Skandalai

Nacionalinė apklausa – su aferizmo prieskoniu

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Iš populiariausių temų sąrašo pastaruoju metu nesitraukiančios kalbos apie daugiabučių renovaciją atsidūrė pasipinigautojų taikiklyje. Keli šimtai tūkstančių šalies gyventojų šią savaitę savo pašto dėžutėse rado primygtinį raginimą dalyvauti apklausoje dėl namo renovacijos darbų. Kone reikliu tonu apklausos dalyvių prašoma išsakyti nuomonę trumpąja žinute, kainuojančia daugiau nei 7 litus. Už daugiabučių namų renovaciją atsakinga Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra tvirtina su mokama apklausa neturinti nieko bendro ir perspėja gyventojus, kad joje dalyvauti neprivaloma. Tyrimą dėl privačios bendrovės vykdomos mokamos apklausos pradėjo ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. „Nacionalinis aferizmas", – apklausą įvertino panevėžietė, dviejų Kniaudiškių g. daugiabučių namų bendrijų pirmininkė Dina Dirsienė. Moteris neabejoja, kad ant pasipinigautojų pamauto kabliuko užkibo ne vienas paštu raginimą gavęs gyventojas. Nuo prašymo „nedelsiant pareikšti savo nuomonę dėl daugiabučio namo renovacijos ir modernizavimo, dalyvaujant būsto atnaujinimo programoje" vos susilaikė ir D.Dirsienės pažįstamas pensininkas. Žmogų sunerimti privertė oficialų valstybės institucijos, viešosios įstaigos ar asociacijos raštą primenantis raginimas.

Energetika, korupcija ir milijardas į kišenę? (3 dalis)

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pagal Šilumos ūkio įstatymą bei Energetikos ministro 2009 m. Gruodžio 22 d. Įsakymą Nr. 1-255 visi gyventojai iki šių metų gegužės pirmos dienos turėjo pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą bei karšto vandens tiekėją. Buvo galimybė pasirinkti: 1 būdas. Karštą vandenį daugiabutis namas perka iš vandens tiekėjo (su papildomu tarpininku UAB „Vilniaus energija“) ir jam atsiskaito pagal butuose įrengtus naujo tipo skaitiklių parodymus. Tam būtų reikalinga butuose pakeisti karšto vandens skaitiklius ir atsirastų naujas mokestis už skaitiklių aptarnavimą, kadangi karšto vandens tiekėjas, kuris pasirinkus antrąjį variantą būtų tik šilumos tiekėjas, nori visiems pasirinkusiems šį būdą įrengti naujus skaitiklius, kurie esą yra tobulesni, teisingesni ir geba nuotoliniu būdu perduoti duomenis apie suvartotą karšto vandens kiekį.

Milijardinė Valdovų rūmų afera?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Legenda pasakoja, kad kartą medžiodamas girioje Kauno apylinkėse LDK didikas Kristupas Zigmantas Pacas, vėliau tapęs kancleriu, pamatęs elnią su tarp ragų švytinčiu kryžiumi. Pamanęs, kad tai Dievo ženklas, nusprendė Pažaislyje pastatyti vienuolyną. Ansamblį suprojektavo italų architektas Džiovanis Batista Fredianis. Tiek bažnyčia, tiek vienuolynas išpuoštas Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais ir florentiečio tapytojo Mykolo Arkangelo Palonio freskomis. Iš Italijos pakviesti, Lietuvoje iki tol nedirbę meistrai atnešė pačias naujausias dar nematytas meno madas. Ansamblio savitumą lemia unikalus architektūrinis sprendimas. Pirmą kartą Europoje panaudota įgaubta bažnyčios fasado plokštuma, gana retas šešiakampis planas, ašinė simetriška viso vienuolyno kompozicija. Stiuko lipdybos, tapybos ir marmuro derinimas puošiant bažnyčią pavertė Pažaislį objektu, vertu ypatingo dėmesio kalbant ne tik apie Lietuvos, bet ir visos Europos baroką. Kiek LDK kancleris Pacas paskyrė lėšų vienuolyno statyboms – nėra tiksliai žinoma. Legenda pasakoja, esą fundatorius, pamatęs sąskaitas, suplėšęs jas ir įmetęs į ugnį tetardamas: „Kas Dievui skirta, tik Dievui ir tebūnie žinoma." Bet senoliai vis dar atsimena pasakojimus, kad Pažaislio vienuolyno ir bažnyčios statyba K. Z. Pacui kainavusi 8 mln. auksinų arba aštuonias statines aukso. Mūsų laikais – staybos kainuoja brangiau.

Dramblio užpakalis, ne Bonos skrynia

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Skrynelės, spintutės, stalai, kėdutės, skrynios. Ir dramblio užpakalis. Devyniolika su puse milijono biudžetinių litų baldeliams ir niekučiams. Tačiau pusiaukelėje sustoti neketinama. Reikia dar. Nes už tiek tepavyko apstatyti mažesnę pusę Valdovų rūmų menių. Rūmų, kuriuos dailės istorikai ką tik pavadino pačia prasčiausia pastarųjų metų pastato rekonstrukcija, kultūrinio avantiūrizmo ir istorinio mąstymo nebuvimo pavyzdžiu. Taurus žilas ponas su kolega prie kavos puodelio aptaria kažin kokius pirkimo-pardavimo reikalus. Tas ponas – Romualdas Budrys, labai autoritetingas muziejininkas, Lietuvos dailės muziejaus direktorius, atsakingas už Valdovų rūmų apstatymą išskirtiniais baldais ir niekučiais. Jis su kolegomis ir pripirko to visko už 19 mln. litų. Dėl dramblio užpakalio, už kurį sumokėta keletas dešimčių tūkstančių eurų, LNK „Paskutinė instancija" pasirengusi patykoti R.Budrį prie kavinės ir gerai pakamantinėti. Gobeleno, vaizduojančio tą užpakalį, kaina neskelbiama, tačiau turėjo būti sumokėta apie 200 000 eurų. „Ką jūs kalbat? Tai – retenybė", – stebisi mūsų nemokšiškumu muziejininkas profesionalas. Jis pasakoja, kad tas dramblio užpakalis yra dalis didelio gobeleno, o atskirta nuo galvos toji kūno dalis buvo todėl, kad jo ankstesniam šeimininkui trukdė praeiti pro duris. O mes jį įsigijom Valdovų rūmams.

Nacionalinio elito spindesys ir skurdas

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pastaruoju metu Lietuvoje vykstantys procesai akivaizdžiai byloja, kad vis didėja atotrūkis tarp visuomenės ir valdančiosios biurokratijos. Be to, karti šiandienos patirtis liudija - daugiau galių mūsų krašte turi ne pažangūs, už tiesą kovojantys Seimo nariai, o savo postuose įsitvirtinę kad ir vidutinio rango biurokratai bei korumpuoti prokurorai. Bet Garliavos proveržis parodė, jog visuomenė jau kyla į kovą už savo teises, aktyvūs piliečiai ir juos palaikantys pažangūs politikai yra pasiryžę siekti esminių permainų. O dabartinė apgailėtina padėtis susiformavo palaipsniui. Oficialaus bei šešėlinio verslo ir teisėsaugos užkulisius gerai žinantis verslininkas J.V teigia, kad būtent kriminalinio pasaulio vadeivų ir korumpuotų prokurorų sandėriai nulemdavo daugelio stambių finansinių aferų tyrimų vilkinimus ir nutraukimus. Tai, kad ši informacija teisinga, liudija ir konkretūs pavyzdžiai. Štai birželio 21 dieną STT pareigūnai netoli Kauno suėmė Generalinės prokuratūros prokurorą Eriką Vaitiekūną. Jis įtariamas paėmęs 30 tūkstančių litų kyšį už tai, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas.O padėtis žmogaus teisių srityje mūsų šalyje per pastaruosius penkerius metus žymiai suprastėjo. Per pastaruosius metus iš Lietuvos išvyko čia kadaise politinį prieglobstį gavę užsienio šalių piliečiai - žuvusio Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo našlė Ala Dudajeva, čečėnas rašytojas Vachidas Jelchojevas, korumpuotų prokurorų žiauriai persekioti sutuoktiniai Gatajevai.

„Abonentas“ sugrįžo

pagal
„Abonentas“ sugrįžo
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vos Aukščiausiasis teismas paskelbė, kad negali pasiųsti į kalėjimą „abonento" Artūro Zuoko, nes Generalinė prokuratūra nepasirūpino, kad jam būtų atimta Seimo nario teisinė neliečiamybė, ir po kelių dienų A.Zuokas sugrįžo valdyti Vilniaus. Beje, įdomi detalė, kad nors Generalinė prokuratūra pasirūpino, kad teisinė neliečiamybė būtų atimta Seimo nariams „darbiečiams" V.Uspaskich ir Gabšiui, tačiau padaryti tą pačią procedūrą A.Zuokui pamiršo. Ar tai atsitiktinis veiksmas, nors „abonento" byla tampoma po Vilniaus teismus jau daugiau nei penkerius metus, ir LL šaltinių duomenimis, kiekviename teismo hierarchijos lygyje atsakovams kainuoja šimtus tūkstančių litų. Juk ko vertas vien 1-os apylinkės teismo teisėjo Olego Zaicevo išteisinamasis nuosprendis. Dar 2005 m. teisėjas O.Zaicevas nutarė, kad visi kaltinamieji (A.Zuokas ir visi „Rubicon group" vadovai) nepadarė nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimų požymius. Ar generalinis prokuroras A.Valantinas toks idiotas, kad skundė Aukščiausiajam teismui A.Zuoką, tačiau pamiršo panaikinti jam teisinę neliečiamybę? Vargu bau, tuo labiau, kad iškarto po šio sprendimo Generalinė prokuratūra paskelbė, kad "A.Zuoko byloje padėtas taškas".

„Rubicon group“ banditai – jėga

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Visos penkerios Vilniaus miestą valdančios politinės partijos – Tėvynės sąjunga, „zuokininkai" liberalcentristai, Liberalų sąjūdis, socialdemokratai ir Nepriklausoma frakcija kartu su koalicijos sutartimi pasirašė ir sutarties priedą, kuriuo įsipareigojo realizuoti „Rubicon group" vykdomus penkis svarbiausius projektus Vilniaus mieste. Tai yra naujoji Vilniaus valdžia įsipareigojo nedelsiant spręsti šiukšlių deginimo gamyklos, nenutraukti „Vilniaus šilumos tinklų" nuomos sutarties, pakelti šiukšlių išvežimo tarifą, privatizuoti administruojančias įmones, savivaldybės lėšomis išvysti visą „Rubicon group" valdom pramogų parko infrastruktūrą. „Tai yra koalicijos sutarties priedas, kurio niekas iš jūsų nėra matęs, man tik pavyko pamatyti sutarties priedą iš vienos iš šalių, - teigia buvusio Vilniaus mero Juozo Imbraso patarėjas Remigijus Žemaitaitis, - todėl sakau – stebėkite naujojo mero ir administracijos vadovo veiksmus, nes ateinantys metai bus labai linksmi. Todėl kai bus surinkta visa medžiaga, kiek „Rubicon group" kainavo naujo mero postas, ji ir bus pateikta. Aš buvau Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, ir dar pirmadienį man buvo brukamas klausimas, kad Vilniaus savivaldybė pratęstų švietimo įstaigų priežiūros sutartį su „Rubicon group". Aš pasakiau: „Ačiū vyrai, šito dalyko nebus, pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir pagal prieš septynis metus pasirašytą sutartį privaloma skelbti konkursą. Kai atsisakiau, buvo sudaryta komisija, kad mane išeliminuoti".

Ar Abonentas žinotų, ką veikti Kaune?

pagal
Ar Abonentas žinotų
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Gera iniciatyva atėjo į laikraštį: konkursas "Idėja Kaunui". Nuolat gausu įdomybių, siūlomų pačių miesto gyventojų. Ir paskaityt pravartu, ir pats gali prisijungti su savo "negatyvais" ir "pozityvais" (komentaruose reikalaujantys miestą aprašinėti vien pozityviai, nepagalvoja, jog taip jis amžinai ir liktų šiandieninio pozityvumo, todėl kritika konstruktyvesnė nei pagyros). Neteko girdėti, kad tokie konkursai būtų skelbiami Vilniuje, panašu, kad ten idėjas miestui sėkmingiau įgyvendina tie, kuriems tai ir priklauso, tad nėra poreikio kreiptis į visuomenę pagalbos. Bet tegu ir visuomenė pagalvoja, pilietiškumo bus daugiau, kaip ir idėjų, gal neliksiančių dūlėti ant popieriaus. Visokių idėjų Kaune pamatysi. Nuo medinės skrybėlės Kazimiero mugėje, iki pasiūlymų pirkti gatvių duobes. Gal tom skrybėlėm tas duobes uždenkim, kad gražiau atrodytų? Bet ką čia grožis, greit imsim viską deginti, net dzūkai grybų likučius čia veš, o suvalkiečiai vyšnių kauliukus. Idėja, kad bus sukūrentas visas Lapių sąvartynas, atrodo labai ambicingai, tik pats jo pergabenimas užmena mįslių. Be to, vargu ar Kaunas nesiplės šiukšliakrosnės kryptimi, jau ir taip iki pat tos vietos išsiplėtęs. Kai papūs vėjas iš ten "Urmo" bazės link, visi užuosim, kokio pobūdžio šiukšlės liepsnoja. Tikriausiai tai nebus savivaldybės posėdžių protokolai, net ir tie, kuriuose patvirtinamas Kauno šiukšlių kelias į Kauno dangų. Pati savivaldybė vėl dairosi pastato, į kurį galėtų susibėgti iš dabar užimamų pakampių.

Fluxus menininko Artūro Zuoko kūrybinės veiklos apžvalga

pagal
Fluxus menininko Artūro Zuoko kūrybinės veiklos apžvalga
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Artūras Zuokas - 7-ame XX a. dešimtmetyje susikūrusio tarptautinio menininkų judėjimo Fluxus įdėjų propaguotojas ir tęsėjas. Menininkas savo kūryboje daug eksperimentuoja įvariomis išraiškos priemonėmis, ieško galimybių sujungti skirtingas disciplinas, siekia atsitiktinumo, nuotykio, pokšto. Menininkas savitai ir įdomiai interpretuoja vienus pagrindinių Fluxus principų atmesti heroizmą, su menu siejamą verslą, priešinimąsi komercializmui ir instituciniam menui. Savo darbuose Zuokas dažnai naudojasi ,,pasidaryk pats'' (angl. d.i.y) principais. Žaismingais ir ironiškais darbais Artūras Zuokas išsiskiria iš kitų Lietuvos menininkų neįprastu vitališkumu. Jam būdingi plataus turinio daugiasluoksniški kūriniai, išsiskirantys savo forma bei santykiu su kūrinio suvokėju. Kūrėjo darbuose subtiliai nagrinėjamos visuomenei ir postmoderniam menui aktualios korupcijos, spekuliacijos, melo, žmogaus teisių, humanizmo temos. Zuokas atsakingai tiria lokalius aplinkos suvokimo procesus, universaliai vartojamus reiškinius vizualizuodamas pačia akivaizdžiausia, todėl niekuomet nematoma briauna. Savo kūrybinę veiklą menininkas pradėjo XX a. dešimtame dešimtmetyje, kartu su kolegomis iš užsienio sukūręs dvi architektūrines instaliacijas. Pirmojoje instaliacijoje ,,United Colors of Benneton'' (1994 m.) ryškėja menininko aistra kinui - instaliacija įkurdinta buvusio ,,Vilniaus'' kino teatro patalpose.

Įžūli ir negarbinga verslo grupuotės kova dėl šilumos ūkio nuomos sutarties pratęsimo Vilniuje

pagal
Įžūli ir negarbinga verslo grupuotės kova dėl šilumos ūkio nuomos sutarties pratęsimo Vilniuje
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Straipsniuose, atspausdintuose „Respublika" 2010 m. birželio 29 d. „Brangios dujos neišblaivo valdžios", taip pat „Vakaro žinios" 2010 birželio 30 d. „Kūrenant biokuru šiluma Vilniuje atpigtų 15 proc.", bandoma įtikinti vilniečius ir miesto tarybos narius, kad būtina šilumos ūkio nuomos sutartį pratęsti dar 20-iai metų. Veikianti sutartis galioja iki 2017 metų. Antraip, Prancūzijos kompanija „Dalkia" gąsdina neinvestuosianti iki 2015 metų 670 mln. litų į biokuro deginimą bei taršos mažinimą. Dienraščio „Respublika" žurnalistas V. Užusienis nurodo, kad Prancūzijos investicijoms ypač priešinasi rusiškų dujų šalininkai, garsios partijos ir judėjimai, daug Vilniaus miesto tarybos narių. Neaišku, kieno pateikta medžiaga vadovaujasi žurnalistas skleisdamas melagingą informaciją vilniečiams ir miesto tarybos nariams. Manome, kad tai Rubikono grupuotės surežisuota ir pateikta informacija. Tikslas yra pratęsti nuomos sutartį dar 20 - iai metų ir pusdykiai pasiimti visą Vilniaus šilumos ūkio (elektrinės, katilinės ir kt.) pagrindinį turtą į savo rankas. Tuo tarpu, nugyventas šilumines trasas, į kurias jie mažai investuoja, su malonumu grąžins Vilniaus miesto savivaldybei. Mes žinome ir matome, kad apie tokį scenarijų Rubikono grupuotė svajoja nuo pat pirmos šilumos ūkio nuomos sutarties pasirašymo dienos. Iki šiol mums pavykdavo stabdyti šių tikslų realizavimą. Šilumos ūkio nuomos sutarties pakeitimai labai blogina Vilniaus miesto savivaldybės (šilumos vartotojų) sąlygas.

Energetika, korupcija ir milijardas į kišenę? (2 dalis)

pagal
Energetika
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pagal Šilumos ūkio įstatymą bei Energetikos ministro 2009 m. Gruodžio 22 d. Įsakymą Nr. 1-255 visi gyventojai iki šių metų gegužės pirmos dienos turėjo pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą bei karšto vandens tiekėją. Buvo galimybė pasirinkti: 1 būdas. Karštą vandenį daugiabutis namas perka iš vandens tiekėjo (su papildomu tarpininku UAB „Vilniaus energija“) ir jam atsiskaito pagal butuose įrengtus naujo tipo skaitiklių parodymus. Tam būtų reikalinga butuose pakeisti karšto vandens skaitiklius ir atsirastų naujas mokestis už skaitiklių aptarnavimą, kadangi karšto vandens tiekėjas, kuris pasirinkus antrąjį variantą būtų tik šilumos tiekėjas, nori visiems pasirinkusiems šį būdą įrengti naujus skaitiklius, kurie esą yra tobulesni, teisingesni ir geba nuotoliniu būdu perduoti duomenis apie suvartotą karšto vandens kiekį.

Tolerancija ir ribos

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nūnai garsiai trimituojama apie toleranciją. Tai tapo šitoks madingas žodis, kad kišamas visur, net ten, kur nereikia. Aš suprantu, kad negalima nekęsti žmogaus vien dėl jo rasės ar tautybės, ar religijos. Bet net ir ši tolerancija išsigimsta. Dabar nė nežinau, kaip vadinti nebaltą žmogų - tamsiaodžiu, nešviesiaodžiu? Negru gi negalima. Nors negrum lotyniškai reiškia "juodas". Argi juodaodžiai nėra juodi? Kas kur ir kada tai paneigė? Juk tai nėra joks keiksmažodis. Jei mane pavadins baltu, ar turėčiau pikti dėl “rasizmo apraiškų”? Bet tai dar pusė bėdos. Štai su žydais : už Holokausto neigimą galite būti nuteistas kai kuriuose šalyse. Netrukus, manau, ir pas mus šitas idiotizmas prasidės. Iš esmės tai yra aukščiausio lygio absurdas. Pamąstykime logiškai - jei žmogus mano, kad Holokausto nebuvo, jis yra kaltas. Dėl ko? Dėl savo tikros ar tarimos klaidos? Nejau žmogus negali turėti kitokią, negu visi, nuomonę? Pagal šią ydingą logiką galima nuteisti žmogų, kuris sako, jog nelyja, kai iš tiesų lyja. Arba tą, kuris sako, kad šiuo metu lyja Australijos dykumoj, tenais kur žmonės negyvena (ko pasekoje operatyviai niekas negali paneigti arba patvirtinti tokio teiginio). Už nuomonę į kalėjimą !Mąstyti reikia tik teisingai. Kaip Orvelo "1984-uosiuose". Tą "teisingai" nustato nežinia kas nežinia kokiu pagrindu. Tai yra aksioma - teiginys, kurio teisingumui patvirtinti nereikia įrodymų. Būtent aksiomomis, o ne faktais remiasi kitokia tolerancija - pakantumas iškrypėliams.