti prie mitingo kai kurių pageidavusiųjų jame dalyvauti.

Apie Prezidentą ir jo sukeltą politinę krizė jau tiek prirašyta, tiek prikalbėta... Įvairiausiais rakursais. Štai citata: "Taigi jau pradeda aiškėti, jog ši politinė krizė - ne sąmokslas prieš Prezidentą, kaip jis buvo pareiškęs, o realus sąmokslas prieš Lietuvą" ("Lietuvos ryto" Apžvalgininkas). Tačiau būtent šiuo rakursu, man regis, kalbama ir rašoma nepakankamai. Žinoma, svarbu, apmaudu, gėda, kad mūsų Prezidento moralė, kaip sakoma, "žemai", kad jis susidėjo su nepraustaburniais (J.Borisovas), su menko išsilavinimo (R.Ačas) žmonėmis. Svarbu, bet ne svarbiausia. Svarbiausia, kad su mūsų prezidentu susijęs realus sąmokslas prieš Lietuvą.

Kai Mikė Pūkuotukas paklausė Asilo Nulėpausio, kas atsitiko su jo uodega, anas nusistebėjo: o kas jai galėjo atsitikti? Jos nebėra, - pranešė Mikė Pūkuotukas. Tu esi tikras? - pasitikslino Nulėpausis. “Matai, - atsakė Pūkuotukas. - Uodega arba būna arba nebūna. Čia apsirikti neįmanoma. O tavosios nėra”. Apsižiūrėjęs Nulėpausis liūdnai atsiduso: “Ko gero, tavo teisybė” “Žinoma, mano, - pasakė Pūkuotukas, - būsi ją kur nors palikęs.” “Kas nors bus ją pasiėmęs, - pasakė Nulėpausis. - Va kokie.” Ir Mikė Pūkuotukas, norėdamas paguosti draugą, iškilmingai pažadėjo surasti jo uodegą. Lietuva dabar kaip tas Nulėpausis irgi sunkiai dūsauja ir liūdnai klausia savęs – “Kodėl?”, retsykiais “Kam?”, o kartais “Nejaugi šitaip?” Nes jaučiasi praradusi. Ne uodegą, ne. Valstybės garbę. Tai, ką iki šiol įkūnijo Prezidento institucija, švietusi nesutepto autoriteto baltumu valstybės kalno viršūnėje. Ir apsirikti čia taip pat neįmanoma. Nes garbė, pasak Pūkuotuko, arba būna arba nebūna.

Sąmokslininkiška retorika yra lyg kamšis, užkemšantis kiaurus politinės kanalizacijos vamzdžius. Dažniausiai tokiu sąmokslo ir šalies gelbėtojo nuo sąmokslininkų įvaizdžiu dabar naudojasi Lietuvos prezidentūros veikėjai, pradedant pačiu Rolandu Paksu. Lyg per nesibaigiančią rinkiminę kampaniją remiamasi paveikia šešėlių teatro priemone: jei prabylama apie įtartinus jo artimiausios aplinkos ryšius- reiškia tie, kurie tuos ryšius atidengia, yra su sveiku protu prasilenkiantys sąmokslininkai prieš Lietuvą ir jos prezidentą. Kas svarbiausia ir kas labiausia apgailėtina, to iš esmės pakanka dideliai daliai mūsų liaudies apkvailinti. Nesvarbu, kad politikos apžvalgininkai argumentuoja, kad net jei ir yra matomi sąmokslo ženklai visoje prezidentūros ryšių aferoje, tai daugiausia jų pripaišyta ant pačios prezidentūros sienų. Žodis "sąmokslas" yra lyg kempinė mokyklinei politikos lentai nuvalyti.

Krizė gilėja. Tai faktas. Pačioje pradžioje skandalą buvo galima vertinti žmogiškų klaidų lygmeniu. Bet iš visų pusių pasipylus naujai informacijai, pradedi galvoti apie sisteminius dalykus, scenarijus ir jų autorius. Iš anksto kurtus scenarijus, iš įvairių pusių. Būdamas aklavietėje, po kurio laiko vis tiek surandi kelią iš jos išeiti, rūkas pradeda sklaidytis. Dabar jau tiek dienų ta Prezidento istorija tęsiasi, ir nematau, kad kas būtų paaiškėję. Jokių tiesių atsakymų iš Prezidento, nieko iki šiol nedavė ir teisinis tyrimas, aiškių atsakymų nėra ir iš parlamentinės komisijos. Nėra akivaizdžiai atskleisti ryšiai tarp Prezidento ir kriminalinio pasaulio. Nėra visai aišku, kaip šitoje istorijoje dalyvauja specialiosios tarnybos. Iš visų pusių - iš Rytų ir Vakarų, Šiaurės ir Pietų. Yra tik interpretacijos. Prezidento išsisukinėjimai ir pašmaikštavimai, apžvalgininkų, žurnalistų vertinimai. Aš įsivaizduoju, kad tokioje situacijoje dabar pradės taškus dėlioti visuomenės nuomonė. Nesulaukiant pagrįstų išvadų, politikų ir vertintojų elgesiui pradės įtaką daryti viešoji nuomonė. Ir tada, manau, gali būti nukrypta nuo pastangų surasti tiesą.