| |

LKD: Ką reiškia gerokai užsitęsęs V. Uspaskicho grįžimas?

Lietuvos krikščionys demokratai yra įsitikinę, kad jei Darbo partijos pareiškimas, kuriuo ši partija žada pagalbą teisėsaugos institucijoms, tiriančioms galimus neteisėtus veiksmus, susijusius su šios partijos finansų apskaita, būtų nuoširdus ir geranoriškas – tai šios partijos atstovai pirmiausia turėtų pasirūpinti buvusio lyderio greitu grįžimu į Lietuvą. Nerimą kelia ilgas V. Uspaskicho delsimas ir esamų bei buvusių Darbo partijos veikėjų pareiškimai, kad: “nuo pat Darbo partijos susikūrimo pradžios visais partijos finansavimo reikalais asmeniškai rūpinosi V. Uspaskichas”. Tokiais pareiškimais jie perša išvadą, kad tik vienintelis V. Uspaskichas galėtų suteikti teisėsaugą dominančios informacijos. Kitas klausimas, kuris verčia nuogąstauti – ar belaukiant grįžtančio buvusio DP vedlio, pats V. Uspaskichas nepasiprašys politinio prieglobsčio Rusijoje, kas sąlygotų bergždžias pastangas jį susigrąžinti ir atsakyti į ne tik teisėsaugą, bet ir visą visuomenę dominančius klausimus? Atkreiptinas dėmesys, kad šiomis dienomis Didžiosios Britanijos teismas jau ne pirmą kartą atmetė Rusijos reikalavimą išduoti verslininką Borisą Berezovskį, kuriam Rusijoje iškelta baudžiamoji byla. Kas gali paneigti, kad V. Uspaskichas netaps parankiu įrankiu Rusijai, kuri už Didžiosios Britanijos parodytą “špygą” – tokią pačią parodys Lietuvai, kai ši, reikalui esant, norėtų per Interpolą susigrąžinti V. Uspaskichą.

|

Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareiškimas

Pastarosiomis dienomis Seimo opozicinėms partijoms eskaluojant politinį nestabilumą, Respublikos Prezidentas pareiškė abejones, ar dabartine Vyriausybe pasitiki Seimas ir Lietuvos žmonės, ir pasiūlė kokiu nors būdu pasitikrinti Seimo pasitikėjimą. Todėl esame priversti pareikšti: Pirma, Seimas neseniai jau išreiškė pasitikėjimą šia Vyriausybe, kai pritarė Vyriausybės veiklos 2005 m. ataskaitai, o vakar pritarė ir Vyriausybės pateiktai 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijai. Antra, Lietuvos Respublikos Konstitucija aiškiai nustato pasitikėjimo Vyriausybe konstitucines taisykles ir kitokio, nekonstitucinio, pasitikrinimo Lietuvos Respublikos Seime nenumato. Seimas išreiškia pasitikėjimą, patvirtindamas Vyriausybės programą ir suteikdamas įgaliojimus jai veikti. Ir tik Seimo konstitucinė priedermė yra reikšti nepasitikėjimą Vyriausybe. Trečia, Vyriausybė nesutinka su šalies pasiekimų neigimu. Lietuvos ekonominė ir socialinė pažanga pastaraisiais metais yra akivaizdi. Ekonominis augimas sudarė sąlygas Vyriausybei geriau spręsti socialines žmonių problemas. Mūsų Vyriausybės veikla užtikrino socialinį ir politinį stabilumą.

| |

LKD: “Darbiečių” ataka prieš Prezidentą – bejėgiškumas ir desperacija

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus įvertinęs politinę padėtį šalyje antradienį savo pareiškime pasakė tai, ką privalėjo pasakyti. Iš tiesų Vyriausybei yra privalu pasitikrinti, ar ji vis dar turi Seimo pasitikėjimą ir gali konstruktyviai dirbti. Tokio veiksmo būtinumą krikdemai kėlė jau gerokai anksčiau. Kultūros bei Sveikatos ministrai, deleguoti Darbo partijos, neabejotinai praradę ne tik Prezidento, bet ir visos tautos pasitikėjimą. Valdžioje esančių pareigūnų ir partijų veiksmai kelia žmonių pasipiktinimą ir nusivylimą pačia valstybe. Tokia situacija, savaime suprantama, negali tenkinti nei Prezidento, nei Lietuvos piliečio. Viešosios nuomonės nepaisymas, politikų elgesys, pažeidžiantis ne tik etikos principus, ir atviras valstybės interesų ignoravimas griauna bet kokį pasitikėjimą valdančiąja dauguma. Darbo partijos atstovų reakcija į Prezidento pareiškimą tik dar kartą parodo šios politinės jėgos demagoginį veidą. “Darbiečių” skundai, esą valstybės vadovas stengiasi žlugdyti Vyriausybės ir Seimo darbą bei įtarinėjimai, kad Prezidentas propaguoja kažkokias “naujas politines partijas”, rodo tik desperatiškas pastangas neigti savo atsakomybę už politinę situaciją šalyje. Akivaizdu, kad griūvanti ir pasitikėjimą praradusi Darbo partija vienaip ar kitaip būtų priversta trauktis iš valdančiosios koalicijos, tad Prezidento pareiškimas tebuvo pretekstas tokiam žingsniui. Visa Darbo partijos atstovų prezidentūrai mesta kaltinimų lavina tėra tradicija tapusios šios partijos demagogijų ir juodinimų politikos nuoseklus tęsinys.

| |

LKD: Išeitis iš krizės – atsakomybės testas visoms parlamentinėms partijoms

Po A.Brazausko ir jo Vyriausybės atsistatydinimo pareiškimo viskas tampa daug aiškiau: atsakomybė visiškai atitenka Seimui, tautos atstovybei, draskomam įtampų, konfliktų ir tarpusavio nepasitikėjimo, tuščios konkurencijos ir politikavimo. Žinoma, Vyriausybės pareiškime yra pažerta neaiškių atsistatydinimo motyvų, nes atsakomybė perkeliama “stabilumo svarbos valstybėje nesuvokusiems politikams” Visiško aiškumo dėlei turėtų būti paaiškinta, kokios politinės jėgos ir politikai yra kalti. Sumaišties situacijoje privalu kalbėti aiškiai, be dviprasmybių taip, kaip vakar padarė Prezidentas, įvardindamas ministrus, kuriais nepasitiki. Kalbėjimas užuominomis yra dvigubų standartų politikoje reiškinys. Ar pajėgs Seime atstovaujamos partijos ir jų vadovai susitarti, netruks paaiškėti, jeigu sugebės įveikti ambicijas ir revanšistinius siekius. Neabejojame, kad joms būtina rasti jėgų ir noro sudaryti naują daugumą. Priešingu atveju, visuomenės nusivylimas partijomis ir politika, valstybės institucijomis ir pačia valstybe pasieks kritinį tašką. Vardan visuomenės ir valstybės interesų jos tiesiog privalo pademonstruoti politinę išmintį ir mobilizaciją racionaliam veiksmui.

Nestabilumas partijose tiesiogiai veikia valstybės valdymą
|

Nestabilumas partijose tiesiogiai veikia valstybės valdymą

Po sausros pagaliau palijo. Dygsta bobausiai, kai kas juos ir valgo. Sako, kad jie net nekirmija. Sužaliavo pievos, žiedais apsipylė sodai. Pavasaris žada puikų derlių, bet kol jį nuimsime, teks palaukti rudens. Politikoje derlius bręsta greičiau. Štai iš Darbo partijos pumpurėlio išaugo nauja šaka – Pilietinės demokratijos partija. R.Pakso vadovaujami liberalai demokratai persikrikštijo į “Tvarkos ir teisingumo” partiją, nes liberalų partijų pridygo tiek, kad nesunku tarp jų susipainioti. V.Muntiano pasirinktas partijos pavadinimas gana pretenzingas, nes Lietuvoje kol kas nėra nei tikros demokratijos, nei pilietiškumo. Abejoju, ar partijos nariai sugebėtų išvardinti demokratijos ir pilietiškumo principus. R.Pakso “Tvarka ir teisingumas” kur kas patrauklesnis žmonėms. Tai ne tik asociacija su Lenkijoje laimėjusia tokio pat pavadinimo partija, bet, kas svarbiau, žmonių noras, kad valstybėje būtų tvarka ir teisingumas. Be to, R.Pakso šalininkai vis dar nesutinka su Konstitucinio Teismo ir Seimo nutarimais dėl buvusio Prezidento nušalinimo ir laiko tai neteisingumu. Prisimenami ir R.Pakso bandymai įvesti tvarką žemėtvarkos tarnybose, teismuose ir kitur. Ar jam tikrai būtų pavykę, dabar spėlioti beprasmiška. Partijų kūrimąsi paprastai lemia visuomeninis poreikis, kai kokia nors stambi socialinė grupė siekia turėti savo atstovą valdžioje. Be abejo, partiją įkurti gali ir grupė draugų, surinksi 400 narių, kad galėtų įregistruoti Teisingumo ministerijoje. Tokios partijos paprastai tik egzistuoja, bet neturi politinės įtakos, pavyzdžiui, “Protėvių atgimimo” arba “Gyvenimo logikos” partijos.

Valstybės kompromitavimas negali tęstis iki begalybės
| |

Valstybės kompromitavimas negali tęstis iki begalybės

Turime ne tik neįgalią, bet ir totaliai supuvusią valdančiąją koaliciją. Klausantis gandų ir pačių Darbo partijos atstovų prisipažinimų, kas turėtų būti randama teisėsaugos tyrimo metu, vis akivaizdžiau tampa, kad tokia “tyla prieš audrą” ilgai negali tęstis. Bandymai gesinti audrą, tęsti laiką, riboti informaciją, viliantis, kad žmonės jau yra pavargę nuo valdančiosios daugumos skandalų ir abejingai stebės ilgai besitęsiančias šitos valdžios ir Darbo partijos konvulsijas, o po to ateis saulėta vasara ir visi politiką užmirš – yra naivus planas. Kaip ir naivu valdančiosios koalicijos padėtį gelbėti vieno V. Uspaskich’o pasitraukimu iš partijos lyderių. Klausimas yra tik vienas – ar valdančioji koalicija suvokia, kad ji ne tik pati skęsta, bet skandina ir visą Lietuvą. Valdančioji koalicija turi pakankamai galimybių dabartiniame Seime savo desperatiškas pastangas išlikti valdžioje paversti ilgai trunkančia Lietuvos kompromitacija. Darbo partijos likimas yra pakankamai aiškus.

A.Brazauskas – Lietuvos bėda?
|

A.Brazauskas – Lietuvos bėda?

Vienas valdančiosios koalicijos lyderis užtruko Rusijoje ir neskuba grįžti į Lietuvą, kitas stotingas vyras, euro kampanijos žlugimo akivaizdoje ilsėjęsis Graikijoje, prašneko apie rimtus įtarimus, užgulusius Darbo partiją. Nejučia gali pradėti galvoti, kad antrasis – A.Brazauskas – šioje situacijoje pranašesnis už pirmąjį – V.Uspaskichą. Tačiau antai iš valdžios laivo tik ką iššokusių socialliberalų atstovas parlamentaras Algirdas Monkevičius ragina neskubėti apsigauti. Prisimindami, kad patys socialliberalai neseniai patys stovėdami šalia A.Brazausko vadino jį valstybės stabilumo garantu, galime manyti, kad socialliberalo mintys apie socialdemokratų vadovą – dar vienas abejotinas „praregėjimas”. O gal – įsidrąsinusio politiko kalba, garsiai įvardijant tai, ką tyliai mintija ir kai kurie socialdemokratai? Spręskite patys.

“Šilų paukštyno” byla prokurorus atvedė iki Darbo partijos būstinės, o VSD tiria, ar į Darbo partijos kasas neplaukė Rusijos specialiųjų tarnybų pinigai
| |

“Šilų paukštyno” byla prokurorus atvedė iki Darbo partijos būstinės, o VSD tiria, ar į Darbo partijos kasas neplaukė Rusijos specialiųjų tarnybų pinigai

Prieš trejus metus pradėtas ikiteisminis tyrimas prokurorus atvedė prie Darbo partijos vedamos buhalterinės apskaitos. Pasak prokurorų, iš 2003-iais pradėto ikiteisminio tyrimo dėl įmonės “Šilų paukštynas” ir buvusių Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojų veiklos buvo gauti duomenys apie galimus pažeidimus tvarkant buhalterinę apskaitą ir kitose įmonėse bei organizacijose. “Taigi, analizuojant gautus duomenis, tiriamos ir galimos šių pažeidimų sąsajos su Darbo partijos būstinėje vedama finansine apskaita”, – spaudos konferencijoje sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka anksčiau tikino, kad Darbo partijos būstinėje nebuvo atliekama jokia krata ir nepaimti jokie dokumentai. Ketvirtadienį LNK televizijos žinios pranešė, kad Valstybės saugumo departamento ir Generalinės prokuratūros pareigūnai surengė kratas pas Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho patikėtinį Romą Ruškulį, įtarę jį ėmus kyšius iš Europos Sąjungos paramą gavusių verslininkų. VSD ir Generalinės prokuratūros pareigūnai atliko kratas ir bendrovės “Suskystintos dujos” direktoriaus R.Ruškulio darbovietėje ir namuose bei apklausė šį verslininką.

| | |

Liberalų ir centro sąjungos pirmininko Artūro Zuoko kalba LiCS tarybos posedyje

Liberalų ir centro sąjunga bei aš asmeniškai daugybę kartu reikalavome, kad būtų ištirtos Darbo partijos ir lyderio V.Uspaskicho sąsajos su Europos Sąjungos skiriamų lėšų skirstymu. Mūsų, o ne teisėsaugos institucijų dėka buvo atskleistas buvusio ūkio ministro viešų ir privačių interesų konfliktas Maskvos istorijoje. Prisiminkime garsiąją “Jangilos” bei kitas tos pačios teisėsaugos neištirtas nesumokėtų mokesčių valstybei bylas. Prokuratūrai ir kitoms teisėsaugos institucijos tokie tyrimai atrodė nereikalingi. Dabar ima aiškėti, kodėl. Tiksliau būtų pasakyti, kad ir anksčiau numanėme, kodėl įtarimai, jog Darbo partijos lyderis vykdo neteisėtus veiksmus, nesusilaukia teisėsaugininkų dėmesio. Apie tai ką rašo šiandien laikraščiai ar rodo televizijos nėra jokia naujiena, naujiena tik tai , kad teisėsaugos atskiri asmenys praregėjo. Tai, sakyčiau didysis šio pavasario praregėjimas, nors jau esame nustebinti ne vienu aukšto pareigūno praregėjimu. Tokie teisėsaugos veiksmai, kuriuos reikia, nors ir pavėluotai, bet pasveikinti, tapo įmanomi, tik tada, kai Darbo partijos lyderis neteko, nusikaltėlių terminais kalbant, aukštų pareigūnų bei su jais susijusių teisėsaugininkų ,,stogo‘‘.

| | |

Atviras riedutininkų klubo narių laiškas Vilniaus merui

Klubas „Ketvirtadienio nakties karštis“ atstovauja riedutininkams, kurie renkasi neagresyvų važiavimą su riedučiais. Mums nesvarbu triukai, kurie gali atnešti žalos aikščių ir šaligatvių plytelėms, granitiniams kraštams ir pan. Todėl policijos pareigūnų siūlomos riedlenčių ir riedutininkų aikštelės aukščiau minėtose miesto vietose mums yra visiškai netinkamos. Mūsų klubo nariai supranta, kad žiniasklaidai sukoncentravus dėmesį į grupę paauglių, propaguojančių agresyvaus stiliaus važinėjimą, šešėlis krito ir ant kitų su riedučiais besivažinėjančių žmonių, nekeliančių jokios grėsmės miesto turtui bei aplinkinių saugumui. Jaučiame, kad mūsų teisės yra varžomos ir, kaip Lietuvos piliečiai, turime teisę į nuomonę. Riedučių ratukai yra padaryti iš gumos, todėl kaltinimai, kad guma gali padaryti žalą akmeniui ar granitui, kuriuo grįsta Katedros aikštė, skamba absurdiškai. Žinoma, jei minėtą potvarkį išleidę valdininkai turėjo omenyje žalą, kuri galbūt taps akivaizdi tik po šimtmečių, tada iš Katedros aikštės turėtų būti vaikomi ne vien riedutininkai, bet ir dviratininkai bei pėstieji. Batų padai ir dviračių ratai pagaminti iš gumos kaip ir riedučių ratai.