| | |

V.Bogušis: Kodėl pilietiškumas prilyginamas nusikaltimui?

Nesveikas ažiotažas kilęs dėl to, kad vadinamajai Liustracijos komisijai, praeitą savaitę buvo perduota medžiaga iš buvusių KGB archyvų, rodo baimę ir pilietiškumo stoką, įsitikinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys liberalcentristas Vytautas Bogušis. “Kažin kodėl kalbėdami apie šios medžiagos atsiradimą, niekas neakcentuoja, kad tai bene pirmas atvejis, kuomet valstybei yra sugrąžinami sovietų slaptųjų tarnybų archyvai, dingę per pirmuosius, problematiškuosius nepriklausomybės atkūrimo sunkmečius. Tai, kad dokumentai yra grąžinami dabartinei Liustracijos komisijos pirmininkei, visų pirma byloja apie atsirandantį pasitikėjimą šią institucija ir jos vadove”, – pastebi V.Bogušis. Liberalcentristas atkreipia dėmesį, jog kai kurie politikai ir žiniasklaida, prikišdami D.Kuodytei atsisakymą nurodyti šiuos dokumentus perdavusį asmenį, sąmoningai ar nesąmoningai, emociškai nuteisia, sąžiningai įstatymų besilaikančią pareigūnę. “Saugoti archyvinę medžiagą pristačiusiųjų anonimiškumą yra ne D.Kuodytės užgaida, o prievolė, nes Liustracijos komisija yra priėmusį oficialų nutarimą, kuriame kreipiamasi į asmenis, kurie turi archyvinės – dokumentinės medžiagos iš buvusių SSRS KGB archyvų, prašant juos geranoriškai bendradarbiauti bei garantuojant medžiagą pateikusiųjų asmenų anonimiškumą. Apie kokį įstatymų laikymąsi ir pasitikėjimą valstybę būtų buvę galima kalbėti, jeigu komisijos pirmininkė būtų pasielgusi priešingai”, – klausia parlamentaras V.Bogušis.

| |

V. Uspaskichas toliau diriguoja Darbo partijai

Lietuvos teisėsaugininkų ieškomas Darbo partijos (DP) įkūrėjas Viktoras Uspaskichas iki šiol dalija nurodymus savo partiečiams. Prieš savaitę paskelbta Rusijoje besislapstančio Kėdainių verslininko paieška kol kas rezultatų nedavė. Šiomis dienomis Valstybės saugumo departamentas (VSD) visuomenę įspėjo apie galimus Lietuvos teisėsaugos ieškomo DP įkūrėjo V. Uspaskicho keršto išpuolius prieš Lietuvos valstybės institucijas bei jos vadovus. „Stebėdami šiandienos tendencijas, viešas diskusijas bei bandymus įvelti VSD ir Užsienio reikalų ministeriją į politikavimą, norėtume informuoti visuomenę apie naujai ruošiamas ir gerai finansuojamas juodąsias informacines atakas ir viešųjų ryšių akcijas kaip kerštą už valstybės institucijų vaidmenį, pateikiant kaltinimus vienam iš Lietuvos politikų, pasislėpusių Maskvoje“, – rašoma ketvirtadienį išplatintame VSD pranešime. Pareiškusi įtarimus dėl DP apgaulingos apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie partijos finansus pateikimo, Generalinė prokuratūra galų gale nusprendė skelbti DP įkūrėjo ir buvusio pirmininko V. Uspaskicho tarptautinę paiešką. Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis savaitraščiui „Panorama“ aiškino, kad kriminalinei policijai yra deleguota teisė pradėti paiešką ir atlikti formalias procedūras.

| |

A.Čaplikas: dauguma Seimo narių, bijo žmonių valios

Dauguma Seimo narių ir toliau tik žodžiais, bet ne darbais rodo savo paramą savivaldos teisių plėtrai ir paprasčiausiai nepasitiki Lietuvos piliečių sąmoningumu, taip Seimo nenorą suteikti galimybę žmonės tiesiogiai išsirinkti merus, įvertino Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Algis Čaplikas. “Dauguma į Seimą išrinktų partijų atstovai šiandien dar kartą parodė dėl ko žmonės nepasitiki partijomis. O taip yra todėl, kad skiriasi politikų pažadai ir darbai. Beveik visos partijos prieš rinkimus yra deklaravusios, kad sieks įteisinti tiesioginius merų rinkimus, tačiau kai reikia balsuoti už konkretų, tokią nuostatą įteisinantį įstatymą, elgiamasi priešingai. Tad belieka konstatuoti, kad daugelis politikų tiesiog bijo suteikti žmonėms galimybę tiesiogiai išsirinkti vietos bendruomenių lyderius”, – mano Algis Čaplikas.

| |

R.Remeika sieks, kad valstybė kompensuotų realias mokytojų išlaidas

Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Rimantas Remeika yra įsitikinęs, jog būtina kuo skubiau taisyti Švietimo įstatymą, kad ir taip nedidelį atlyginimą uždirbantys mokytojai, nebūtų verčiami už savo pinigus pirkti, normaliam mokymo procesui reikalingų priemonių.
“Vieša paslaptis, kad valstybė šiuo metu mokykloms skiria pinigų tik tiek, kiek reikia vadinamajam “mokinio krepšeliui” finansuoti. Kitoms išlaidoms – popieriui, tušinukams, sąvaržėlėms, kreidai, pinigų nebelieka. Ką jau bekalbėti apie atrodytų akivaizdų dalyką, jog mokytojui būtina paskambinti ir pasikalbėti su mokinių tėvais. Deja, iki šiol valstybė nenumato jokių kompensacijų už realias ir vis didėjančias mokytojų išlaidas”, – teigia parlamentaras R.Remeika. Atsižvelgdamas į egzistuojančią ydingą praktiką, kuomet mokytojai iš savo pinigų faktiškai finansuoja mokymo procesą, liberalcentristas įregistravo pasiūlymus, į šiuo metu Seimo svarstomą Švietimo įstatymą, pagal kuriuos minėtos mokytojų išlaidos yra pripažįstamos mokymo lėšomis ir yra atitinkamai kompensuojamos iš biudžeto.

| |

Ar turime alternatyvą žinių ekonomikai?

“Saulėtekio slėnio” Vilniuje idėja – inovacijų ir technologijų parkas su inkubatoriumi, orientuotas į žinių ekonomikos įmonių plėtrą, siekiant padidinti regiono universitetų, mokslo bei verslo konkurencingumą, sudaryti prielaidas mokslinėms idėjoms tapti verslu – gimė prieš penkerius metus. Komplekse ketina įsikurti juridinės, tarptautinio verslo, marketingo, reklamos kompanijos, teikiančios paslaugas įmonėms, ypač pradedančioms veiklą inkubatoriuje, numatomi kiti infrastruktūros elementai – viešbutis, restoranas, kelionių kompanija, konferencijų centras. “Saulėtekio slėnio” atsiradimas suteiktų galimybę pritraukti lėšų universitetų plėtrai reikalingos infrastruktūros – pastatų, laboratorijų, auditorijų ir pan. – kūrimui. Entuziastų ir Vilniaus mero Artūro Zuoko puoselėjama idėja, atrodo, tampa kūnu. Š. m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, premjeras Gediminas Kirkilas, švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė, Vilniaus apskrities viršininkas Alfonsas Macaitis ir Seimo narys Andrius Kubilius lankėsi “Saulėtekio slėnyje” ir “Visorių-Santariškių slėnyje”, kur susipažino su jų plėtros planais, aptarė svarbius klausimus. Politikai drauge su mokslo ir aukštųjų technologijų verslo atstovais sutarė, kad šių žinių ekonomikos branduolių plėtrai būtinas nacionalinės svarbos projektų statusas. Tokį sprendimą, premjero teigimu, Vyriausybė žada svarstyti pačiu artimiausiu metu.

| | |

V.Bogušis: Seimas turi būti suinteresuotas kuo spartesniu parlamentiniu tyrimu dėl VSD

Seimas ir Valstybės saugumo departamento (VSD) turi kuo greičiau duoti aiškius ir nedviprasmiškus atsakymus į visuomenės keliamus klausimus dėl padėties šalies saugumą užtikrinančioje institucijoje, sureguliavimo, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys liberalcentristas Vytautas Bogušis. “Seimas NSGK turėtų suteikti visus reikalingus įgaliojimus, kurie komitetui leistų operatyviai, objektyviai ir be emocijų išsiaiškinti problemų VSD priežastis bei pasiūlyti galimus sprendimo būdus. To reikalauja ne tik visuomenė, bet ir atsakomybė už vieną iš svarbiausių šalies saugumą užtikrinančių institucijų”, – mano V.Bogušis. Liberalcentristo įsitikinimu, tiriant VSD veiklą būtinas maksimalus apolitiškumas, dalykiškumas ir nacionalinių šalies interesų viršenybė prieš bet kokius kitus problemos tyrimo aspektus.

| |

Darbo partijoje – vėl netektis

Iš Darbo partijos gretų traukiasi penki joniškiečiai, tarp jų ir skyriaus pirmininkas. Darbo partijos Joniškio skyrių kūręs ir jam nuo pirmosios dienos vadovavęs Leonas Karaliūnas šio skyriaus tarybai pareiškė atsisakąs pirmininko pareigų ir išeinąs iš partijos, trečiadienį praneša dienraštis “Lietuvos žinios”. Karaliūnas aiškino, kad tokį sprendimą lėmė kelios aplinkybės. Pirmiausia – nesutarimai partijos skyriaus taryboje. “Lietuvos žinių, duomenimis, skyriuje yra perbėgėlių iš kitų partijų, dabar siekiančių dominuoti Darbo partijoje. Karaliūną įžeidė priekaištai, kad per Seimo rinkimus jis, kaip skyriaus pirmininkas, per mažai dirbęs, todėl į parlamentą Pakruojo-Joniškio rinkimų apygardoje pateko ne “darbietis” Zenonas Pekelis, bet socialdemokratas Jonas Juozapaitis. Karaliūnas paneigė įtarimą neva jis atsistatydinęs dėl skandalų Darbo partijos centrinėje vadovybėje. Darbo partijos vicepirmininkas, Seimo vadovo pavaduotojas Viktoras Muntianas “Lietuvos žinioms” sakė su Karaliūnu nekalbėjęs, todėl nežinąs tikrųjų jo pasitraukimo priežasčių. Pasak jo, skyriaus vadovo išėjimas Darbo partijoje nėra dažnas atvejis. Partijos Joniškio skyriui laikinai vadovaus Kęstutis Mačiulis, vietos verslo centro direktorius.

| |

Dviveidiški politikai prieš savivaldą

Daugelis politikų ir partijų ir toliau tik žodžiais, bet ne darbais rodo savo paramą savivaldos teisių plėtrai, įsitikinęs Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Algis Čaplikas. Liberalcentristas atkreipia dėmesį, kad viešumoje ne kartą įrodinėję, kad būtina imtis konkrečių žingsnių, kad būtų įstatymiškai įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, galiausiai Seimo nariai balsuoja taip, kad šis klausimas net neįtraukiamas į Seimo posėdžių darbotvarkę. “Tokiais veiksmais daugelis šio Seimo parlamentarų ir toliau rodo visišką nepagarbą Lietuvos žmonėms, lengva ranka užmiršdami savo pačių dalytus pažadus. Apmaudu, kad aiški ir suprantama tiesioginių merų rinkimų idėja pavirto dar viena politinių spekuliacijų ir intrigų vieta”, – teigia Algis Čaplikas. Liberalcentristo manymu, politikų dviveidiškumas ir intrigos neleistinai vilkina savivaldos reformą. “Nepaisant dirbtinių kliūčių, nuosekliai pasisakėme, pasisakome ir pasisakysime už savivaldos teisių didinimą ir darysime viską, kad galų gale būtų realizuota idėja, suteikti galimybę vietos bendruomenėms tiesioginiai išsirinkti savo miestų vadovus”, – teigia Seimo Liberalų ir centro sąjungos seniūnas Algis Čaplikas.

V.Pociūno žūtimi naudojamasi norint nuversti VSD vadovybę

Kai “Atgimimas” paskelbė žinias apie Arvydo Pociaus ir Antano Valionio ryšius su sovietinėmis struktūromis, “Atgimimo” redakcija gavo pašto siuntą, kurioje – medžiaga apie Valstybės saugumo departamento vadovą Arvydą Pocių. Šalia archyvinių dokumentų, bylojančių apie A.Pociaus karjeros posūkius nuo prokuratūros iki KGB rezervo, buvo ir nežinomo autoriaus parengtas tekstas “Ko nežinojo KGB rezervo tyrimo komisija”. Trys gėdingos istorijos dalys apie tai, kaip A.Pocius tapo KGB rezervistu ir kodėl Seimo specialiai suburta komisija ir pats Seimas išgelbėjo A.Pociaus ir A.Valionio karjerą. Po to prasidėjo redakcijos žurnalistų susitikimai su buvusiu VSD pareigūnu (iš departamento pasitraukusiu po dabar taip dažnai minimos reorganizacijos), kurių metu buvo paprašyta faktais ir pagrįsti „kompromato“ teiginius. Tačiau buvęs pareigūnas leidosi tik į beletristiką apie tai, kad A. Pocius ir jo naujieji pavaduotojai įkūnija blogį. Kadangi „kompromato“ platintojai atsisakė kalbėti viešai ir įrodyti savo teiginius faktais, tai jų rašliava gulė į stalčių. Tačiau jei norite susipažinti su šia anonimine rašliava, ją rasite šią savaitę pasirodžiusio vieno žurnalo puslapiuose – redaktoriai patingėjo pakeisti ne tik minties eigą, bet ir daugelį sakinių. Ja papildomas šio žurnalo tyrimas apie V.Pociūną.

| | |

Biografija. Vytautas Landsbergis

Vytautas Landsbergis gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune, architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir akių gydytojos Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje. Gimtajame mieste baigė vidurinę ir J. Gruodžio muzikos mokyklas. 1950 m. įstojo į Valstybinę konservatoriją Vilniuje, ją baigė 1955 m. ir ligi šiol gyvena Lietuvos sostinėje. 1952 m., dar studijuodamas, V. Landsbergis ėmėsi pedagoginio darbo ir vertėsi juo iki 1990 m. kovo mėn. Dėstė fortepijoną Vilniaus M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje, Valstybinėje konservatorijoje, jos Klaipėdos fakultetuose, Vilniaus Pedagoginiame institute. 1969 m. apgynė disertaciją “M. K. Čiurlionio kompozitoriaus kūryba”. 1978 – 1990 m. – Lietuvos Muzikos Akademijos profesorius. Čia 1994 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją. V. Landsbergis – politikas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, išleidęs apie 30 knygų, kuriose iš pradžių daugiausiai gvildeno M. K. Čiurlionio kūrybą, o vėlesniais metais – Lietuvos ir tarptautinius politinius klausimus. Suredagavo ir išleido visus M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui. Jis taip pat publicistas, visuomenės veikėjas, ilgai buvo Lietuvos Kompozitorių sąjungos valdybos ir sekretoriato narys, ligi šiol M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas, taip pat Lietuvos šachmatų federacijos garbės pirmininkas.