Skandalai

Kauno apygardos teismui paskelbus nuosprendį dėl Investicinės Kauno holdingo kompanijos veiklos iškeltoje baudžiamojoje byloje, penki teisiamieji salę paliko aukštai iškeltomis galvomis, lydimi pasipiktinusių indėlininkų replikų. Dėl beveik 81 mln. litų, surinktų iš eilinių gyventojų, iššvaistymo reali laisvės atėmimo bausmė paskirta tik vienam iš penkių teisiamųjų suolan atsidūrusių Kauno holdingo kompanijos (KHK) veikėjų. Paskelbtas nuosprendis vienoje didžiausių šalies teismų istorijoje bylų tapo akibrokštu ne tik jo išklausyti susirinkusiems indėlininkams, bet ir bausmes siūliusiems prokurorams. Teismas nutarė išteisinti KHK steigėją, EBSW viceprezidentą Algirdą Pašukevičių, kurio veiksmuose neįžvelgta nusikaltimo sudėties. Realios laisvės atėmimo bausmės sulaukė tik Valdas Krasnickas, asmeniškai rūpinęsis gyventojų indėlių rinkimu, o jam talkinusi bendrovės direktorė Jolanta Barysienė nuo bausmės atleista dėl amnestijos.

Prezidentas Valdas Adamkus prašo Generalinės prokuratūros suteikti informacijos apie būsimąjį vidaus reikalų ministrą Gintarą Furmanavičių. Šalies vadovas prašo, kad Generalinė prokuratūra suteiktų informacijos apie G.Furmanavičiaus sąsajas su skandalingai bankrutavusio EBSW koncerno byla. G.Furmanavičius minėtoje byloje nebuvo įtariamasis, bet buvo apklaustas liudytoju. Prezidento patarėjas vidaus politikos klausimams Darius Gudelis žurnalistų paklaustas, kas būtų, jei paaiškėtų, kad G.Furmanavičius buvo su žmones ir valstybę apgaudinėjusio EBSW koncerno machinacijomis, atsakė, kad "yra tam tikros procedūros, pirmiausia premjeras turi kelti klausimą, ar jo ministras gali vadovauti".

Investicinė Kauno holdingo kompanija (KHK) buvo įregistruota 1992 m. balandžio 29 d. Kauno miesto rejestre. Iš jos įstatuose apibrėžtų 10 veiklos sričių net septynios (finansinis tarpininkavimas, finansinis lizingas ir kt.) nebuvo būdingos investicinių akcinių bendrovių veiklai. Indėlių rinkimas įstatuose nebuvo numatytas. Bendrovė neturėjo Lietuvos banko leidimo vykdyti kreditines operacijas. KHK įsteigė Gintaras Petrikas, Algirdas Pašukevičius, Igoris Snetkovas, Kęstutis Armaitis ir Marija Snetkova, kiekvienas įgiję po 10 dešimties litų vertės akcijų (po 100 Lt). KHK indėlius rinko nuo 1993 m. balandžio 20 d. iki 1995 m. birželio 6 d. Per tą laiką kasoje buvo priimta ir užpajamuota 344 mln. 347 tūkst. litų litų, surinktų iš žmonių. Per tą laiką indėlininkams buvo grąžinta 262 mln. 861 tūkst. litų, palūkanų sumokėta daugiau kaip 54 mln. litų. Baudžiamoji byla dėl svetimo turto iššvaistymo stambiu mastu buvo iškelta 1995 m. rugpjūčio 10 d. KHK liko įsiskolinusi beveik 15 tūkst. indėlininkų, neatgavusių 81 mln. litų. 1996 m. vasario 29 d. buvo iškelta baudžiamoji byla dėl KHK tyčinio bankroto, kuri tuo metu buvo sujungta su iššvaistymo byla.

Skaudžiausia socialdemokratų vieta Tai, kad Gintaro Petriko ekstradicija – skaudi socialdemokratų vieta, rodo ir šis faktas: 2004 m. birželio mėnesį buvo sudaryta Seimo laikinoji komisija koncerno EBSW veiklai ir jos ryšiams su politikais tirti. Tuo metu, kaip žinia, Seimo pirmininkas buvo Artūras Paulauskas, premjeras – Algirdas Brazauskas, o valdančiąją daugumą sudarė socialdemokratai ir socialliberalai. 2004 m. birželio 8 d. Seime įvyko pirmasis laikinosios komisijos posėdis. Jame - tik du klausimai: dėl komisijos darbo reglamento ir dėl komisijos darbo krypčių ir apimties. Kitas laikinosios komisijos posėdis įvyko po trijų mėnesių – rugsėjo 16 d. Seimo tinklapyje šis posėdis aprašytas vienu sakiniu: susitikimas su generalinio prokuroro pavaduotoju Gintaru Jasaičiu ir kitais savo laiku tyrusiais EBSW bylą prokurorais. Po keturių dienų Seimo laikinoji komisija savo posėdyje išklausė Policijos departamento generalinio policijos komisaro pavaduotoją S.Liutkevičių, dar po trijų dienų – buvusį Kauno Ekonominės policijos viršininko pavaduotoją S.Sipavičių. Praktiškai tuo ir baigėsi Seimo laikinosios komisijos EBSW veiklai ir jos ryšiams su politikais tirti darbas.

Dar tebevykstant teismo procesui Kauno apygardos teisme A.Pašukevičius teigė dirbantis AB prekybos bazėje “Urmas” konsultantu bei UAB “Corporate Property Holding” vyriausiuoju specialistu investicijoms. Tose pačiose bendrovėse jis darbuojasi iki šiol. 50-metis Algirdas Pašukevičius auksiniais EBSW gyvavimo laikais tituluotas dešiniąja G.Petriko ranka. EBSW viceprezidentas, vienas KHK steigėjų, teisėsaugininkų buvo vadinamas “pinigų imperijos strategu”, tačiau tokio jo vaidmens teisme įrodyti nepavyko. A.Pašukevičius praėjusių metų liepą iš Kauno apygardos teismo išėjo aukštai iškelta galva - jo atžvilgiu baudžiamoji byla dėl lėšų iššvaistymo buvo nutraukta, o jis išteisintas.

LTV žinių laidos "Panorama" duomenimis, EBSW tyrimo medžiagoje yra nurodyta, kad dabartinis vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius dirbo keliose su EBSW susijusiose įmonėse. Jis - buvęs akcinės bendrovės "Žemprojektas" direktorius bei šios bendrovės valdybos pirmininkas, bendrovėje "Statybos asocijacija" buvo valdybos narys ir direktoriaus pavaduotojas, buvo bendrovės "Dara" akcininkas ir stebėtojų tarybos narys. Vidaus reikalų ministras taip pat buvo bendrovės "Umbas" akcininkas, "Statybinių medžiagų investicija" stebėtojų tarybos pirmininkas, investicinės akcinės bendrovės "Trikotažo investicija" ,"Jonavos montuotojas "stebėtojų tarybos narys bei investicinės akcinės bendrovės "Šviesus rytojus " steigėjas. Dėl šių įmonių paimtų paskolų G. Furmanavičius teisėsaugos pareigūnų buvo apklaustas kelis kartus."Dara" iš Valstybinio komercinio banko paėmė daugiau kaip trijų milijonų paskolą, "Umbas" daugiau kaip milijoną litų. Teisėsaugai Furmanavičius teigė, kad paskolų panaudojimas jam nėra žinomas ir kad EBSW įmonėse jis buvęs tik samdomas darbuotojas.

Maždaug prieš septynerius metus iš Lietuvos pasprukęs finansinio koncerno EBSW prezidentas Gintaras Petrikas šiuo metu gyvena Jungtinėse Valstijose ir yra saugomas šios šalies slaptųjų tarnybų. Oficialusis Vašingtonas atsisako Lietuvai išduoti 41 metų G.Petriką, nes jis - "ypač svarbus bei saugomas liudytojas, įtrauktas į specialią apsaugos programą". Amerikoje pagal specialią liudytojų apsaugos programą yra saugomi asmenys, padarę sunkius nusikaltimus arba žinantys apie tokią bendrininkų veiklą, sutikę bendradarbiauti su teisėsauga ir teisėsaugai suteikę vertingos informacijos. Tokie liudytojai gali būti saugomi visą gyvenimą. Oficialiojo Vašingtono nedomina vietinės reikšmės lietuviai mafiozai, nedomina vietinės reikšmės finansinės machinacijos. G.Petrikas greičiausiai saugomas todėl, kad žino kur kas reikšmingesnių dalykų. Pavyzdžiui, faktų, susijusių su Rusijos slaptųjų tarnybų veikla Baltijos kraštuose. Galbūt G.Petrikas, EBSW koncerno įkūrėjas, yra įsivėlęs į Rusijos mafijos ir Rusijos slaptųjų tarnybų rengtas machinacijas Lietuvoje bei kituose Rytų Europos kraštuose. Juk Amerika, kai kurios Vakarų Europos šalys saugo daug Rusijos FST keršto bijančių žmonių - buvusį KGB karininką Olegą Gordijevskį, buvusį GRU karininką Viktorą Suvorovą (tikroji pavardė - V.B.Rezunas), Rusijos milijardierių Borisą Berezovskį...

Lietuvos Prezidentūra kategoriškai atsisako paviešinti Generalinės prokuratūros raštą, kuriuo neva buvo išsklaidytos abejonės dėl Darbo partijos atstovo, vidaus reikalų ministro Gintaro Jono Furmanavičiaus galimų sąsajų praeityje su liūdnai pagarsėjusiu koncernu EBSW. "Tai yra konfidencialus raštas. Būsiu tikslesnis - tai tarnybinis susirašinėjimas", -- tvirtino "Ekstrai" prezidento patarėjas, saugumo grupės vadovas Rytis Muraška. Jo teigimu, nors pažyma apie G.J.Furmanavičiaus praeitį nėra pažymėta grifais "Slaptai", "Tarnybiniam naudojimui" ar panašiai, joje yra neskelbtinų faktų. "Būtų protingiausia prašymą adresuoti jos autoriams. Gal jie supyks ją paviešinus?" - bandė ugnį į Generalinę prokuratūrą nukreipti R.Muraška. "Nesuprantu: jei aš rašau laišką, sakykime, meilužei, jos teisė viešinti", - dėl nepamatuoto Prezidentūros užsispyrimo ironizavo generalinis prokuroras Antanas Klimavičius. Pareigūno teigimu, pažymoje nėra nei konfidencialių, valstybės paslaptį sudarančių žinių, nei faktų iš baudžiamosios EBSW bylos, kurią tiriant kaip liudytojas buvo apklaustas G.J.Furmanavičius.

G. Petriko sulaikymas buvo intensyvaus bendradarbiavimo ir informacijos keitimosi tarp Lietuvos teisėsaugos žinybų, Lietuvos URM, Generalinės prokuratūros, JAV ambasados ir FTB rezultatas. Apsunkindamas teisėsaugininkų paiešką, G. Petrikas nesyk keitė tapatybę, kad atvyktų ir gyventų Jungtinėse Valstijose. FTB ir JAV Maršalų tarnybos ryžtingi veiksmai tiriant daugybę pėdsakų atvedė į jo galutinę buvimo vietą", - rašoma JAV ambasados pranešime. Pernai vasarą JAV ambasada Vilniuje paneigė ankstesnius Lietuvos žiniasklaidos pranešimus, esą G. Petrikas yra Amerikoje saugomas pagal svarbių liudytojų apsaugos programą.

Ar septynerius metus už Atlanto slapstęsis verslininkas bus teisiamas Lietuvoje, priklausys tik nuo Amerikos teismų sprendimo. Šio verdikto laukiantys mūsų šalies teisėsaugininkai gana santūriai vertina G.Petriko sugrąžinimo galimybes ir laukia JAV teisėjų žodžio. Tuo tarpu advokatas Kazimieras Motieka jau išsiuntė kelis raštus sulaikytą verslininką ginantiems advokatams, kad šie pasiektų G.Petrikui palankaus sprendimo. Kai šių metų gegužės pirmosiomis dienomis generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius paskelbė apie sėkmingą Lietuvos ir JAV pareigūnų operaciją, kurios metu Los Andžele buvo sulaikytas G.Petrikas, niekas neabejojo, jog anksčiau ar vėliau skandalingasis bėglys stos prieš teismą. Tačiau nuo sulaikymo praėjus pusmečiui mūsų šalies pareigūnai pripažįsta jau nesą visiškai tikri, kad EBSW prezidentas bus teisiamas Lietuvoje, kur jam gresia mažiausiai dvi baudžiamosios bylos. Mat prieš tai mūsų tautiečio kaltę vertins ir JAV teismai.

Pareigūnai užsimena, kad dėl galimo politinio spaudimo koncerno EBSW ir Gintaro Petriko bylos tyrimas gali vykti Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Parlamentaras Andrius Kubilius užsimena, kad Petriko liudijimai kai kuriems politikams gali būti "pakankamai skaudūs". Susitikime su Seimo Tėvynės sąjungos (TS, konservatorių) frakcijos atstovais policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius neatmetė galimybės, kad, JAV sulaikytą koncerno EBSW įkūrėją Gintarą Petriką grąžinus į Lietuvą, šios bylos tyrimui gali būti daromas politinis spaudimas. Tačiau Grigaravičius užtikrino, kad kol kas teisėsaugos pareigūnai tokio spaudimo nejaučia. Pasak komisaro, teisėsaugininkai jau dabar svarsto galimybę, jog ikiteisminį tyrimą atliekantys Lietuvos pareigūnai galėtų vykti į JAV. "Svarstoma, kad mūsų pareigūnai vyktų į JAV ir pradėtų dirbti ten", - sakė jis. Plačiau galimo politinio spaudimo šioje byloje Grigaravičius nekomentavo. Jo teigimu, nepaisant politinės padėties Lietuvoje, mūsų pareigūnai negali nei paskubinti, nei užlaikyti Petriko grąžinimo į Lietuvą procedūrų - tai priklauso nuo JAV teisėsaugininkų.

Vakar Jungtinėse Amerikos Valstijose turėjo būti pradėta nagrinėti skandalingai pagarsėjusio verslininko Gintaro Petriko ekstradicijos byla, tačiau šio klausimo svarstymas atidėtas iki penktadienio. Generalinės prokuratūros pareigūnai vylėsi, jog JAV teismas dar šios savaitės pradžioje imsis svarstyti klausimą, ar buvęs EBSW prezidentas G.Petrikas bus grąžintas į Lietuvą. Anot teisėsaugininkų, visi būtini dokumentai jau seniai išsiųsti už Atlanto, tad kliūčių pradėti nagrinėti ekstradicijos bylą neturėtų būti. Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Lietuvoje Viešųjų ryšių skyrius “Kauno dieną” informavo, jog G.Petrikas prieš Los Andželo teismą greičiausiai stos penktadienį. Ši žinia vėliau pasiekė ir Generalinę prokuratūrą. Mūsų šalies teisėsaugininkai neabejoja, jog ekstradicijos bylos svarstymas žemesnės instancijos teisme turėtų užtrukti ilgiau nei vieną dieną, nes ji nagrinėjama pagal JAV vidaus teisės normas, pagal kurias reikalaujama įvertinti prieš teismą stojusio asmens kaltę. Gali būti, jog teismas, pradėjęs nagrinėti bylą, paprašys iš Lietuvos atsiųsti dar daugiau dokumentų.