| | |

Pavojų kelia ne agresija, o depresija (Interviu)

Į Sausio 13-osios agresiją vedė ne vienas totalitarinės sistemos, į savo sferą įtraukusios daugelį tautų (ir šalių), išskirtinis imperinis požymis. Kokie buvo 1990 m. kovo 11-ąją nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos atsiskyrimo nuo SSRS ypatumai? Mes laikėmės labai aiškių nuostatų, kad tai jokiu būdu ne „atsiskyrimas“ – atseit, dalis valstybės atsiskiria, išeina iš jos sudėties, – bet Lietuvos valstybės, kuri teisiškai nebuvo SSRS dalis, o tiktai okupuota ir jėga įjungta (inkorporuota) tolesnis buvimas vėl pagal savo pačios suverenumo teisę, savo konstituciją ir įstatymus. SSRS tegul sau žinosi, pasiūlėm atitaisyti Stalino nusikaltimus, normalizuoti santykius. Jie norėjo mus laikyti separatistais, neteisėtai ardančiais imperiją, tačiau pasaulis priėmė mūsų nuostatą – taikų išsivadavimą ir ankstesniosios Vasario 16-osios valstybės tęstinumą nuo (1990 m.) kovo 11-osios. Prie Sausio agresijos vedė ir SSRS paskelbta Lietuvos ekonominė blokada. Kaip į blokadą reagavo Lietuva, Lietuvos atsakingi asmenys, lietuvių tauta? Blokada buvo ekonominė agresija, ir SSRS vadai manė, kad jos pakaks – nepatenkinta liaudis sukils prieš savo valstybės valdžią, susigrąžins svetimos valstybės „tarybų“ valdžią. Tai neįvyko, ir SSRS dėl vis griežtesnės kritikos pasauly ir tarptautinių politinių bei ekonominių praradimų turėjo blokadą atšaukti.

| | |

Interviu “XXI amžiaus” priedui “Atodangos”

Ar teisūs politikos apžvalgininkai, tvirtinantys, kad šiandien Lietuvoje teisėsaugos ir valstybės interesai neretai išsiskiria? O gal visuomenė neturėtų įpiršinėti teisėsaugai savo lūkesčių ir piktintis dėl jų neatitikimo teismų sprendimams? Ne tik šiandien. Valdžiai ir teisėsaugai (tai antrosios ir trečiosios valdžių hibridas) kartais kiek pasistumdant, bet Lietuvoje paprastai susitariant, valstybė lieka trečioji pralaimėjusioji. Mat nereikia painioti valstybės (visi šalies piliečiai) su valdžia (ne visi piliečiai). Valstybės piliečių interesas antai buvo atgauti nors dalį per EBSW – Kauno holdingą nušvilptų pinigų. Valdžios interesas, kad to neįvyktų. (Gal bičiuliams būtų nuostolio). Ramiai stebėjo, kaip advokatai su teisėjais tempia ligi senaties termino. Po to – balius su advokatų vado tostais. O asmuo, padaręs paslaugą sukčiams, kad skelbtų dirbtinį Holdingo bankrotą – dabar ministras. Visuomenės lūkestis – teisingumas. Jo nereikia niekam įpiršinėti, jis tiesiog yra. Kaip daiktas ant stalo. Jeigu jį nubraukia nešvariu skuduru, tai pasityčiojimas iš visuomenės. Ar siūlote nesipiktinti? Priimti kaip sovietmečio normą?

| | |

Interviu “Kauno dienai”

– “Gerbiamieji deputatai, Lietuva jau laisva. Dvasioje, teisėje laisva.” Taip pasakėte tą lemtingą vakarą. Ar Lietuva tikrai dabar laisva? Ar matote kokias nors grėsmes valstybingumui? – Gal skambės paradoksaliai, tačiau tada Lietuva dvasioje buvo laisvesnė. Tąkart buvo pagrindo taip sakyti, nes sprendimą dėl Lietuvos nepriklausomybės Aukščiausioji Taryba priėmė daugelio žmonių remiama. Tai buvo ne vien parlamento ar vadovaujančios Sąjūdžio grupės sprendimas, o žmonių, kurie to tikėjosi, už mus balsavo. Jų dvasia jau buvo laisva, žmonės norėjo įtvirtinti šią laisvę. Situacijos nesikartoja, todėl negaliu pasakyti, kaip būtų šiandien pavojui iškilus. Bet abejoju, ar dvasinės laisvės dabar yra daugiau. Žmonėse ir valdžioje daug baimės, kuri kausto laisvę. Teisėje turėti valstybę esame dabar tvirtesni. Ir tada priėmėme daug aktų, kurie sukūrė neišardomą teisinę bazę Nepriklausomybės paskelbimui iš naujo ir būsimam jos realizavimui. Mes nebuvome kokie romantiniai retorikai, dirbome ir statėme naują valstybę. Lietuvoje tebestovėjo sovietų kariuomenė, KGB, sienos buvo svetimos valstybės rankose. Mums sakydavo: kokia čia nepriklausomybė, jeigu jūs nesusitariate su Maskva? Neva reikėtų pirmiau susitarti su Maskva, išvesti kariuomenę, o tada skelbti nepriklausomybę. Tačiau jeigu būtume svaičioję apie tokias sąlygas, kariuomenės tyčia niekas neišvestų.

| | |

Kovo 11-osios pamąstymai

T. D.: Turime ir daugiau panašių pavyzdžių. Kultūros ministerija pasikabina KGB generolą kaip pavyzdį, kaip buvusį ministrą. Kai kurie rajonai pasikabina savivaldoje merus – taip pat buvusius žymius ir TSKP veikėjus, ir represinių struktūrų veikėjus. Ministerijos išleidžia knygas apie neva buvusius ministrus, o iš tikrųjų apie LTSR ministrus. Garbinantys tekstai ir panašūs dalykai – tai tik vienas tokių pavyzdžių. V. L.: Čia yra sistema, labai plačiai vykdoma planinė užduotis – nutrinti ribas, vertybes. Jeigu Kultūros ministerijoje ant sienos yra pakabintas budelis, gal reiktų po tuo portretu parašyti, pacituoti dokumentus, kuriuos jis yra pasirašęs, kiek žmonių jis yra pasmerkęs mirčiai arba tremčiai? Tada būtų nors šviečiamasis elementas. Bet apskritai rodomas ne Nepriklausomos Lietuvos ir Kovo 11-osios Lietuvos tęstinumas, kuris yra konstitucinis dalykas, o antikonstitucinis sovietinės Lietuvos ir dabartinių įstaigų tęstinumas… T. D.: Bet štai, pone Landsbergi, tuo metu Lietuvos radijas paklausė dabartinio teisingumo ministro: kaip pats vertini tokią situaciją? – Pasirodė, kad aiškiai, tiesiai rekomendacijų kolegoms ministrams jis nesugeba duoti, vis kažką bando kalbėti, kad lyg ir gyvenimas tuo metu buvo, dar kažką, bet aiškaus mąstymo dabartinis teisingumo ministras taip ir nesugebėjo pateikti. V. L.: Mes neturime stebėtis, kodėl Lietuvoje toks teisingumas.

| | |

Ir Europos Sąjunga, ir Lietuva šiandien laiko egzaminą

Kaip Jūs vertinate Rusijos ilgalaikes perspektyvas įstoti į Europos Sąjungą? Ar Lietuva ir visos kitos Baltijos šalys yra tuo suinteresuotos? Visa Europa būtų suinteresuota Rusijos demokratija, o Rusija negalėtų būti priimta į Europos Sąjungą būdama nedemokratine valstybe. Bet Europos Sąjunga gali pradėt atsižadėt savo principų (kas iš dalies jau ir vyksta). Jeigu ji degraduos iki koncepcijos, kuri, jau yra siūloma: demokratija nėra kokio nors vieno tipo ir gali būt visai kitokios santvarkos, kurios įsives savotiškos demokratijos, tada nebelieka šito kriterijaus, jis išplaunamas. Tokiu atveju pateisiname bet kokią autoritarinę ar oligarchinę, žmogaus teisių negerbiančią valstybę, jeigu ji tik pasivadina demokratija. Taip grįžtume į Stalino laikus, kai visos totalitarinės sistemos vadinosi „liaudies“ demokratijomis. Jeigu Rusija tokia, kokia yra dabar arba panaši, būtų priimta į Europos Sąjungą, tai reikštų, kad Europos Sąjunga jau nebėra Europos Sąjunga. Jos pagrindiniai filosofiniai, moraliniai, politiniai principai turėtų pasikeisti. Kita vertus, Rusija laikosi gudrios politikos ir visai nereiškia noro būti Europos Sąjungoje, nes tada jai būtų pareikšta daug priekaištų, reikalavimų. Ko gero, Rusija nutarusi laukti, kol Europos Sąjunga pati ją pakvies. Tam, kad visa tai įvyktų, Rusijai reikia pakeisti Europos Sąjungą būnant išorėje.

| |

Seimo frakcija Tvarka ir Teisingumas (liberalai demokratai) kreipėsi į STT ir Generalinę prokuratūrą

Frakcija Tvarka ir Teisingumas (liberalai demokratai) kreipėsi į Specialių jų tyrimų tarnybos vadovą Povilą Malakauską ir generalinį prokurorą Algimantą Valantiną dėl šių metų liepos 26 d. Vilniaus miesto tarybos priimtų sprendimų, atveriančių kelią viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimui visuomenės švietimo ir sveikatos įstaigose. Frakcijos seniūno Valentino Mazuronio pasirašytuose raštuose teigiama, kad Vilniaus m. tarybos sprendimai pradeda procesą, leidžiantį perduoti veiklos ir ūkio priežiūrą VšĮ Naujosios Vilnios ir VšĮ Karoliniškių poliklinikose, penkiolikos mokyklų ir darželių rekonstrukciją bei tolimesnę jų priežiūrą privatiems investuotojams. Sprendimai padaryti, vadovaujantis Koncesijos įstatymu, kurio tobulumu abejoja daugelis Seimo narių, nes jis sudaro prielaidas korupcijai. Vilniaus m. savivaldybės nusamdytų konsultantų paruošta galimybių studija nebuvo viešai prieinama, visuomenė nežino, kokios šio projekto galimybės ir, kokios gali kilti grėsmės, jį įgyvendinus. Šios studijos turėjo būti plačiai svarstomos visuomenėje, kaip tai numato Vietos savivaldos įstatymas. Kadangi tai nebuvo užtikrinta, gali būti, kad šis projektas bus tik eksperimentas su ta visuomenės dalimi, kuriai jis turės įtakos.

|

A. Zuokas: “Vilnius – Europos kultūros sostinės 2009″ biuro steigimą stabdo Kultūros ministerijos neatlikti namų darbai”

“Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” biuro steigimas įstrigo dėl to, jog LR Vyriausybės kanceliarijoje dirbantys teisininkai siūlo keisti biuro steigimo dokumentus. Šiuo metu yra atlikti visi formalumai, reikalingi biurui įsteigti. Kad steigimo procesas būtų baigtas, trūksta tik vieno dokumento iš LR Vyriausybės, kuriuo Kultūros ministerijai būtų leista sumokėti 100 Lt steigėjo įnašą į įstaigos dalininkų kapitalą bei dalyvauti tolesnėje projekto eigoje. Reikalingas raštas Vyriausybėje nepasirašomas todėl, kad Vyriausybės kanceliarijos teisininkai stabdo reikalingo dokumento priėmimą, motyvuodami tuo, jog biuro steigimo dokumentams, kuriuos priėmė Vilniaus miesto savivaldybės Taryba bei LR Kultūros ministerija, reikalingi redakcinio pobūdžio pakeitimai. “Projektas “Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009″ negali tapti valdininkų biurokratizmo įkaitu. Tiesą sakant, Kultūros ministerija turėjo atlikti namų darbus, kad jokie trikdžiai, priimant taip reikalingą dokumentą, neiškiltų. Prašome laikinojo Kultūros ministro paspartinti procedūras, kad reikalingi Vyriausybės lygmens sprendimai būtų priimti kuo greičiau”,- sako sostinės meras Artūras Zuokas. Toliau delsiant įsteigti biurą kiltų pavojus nepradėti laiku įgyvendinti projektą bei skleisti informaciją apie jį kitoms Europos šalims.

|

Seimas pritaria liberalcentristų iniciatyvai panaikinti socialinio mokesčio įstatymą

Parlamentas šiandien po pateikimo pritarė Liberalų ir centro sąjungos frakcijos iniciatyvai nuo 2007 m. sausio 1 d. panaikinti deklaruoto priėmimo tikslo neatitinkantį Laikinojo socialinio mokesčio įstatymą. Tokio projekto rengimą paskatino oficialūs Finansų ministerijos duomenys apie 2005 m. planuotų valstybės biudžeto įplaukų perviršį, siekiantį net 1.474 mlrd. Lt., taip pat 1.7 proc. viršytas prognozuotas šių metų sausio mėnesio valstybės biudžeto pajamas, taip pat pasigirdusius Vyriausybės užmojus greitinti socialinio mokesčio surinkimą. Tačiau svarbiausia tokio įstatymo projekto teikimo priežastis – deklaruoto Laikinojo socialinio mokesčio tikslo – “užtikrinti socialinių programų ir priemonių, mažinančių skurdą ir socialinę atskirtį, vykdymo finansavimą” paneigimas bei Vyriausybės strateginio planavimo stoka, kurios neigiamos pasekmės papildomų, tariamai terminuotų, mokesčių našta gula ant mokesčių mokėtojų. “Vadinamojo socialinio mokesčio įvedimas buvo motyvuojamas poreikiu finansuoti skurdo ir atskirties mažinimo programas, tačiau kyla klausymas kiek lėšų reikia tokioms socialinėms programoms? Galima pagrįstai manyti, jog skurdui Lietuvoje mažinti ar panaikinti neužteks per du metus planuojamų surinkti kelių šimtų milijonų, priešingai šiam tikslui pasiekti prireiks milijardų”, – teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys liberalcentristas Raimundas Palaitis.

| | |

Liberalcentristai: politinės realybės ignoravimas – penas naujiems pranašams ir “gelbėtojams”

“Atkaklus siekis, nepaisant nieko, priversti kartu dirbti dešiniuosius ir kairiuosius nėra nekalta “politinė” utopija, o sąmoningas realybės ignoravimas, skatinantis neprognozuojamą atoveiksmį”, – mano Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Vytautas Bogušis. Liberalcentristui kelia susirūpinimą, kuomet nesant kritinės padėties bei pavojaus šalies ekonominiam, politiniam saugumui, dvi dabartinio Seimo partijos yra prievartaujamos dirbti kartu, atsainiai pamirštant apie dar du trečdalius tautos atstovų. “Politiniai technologai, vardan savų utopinių politinių vizijų, verčia vos trečdalį dabartinio Seimo sudarančias, skirtingų pažiūrų partijas tapti – vienintelėmis turinčiomis teisę siūlyti išeitį iš dabartinės politinės krizės, visus kitus paliekant statistais. Toks politinės tikrovės ignoravimas yra ne tik neišmintingas, bet ir pavojingas, nes paneigia tikrovę bei rengia dirvą naujiems pranašams ir “gelbėtojams”, – įsitikinęs V.Bogušis. Liberalcentristas ragina valstybės vadovą atsižvelgti, kad ir nelabai priimtiną politinę realybę bei neblukinti margo Lietuvos partijų žemėlapio, sąmoningai ar nesąmoningai siekiant, kad jame liktų vos dvi spalvos.

|

S.Pabedinskas – su dviem veidais

Darbo partiją krečiantis skandalas dėl jos nariams dalintų niekur nepajamuotų pinigų, įmantriai pervadintų “sėkmės mokesčiu”, meta šešėlį ir ant seimūno Skirmanto Pabedinsko. Šis ištikimas Viktoro Uspaskicho bendražygis neseniai pradėjo važinėti naujausio modelio automobiliu ir sako apie Darbo partiją krečiantį skandalą beveik nieko nežinąs. Už Panevėžyje parduotą namą gautus pinigus S.Pabedinskas sakė įkišęs į kojinę, o naują automobilį tikino pirkęs išperkamosios nuomos būdu. Matantys naujutėliu automobiliu į namus iš Vilniaus parvažiuojantį parlamentarą Skirmantą Pabedinską miestiečiai pastaruoju metu ėmė spėlioti, ar tik jis nebus pirkęs tos mašinos už Viktoro Uspaskicho jam atskaičiuotus juodosios buhalterijos pinigus. Vienas miesto žiniasklaidoje dirbantis vyras netgi tikino, kad apžiūrėjęs S.Pabedinsko automobilį tiesiog neteko žado – tai esanti ne mašina, o naujausias technikos stebuklas. Praėjusių metų laidos juodas “Ford Mondeo” esą yra valdomas kone palydovinėmis antenomis, jis pats pasirenka teisingą kryptį pagal kelio baltąsias linijas, jeigu vairuotojas tuo metu nelaiko vairo.