„Ir vis dėlto Kartaginą reikia sugriauti”, – nuolat kartodavo Romos senatoriams Markas Katonas Senasis. Šiais žodžiais jis baigdavo visas savo kalbas senate, nesvarbu, kokia tema jos būdavo sakomos.
Senovės graikai savo ruožtu kaip išskirtinę Kartaginos statytojų – finikiečių kultūrinę ypatybę minėjo verteiviškumą. Antai ir Platono „Valstybėje” rašoma, kad finikiečiams ypač būdingas pelno troškimas. Regis, tas pats troškimas nūnai užvaldė ir Lietuvos politiką, akivaizdžiai tapusią pardavimų – pirkimų, slaptų derybų ir sandorių arena. Maža to, mūsų politinį gyvenimą persunkęs verteiviškumas dabar visuotinai labinamas kaip išsvajoto realizmo ir pageidaujamo pragmatizmo ženklas. Lietuvos politikoje įsikerojo vertybių skalė, kurią civilizuota visuomenė laikytų sandariai uždarytą turguje. Kalbamas reiškinys nevaržomai plito per tris pastarąsias Seimo kadencijas. Demokratinės darbo partijos valdymo metai pratino laikyti cinizmą politikos norma. Nacionalinės „prichvatizacijos” ypatumai virto kelerius metus trukusiu serialu apie valdžios gyvenimo užkulisius.

Prezidentas Rolandas Paksas kategoriškai atsisako dalyvauti viešoje Seimo Laikinosios komisijos veikloje, vietoje to siūlydamasis į komisijos klausimus atsakyti raštu. Be to, Prezidentas visa tai, ką rado teisėsaugininkai per įvairias kratas ir kitas operacijas jo dosniausio finansinio rėmėjo Jurijaus Borisovo bute ar iš kitų šaltinių, pavadino fantastine literatūra, pasakomis.
Ir atsiribojo nuo visų tokių fantastinių milijonų ir įsipareigojimų. Galbūt Prezidentas yra teisus, kviesdamas netikėti žiniasklaidoje viešinamais dokumentais. Juk visokių visokiausių planų strekozų ir susitarimų, kuriuose nėra parašų, paties Prezidento šalininkai teigia savo elektroninio pašto dėžutėse turintys daugybę. Ir dar teigia galintys sukurti. Gaila, bet tai, kad Prezidentas viską pavadino fantastika, toli gražu nieko nepaaiškina. Kaip ir jo atsisakymas dalyvauti viešoje apklausoje. Juk atsakyti raštu galės nebūtinai Rolandas Paksas, o kuris nors iš patarėjų. Kai kurie iš jų plunksną valdo daug geriau nei R.Paksas savo kalbas.

Skandalo krečiamas prezidentas Rolandas Paksas pareiškė neketinantis trauktis ir sumenkino nederamus Prezidentūros ryšius atskleidusios parlamentinės komisijos išvadas. “Visada gyniau ir ginsiu Lietuvos valstybės ir jos žmonių interesus. Niekas manęs neprivers iš šio kelio pasitraukti”, – pareiškė R.Paksas įrašytame kreipimesi į visuomenę, kurį antradienio vakarą turi transliuoti šalies televizijos kanalai. R.Paksas kategoriškai atmetė pirmadienį paskelbtą Seimo tyrimo komisijos išvadą, jog prezidentas buvo ir yra pažeidžiamas dėl savo ryšių, ir tai kelia grėsmes nacionaliniam saugumui. “Šis dokumentas iš tikrųjų neatskleidė nieko naujo, nes visą lapkritį jums nuosekliai, emocingai ir be faktų buvo brukama mintis, neva prezidentą yra supančiojusios nusikalstamos struktūros”, – teigė R.Paksas.

Prezidento Rolando Pakso žmona Laima LŽ tvirtina, kad Prezidentūros skandalas nesujaukė jos šeimos gyvenimo. Į pranešimus, esą Paksas linkęs smurtauti, pirmoji šalies ponia tvirtino reagavusi taip pat kaip ir į žinią, kad jos vyras susijęs su teroristais. Pirmoji šalies ponia Laima Paksienė prasidėjus skandalui vengia viešumos ir tiesioginio bendravimo su žurnalistais. Į LŽ klausimus ji atsakė raštu. Pasak jos padėjėjos Erikos Umbrasaitės, Prezidento žmona į žurnalistų klausimus atsakinėja raštu tam, kad nebūtų laisvai interpretuojami atsakymai. – Prezidentas prisipažino per karštai reagavęs į vadinamojo skandalo pradžią. Jautriai ir karštai reaguoti – Prezidento charakterio savybė? Ar tie kaltinimai buvo pernelyg skaudūs, neteisingi ir netikėti?

Buvęs televizinės loterijos vedėjas Keistuolių teatro aktorius ir kol kas einantis Prezidento “veido” ar “liežuvio” pareigas Sigutis Jačėnas išraiškingai perskaitė, pasak jo, valstybės vadovo atsiribojimą nuo Sindbado, Džeimso Bondo ir Žiulio Verno milijonų. Nežinia, kokius anapusinius santykius Prezidentas palaiko su Žiuliu Vernu, bet šiapusiniuose ekranuose milijonai dabar mirga sukasi ne blogiau nei “Aukso puode”.
Ir net ne po vieną, o dešimtimis. Žiniasklaida skelbia, kad “auksinis” libdemų narys Jurijus Borisovas Prezidentui už suteiktas rinkiminės kampanijos metu paskolas ir paslaugas turi pretenzijų daugiau nei už 50 milijonų litų. Prieš pora dienų televizijos žiniose perskaityta kažkokia neva Rusijos specialiųjų tarnybų pažyma, kurioje rašoma, kad R.Paksas per J.Borisovą iš “Lukoil” ir vienos iš didžiausių Rusijos valstybinės elektros energijos kompanijos Inter RAO gavo 6 mln. dolerių. Beje, toje pažymoje taip pat tvirtinama, kad “Lukoil” R.Paksui už jo paslaugas didinti bendrovės įtaką Lietuvos naftos ūkiui atsidėkoja pelningais užsakymais, pasak pažymos, R.Pakso valdomai Chanty-Mansijsk ir Kauno “Severostroj” bendrovei, kuri esanti viena stambiausių “Lukoil” rangovių.

Sako, kad lietuviai nepanašūs į žydus. Netiesa, panašumų yra. Galbūt jie nesutampa laike, bet esmės tai nekeičia. Prieš porą tūkstančių metų žydų tauta laukė Mesijo. Šiandien jo laukia lietuviai. Ir bėdą turi tą pačią – labai jau daug netikrų pranašų. Dar nesibaigus vieno „gelbėtojo” karjerai, atsiranda kitas. Nežinia, ar V.Uspaskicho Darbo partija turėtų tokius reitingus, jei ne Prezidentūros skandalas. Greičiausiai ne. Kaip bebūtų, šalia R.Pakso šiandien turime naują „gelbėtoją”, kurį remia įtikėjusieji jo galiomis. Jis (tai jau įprasta) neapsiribojo pavergęs lietuvių širdis, o siekia sukurti dangaus karalystę žemėje. Naujatikiai ir prozelitai, susibūrę į Darbo partiją, reiškia rimtas pretenzijas savo „gelbėtojo” V.Uspaskicho vardu valdyti šalį. Todėl vis daugiau imamos svarstyti jų perspektyvos Lietuvos politiniame gyvenime. R.Pakso ir A.Brazausko (iš dalies ir V.Adamkaus) patirtis aiškiai rodo, kad siekiant valdyti šalį Prezidento postas nėra labai reikšmingas. Dėl jo neapsimoka aukoti akivaizdų partijos lyderį, be kurio susilpnėtų pati politinė partija. V.Uspaskicho ir jo Darbo partijos padėtis būtent tokia. Akivaizdu, kad jam naudingiausia siekti daugumos Seime ir Vyriausybės vadovo posto (ypač dėl to, kad jo interesai siejasi su ekonomika, o ne užsienio politika). Beje, tikėtina, kad panašūs išskaičiavimai paskatino ir pastaruoju metu kilusius svarstymus dėl A.Paulausko atsisakymo kandidatuoti Prezidento rikimuose (jei R.Paksas atsistatydintų ar būtų pašalintas iš pareigų).