| | |

V.Bogušis: Seimas turi būti suinteresuotas kuo spartesniu parlamentiniu tyrimu dėl VSD

Seimas ir Valstybės saugumo departamento (VSD) turi kuo greičiau duoti aiškius ir nedviprasmiškus atsakymus į visuomenės keliamus klausimus dėl padėties šalies saugumą užtikrinančioje institucijoje, sureguliavimo, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys liberalcentristas Vytautas Bogušis. “Seimas NSGK turėtų suteikti visus reikalingus įgaliojimus, kurie komitetui leistų operatyviai, objektyviai ir be emocijų išsiaiškinti problemų VSD priežastis bei pasiūlyti galimus sprendimo būdus. To reikalauja ne tik visuomenė, bet ir atsakomybė už vieną iš svarbiausių šalies saugumą užtikrinančių institucijų”, – mano V.Bogušis. Liberalcentristo įsitikinimu, tiriant VSD veiklą būtinas maksimalus apolitiškumas, dalykiškumas ir nacionalinių šalies interesų viršenybė prieš bet kokius kitus problemos tyrimo aspektus.

| |

Darbo partijoje – vėl netektis

Iš Darbo partijos gretų traukiasi penki joniškiečiai, tarp jų ir skyriaus pirmininkas. Darbo partijos Joniškio skyrių kūręs ir jam nuo pirmosios dienos vadovavęs Leonas Karaliūnas šio skyriaus tarybai pareiškė atsisakąs pirmininko pareigų ir išeinąs iš partijos, trečiadienį praneša dienraštis “Lietuvos žinios”. Karaliūnas aiškino, kad tokį sprendimą lėmė kelios aplinkybės. Pirmiausia – nesutarimai partijos skyriaus taryboje. “Lietuvos žinių, duomenimis, skyriuje yra perbėgėlių iš kitų partijų, dabar siekiančių dominuoti Darbo partijoje. Karaliūną įžeidė priekaištai, kad per Seimo rinkimus jis, kaip skyriaus pirmininkas, per mažai dirbęs, todėl į parlamentą Pakruojo-Joniškio rinkimų apygardoje pateko ne “darbietis” Zenonas Pekelis, bet socialdemokratas Jonas Juozapaitis. Karaliūnas paneigė įtarimą neva jis atsistatydinęs dėl skandalų Darbo partijos centrinėje vadovybėje. Darbo partijos vicepirmininkas, Seimo vadovo pavaduotojas Viktoras Muntianas “Lietuvos žinioms” sakė su Karaliūnu nekalbėjęs, todėl nežinąs tikrųjų jo pasitraukimo priežasčių. Pasak jo, skyriaus vadovo išėjimas Darbo partijoje nėra dažnas atvejis. Partijos Joniškio skyriui laikinai vadovaus Kęstutis Mačiulis, vietos verslo centro direktorius.

| |

Darbo partija politologų siūlymus vertina kaip spaudimą Prezidentui

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnė Loreta Graužinienė politologų mintis dėl ūkio ministro Viktoro Uspaskicho vertina kaip spaudimą Prezidentui Valdui Adamkui. “Rytoj (ketvirtadienį. – ELTA) Seime darbą pradės komisijos, suformuotos objektyviai ir išsamiai ištirti visus faktus. Todėl šis skubotas kelių politologų vizitas pas Prezidentą komisijų darbo išvakarėse yra akivaizdus bandymas paveikti Prezidentą, bandant suformuoti išankstinę nuomonę”, – trečiadienį išplatintame Darbo partijos pranešime cituojama L. Graužinienė. Anksčiau trečiadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata pareiškė, jog šalies vadovas turi ilgai nedelsdamas priimti du svarbius sprendimus – pareikšti nepasitikėjimą ūkio ministru ir pareikalauti išaiškinimo, kas yra įmonių grupės “Rubicon group” juodojoje buhalterijoje minimas “abonentas”. Tokį siūlymą jis pateikė trečiadienį vykusiame politologų susitikime su Prezidentu. “Išdėsčiau Prezidentui pakankamai radikaliai, bet normalią poziciją, kurią jis turėtų užimti šiandien. Lietuva atsidūrusi naujame istorinio lūžio taške ir, mano supratimu, yra pakankamai dokumentų ar įrodymų, rodančių, kad dabartinis ūkio ministras paslydo ir nebeteko pasitikėjimo. Paralelinis, tokiu pačiu greičiu vykdomas žingsnis – išsiaiškinimas, kas yra “abonentas”, – po susitikimo sakė R. Lopata, pridūręs, jog tai būtų tik du pirmieji žingsniai imantis spręsti fundamentaliųjų problemų.

| |

Seimas politiko akimis

Atėjęs į Seimą pradžioje patyriau lengvą “šoką”. Pasitvirtino abejonės, kad dabarties Seimas nėra ta vieta, kur politikai vadovaujasi vien savo įsitikinimais, tiesa ir sąžine. Jame susiklostė taisyklės, kai nelieka vietos moraliai politikai. Dažniausiai iš kelių blogybių pasirenkama mažesnioji. Didesnioji Seimo narių dalis yra valdoma politinės konjunktūros ir ne visada atsižvelgia į savo ar savo partijos idealus. Partijų programos yra mimikrinės (supanašėjusios), praradusios ideologinį tapatumą. Nedaug kuo skiriasi, tarkime, liberalių partijų programos, beveik vienodos kairiųjų ir dešiniųjų partijų socialinės programos, mokesčių sistema ir kita. Rinkėjas atskiria partijas tik pagal jų lyderius (lyderių partijos). Žiniasklaida jas vadina lyderių vardais ir lyderiams sudaro išskirtines galimybes reklamuotis. Visuomenė kitų iškilesnių ir gabesnių partijos veikėjų praktiškai nemato ir negirdi. Nuolatinis tų pačių veidų ir kalbų vaizdinys didina nepasitikėjimą ir visuomenės depresiją. O koks nuostolis partijai, jei lyderiai įkyrėję ir nesimpatiški? Seime juntamas svarbių postų godulys. Ketvirtadalis parlamentarų yra „politiniai turistai“, nes yra perbėgę į naujai susikūrusias partijas ar kitas frakcijas. Juos vilioja aukštesni postai, priimtinesni komitetai. Ar perbėgėliai gali atstovauti juos į Seimą rinkusiems rinkėjams? Senbuviai Seimo nariai iš anksčiau yra suradę nišas politinės veiklos erdvėje.

| |

Skelbdama kovą privilegijoms – valdančioji koalicija pati jas didina

Naujosios sąjungos(socialliberalų) frakcijos narys Algirdas Monkevičius teigia, kad valdančioji koalicija, taisydama Seimo statutą užuot siekusi stabilumo valstybėje, sprendžia savo problemas susijusias su įtakos ir postų dalybomis.. Pasak socialliberalo, deklaruodama kovą su privilegijomis valdančioji koalicija jas tik didina. Tai akivaizdu, vietoje buvusių penkių Seimo pirmininko pavaduotojų įteisinant šešis, nors iki šiol buvo paskirti tik keturi, kurių visiškai užteko. Pasak Naujosios sąjungos(socialliberalų) frakcijos narės Nijolės Steiblienės jai sunkiai sekėsi išsiaiškinti ką už ką buvo atsakingi dabartiniai Seimo pirmininko pavaduotojai. ir ką jie nuveikė. Išskyrus A.Pekeliūną, kuris, pasak Steiblienės ,,buvo atsakingas už kanceliariją, restoraną ir garažą, kitų funkcijos labai miglotos. Aiškios tik privilegijos, kurias turės du nauji Seimo pirmininko pavaduotojai. Kaip ir dabartiniams pavaduotojams jiems bus skiriama maždaug po 1,5 tūkstančio litų reprezentacinėms išlaidoms, po 600 litų telefonų pokalbiams ir personalinė mašina su vairuotoju. Seimo narė teigia, jog įteisinęs šešis Seimo pirmininko pavaduotojus parlamentas kartu turėtų atsižvelgti ir į jos pasiūlymus mažinti jų privilegijas, išskyrus Seimo pirmininko ir jo pirmojo pavaduotojo.

| |

L. Andrikienė: Vyriausybei diplomatinių šypsenų neužteks

Šią savaitę pasaulio naujienų agentūros išplatino informaciją, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė 180 valstybių bendrojo vidaus produkto 1 gyventojui prognozes 2006 ir 2007 metams (Delfi, LETA). TVF studijoje tvirtinama, kad pagal šį rodiklį (BVP 1 gyventojui skaičiuojant pagal perkamosios galios paritetą) 2006 m. Latvija jau nebebus vargingiausia ES valstybė, ji aplenks Lenkiją: 2006 metais Latvijos BVP 1 gyventojui sudarys 13 884,60 JAV dol., o Lenkijos – 13 797,20 JAV dol. Tuo tarpu Lietuvai 2006 m. prognozuojamas 15 442,90, Estijai – 17 802,20 JAV dolerių bendrasis vidaus produktas 1 gyventojui pagal perkamosios galios paritetą. Palyginimui 2006 m. Rusijos BVP 1 gyventojui – 11 904,30 JAV dol. Pažymėsiu, kad perkamosios galios paritetai (PGP) – tai nacionalinių valiutų perskaičiavimo kursai, pašalinantys kainų lygių skirtumų tarp šalių poveikį ir leidžiantys atlikti realius palyginimus (žr. paaiškinimus komentaro pabaigoje). O 2007-iesiems metams TVF prognozės atrodo taip: Latvija – 15 061,50; Lietuva – 16 756; Estija – 19 243 JAV dol. Tarp 180 valstybių, kurios minimos TVF studijoje, pirmauja Liuksemburgas – 72 854,30 JAV dol. 1 gyventojui, antroje vietoje – Norvegija (44 341,90 JAV dol.), trečioje – JAV (43 236,10 JAV dol.). Pirmajame dešimtuke taip pat yra Airija, Islandija, Danija, Kanada, Honkongas, Austrija ir Šveicarija.

| |

Valstiečiai liaudininkai prašo nuolaidų nuo stichijos nukentėjusiems žemdirbiams

Lietuvos Valstiečių liaudininkų sąjungos Valdyba kreipiasi į kaimiškų rajonų savivaldybių Tarybas, merus ir žemės savininkus, prašydama padėti žemdirbiams, sausrai ir liūtims šiais metais nualinus derlių. Valstiečių liaudininkų sąjungos Valdyba prašo savivaldybių Tarybas pagal galimybes atleisti žemdirbius nuo žemės mokesčio, arba sumažinti šią prievolę. Valdyba kreipiasi ir į visus žemės ūkio paskirties žemės savininkus, nuomojančius žemę jos naudotojams žemdirbiams, prašydama pagal galimybes sumažinti žemės nuomos mokestį, arba bent atidėti mokėjimo terminus, kol žemdirbiai gaus kompensaciją dėl gamtos stichijos padarinių.

| |

P.Auštrevičius: kada sulauksime biurokratijos saulėlydžio?

Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderį, Seimo narį Petrą Auštrevičių nustebino žinia, kad valstybės įstaigose šiuo metu yra apie 5 tūkstančius laisvų etatų. „Savotiška rutina jau buvo tapę Vyriausybės sprendimai karts nuo karto dar keliomis dešimtimis ar keliais šimtais padidinti valdininkų armiją, nors, kaip pasirodė, jos rezervas ir taip milžiniškas”, – teigia P.Auštrevičius. „Prieš porą savaičių apsilankęs pas prezidentą, Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas žadėjo imtis valstybės institucijų pertvarkos biurokratinių procedūrų mažinimo linkme. Raginame premjerą nedelsiant susirūpinti ir etatų mažinimu”, – sako politikas. Lietuvos liberalų sąjūdžio vadovo nuomone, Vyriausybė turėtų ne raginti valstybės įstaigas kuo greičiau užpildyti laisvus etatus, bet imtis ryžtingų priemonių ir nereikalingus panaikinti. Tuo pačiu P.Auštrevičius ragina ministrų kabinetą nedelsiant grįžti prie „Saulėlydžio” komisijos idėjos. „Vyriausybė savo programoje yra užsibrėžusi „optimizuoti viešojo administravimo sistemą”. Kol kas susidaro įspūdis, jog optimizavimą valdantieji suvokia kaip tolesnę biurokratijos plėtrą. Raginame premjerą nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų panaikinti ne tik neužpildyti etatai, bet ir peržiūrėta visa valstybės institucijų veikla, įvertinant jų darbo rezultatus ir aparato dydį. Net neabejojame, kad apkarpius išsikerojusį biurokratinį krūmyną bus sutaupytas ne vienas šimtas milijonų mokesčių mokėtojų litų”, – pažymi P.Auštrevičius.

| |

P.Auštrevičius: partinės ambicijos negali būti tenkinamos Konstitucijos sąskaita

Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys Petras Auštrevičius atmeta valdančiosios mažumos atstovų priekaištus, esą įstatymų pataisoms, kuriomis buvo siekiama įteisinti tiesioginius merų rinkimus, opozicija priešinosi neatsižvelgdama į rinkėjų lūkesčius. „Užuot ieškoję kaltų, valdantieji turėtų patys sau ir visuomenei pripažinti, kad jų pasiūlyta reforma tebuvo bandymas pelnyti pigių politikinių dividendų apgaunant rinkėjus bei paminant Konstituciją. Tokie mėginimai iš anksto buvo pasmerkti žlugti”, – pažymi politikas. „Pagal socialdemokratų siūlomą „pseudoreformą”, gyventojai nebūtų tikri, kad jų balsais išrinktas meras tokiu ir liks – rinkėjų apsisprendimą dar turėtų patvirtinti Taryba. Teikdami tokias pataisas, valdantieji pademonstravo nepasitikintys rinkėjų valia, ir jau vien todėl šiam projektui sunku buvo pritarti”, – sako P.Auštrevičius. Parlamentaras pažymi, jog Lietuvos liberalų sąjūdis pasisako už tiesioginius merų rinkimus, tačiau tvirtai laikosi nuomonės, jog tokios reformos negali būti atliekamos skubotai bei nekreipiant dėmesio į pagrindinį šalies įstatymą.

| |

E.Masiulis: efektyviau kovoti su „vokeliais” padėtų mokesčių mažinimas visiems juos mokantiems

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis pritaria Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos siūlymui suteikti mokestinių lengvatų įmonėms, kurios savo darbuotojams moka didesnius, negu statistinius vidutinius atlyginimus, taip skatinant šešėlinės ekonomikos mažėjimą. Tačiau parlamentaras ragina Vyriausybę šios problemą spręsti iš esmės ir mažinti mokesčius dirbantiesiems bei verslui apskritai. „Statistika rodo, jog sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą, biudžeto įplaukos nesumažėjo, o tuo pačiu ir buvo suduotas smūgis šešėlinei ekonomikai”, – sako E.Masiulis. „Nors konfederacijos siūlymas ir priimtinas, tačiau juo būtų diskriminuojančios smulkios įmonės, kurių daugelis nepajėgios mokėti savo darbuotojams didelius atlyginimus, taigi ir negalėsiančios pretenduoti į lengvatas. Todėl raginame Vyriausybę mažinti mokesčius visam šalies verslui”, – pažymi Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas. E.Masiulis drauge su frakcijos nariu, Seimo pirmininko pavaduotoju Gintaru Steponavičiumi yra registravę įstatymų pataisų paketą, pagal kurį nuo kitų metų liktų vienas, 18 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Liberalai siūlo iki šios ribos kilstelėti ir pelno mokesčio tarifą, tačiau atsisakant socialinio mokesčio.