| |

E.Masiulis: efektyviau kovoti su „vokeliais” padėtų mokesčių mažinimas visiems juos mokantiems

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis pritaria Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos siūlymui suteikti mokestinių lengvatų įmonėms, kurios savo darbuotojams moka didesnius, negu statistinius vidutinius atlyginimus, taip skatinant šešėlinės ekonomikos mažėjimą. Tačiau parlamentaras ragina Vyriausybę šios problemą spręsti iš esmės ir mažinti mokesčius dirbantiesiems bei verslui apskritai. „Statistika rodo, jog sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą, biudžeto įplaukos nesumažėjo, o tuo pačiu ir buvo suduotas smūgis šešėlinei ekonomikai”, – sako E.Masiulis. „Nors konfederacijos siūlymas ir priimtinas, tačiau juo būtų diskriminuojančios smulkios įmonės, kurių daugelis nepajėgios mokėti savo darbuotojams didelius atlyginimus, taigi ir negalėsiančios pretenduoti į lengvatas. Todėl raginame Vyriausybę mažinti mokesčius visam šalies verslui”, – pažymi Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas. E.Masiulis drauge su frakcijos nariu, Seimo pirmininko pavaduotoju Gintaru Steponavičiumi yra registravę įstatymų pataisų paketą, pagal kurį nuo kitų metų liktų vienas, 18 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Liberalai siūlo iki šios ribos kilstelėti ir pelno mokesčio tarifą, tačiau atsisakant socialinio mokesčio.

| |

Lietuvos liberalų sąjūdis kviečia gyventojus paremti visuomenei naudingas demokratines permainas savivaldoje

Lietuvos liberalų sąjūdis artimiausiu metu pradės rinkti šalies gyventojų, remiančių siūlymą keisti savivaldybių Tarybų rinkimų tvarką, parašus. Gyventojai bus kviečiami paremti šiuo metu Seime svarstomas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, pagal kurias pusė Tarybų narių būtų renkama kaip ir iki šiol, pagal partijų sąrašus, o pusė – vienmandatėse rinkimų apygardose, lygiai kaip kad šiuo metu yra renkamas Seimas. „Šia parašų rinkimo akcija siekiame geriau informuoti visuomenę apie mūsų siūlomą reformą, kuri vietos valdžią padarys artimesnę gyventojams, taigi ir labiau demokratišką. Tuo pačiu tikimės įgyti rimtą argumentą – tūkstančius gyventojų parašų, – politinėse diskusijose dėl teikiamų pataisų”, – pirmadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderis, Seimo narys Petras Auštrevičius. „Esame užsibrėžę surinkti nemažiau 50 tūkstančių parašų – tiek, kiek reiktų patiems piliečiams norint pasinaudoti tiesioginės įstatymų leidybos teise ir pataisas patiems pateikti Seimui”, – kalbėjo parlamentaras. Kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, gyventojai nėra patenkinti nei pačia vietos valdžia, dabartine jos rinkimų tvarka. „Dabar, kuomet Tarybų nariai renkami tik pagal partijų sąrašus, „beasmenė” rinkėjų akyse Taryba dalijasi kolektyvine atsakomybe priimdama dažnai prieštaringus sprendimus”, – sakė Vilniaus miesto Tarybos Liberalų frakcijos seniūnas Vidmantas Martikonis.

| |

Valstybė neturi spekuliuoti KGB bendradarbių prisipažinimais

Seimas nebeturėtų dar kartą keisti Liustracijos įstatymo, kad būtų dar vieneriems metams pratęstas buvusių sovietų KGB bendradarbių prisipažinimo terminas, mano Liberalų ir centro sąjungos valdyba. “Politikai vieną kartą ir visiems laikams turėtų liautis spekuliuoti KGB bendradarbių “savanoriškais” prisipažinimais. Lengvabūdiškai pamirštama, kad vadinamasis Liustracijos įstatymas buvo priimtas prieš 7 metus. Todėl kas iš tiesų norėjo prisipažinti slapta bendradarbiavęs su sovietų spec. tarnybomis – tas tam turėjo pakankamai laiko. Juo labiau, kad prisipažinimo terminas, kartą jau buvo pratęstas.“ , – teigia Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas. Liberalų ir centro sąjungos valdybos nuomone, vėl valstybės vardu tariamai belstis į čekistų sąžinę, už “savanorišką” prisipažinimą, žadant anonimiškumą yra veidmainiška, jau vien dėlto, kad valstybė yra pradėjusi skelbti bei paviešinusi kelias dešimtys neprisipažinusių KGB bendradarbių pavardžių, o su kai kuriais iš jų, dėl to bylinėjamasi teismuose. Liberalcentristų manymu, politikai nebeturėtų dar kartą jaukti liustracijos proceso bei laužyti sistemos – pagal ją valstybė, savanoriškai ir per numatytą terminą prisipažinusiems KGB bendradarbiams, garantavo anonimiškumą, o to daryti nepanorusiems asmenims priminė apie jiems gresiantį išviešinimą.

| | |

V.Bogušis: Kodėl pilietiškumas prilyginamas nusikaltimui?

Nesveikas ažiotažas kilęs dėl to, kad vadinamajai Liustracijos komisijai, praeitą savaitę buvo perduota medžiaga iš buvusių KGB archyvų, rodo baimę ir pilietiškumo stoką, įsitikinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys liberalcentristas Vytautas Bogušis. “Kažin kodėl kalbėdami apie šios medžiagos atsiradimą, niekas neakcentuoja, kad tai bene pirmas atvejis, kuomet valstybei yra sugrąžinami sovietų slaptųjų tarnybų archyvai, dingę per pirmuosius, problematiškuosius nepriklausomybės atkūrimo sunkmečius. Tai, kad dokumentai yra grąžinami dabartinei Liustracijos komisijos pirmininkei, visų pirma byloja apie atsirandantį pasitikėjimą šią institucija ir jos vadove”, – pastebi V.Bogušis. Liberalcentristas atkreipia dėmesį, jog kai kurie politikai ir žiniasklaida, prikišdami D.Kuodytei atsisakymą nurodyti šiuos dokumentus perdavusį asmenį, sąmoningai ar nesąmoningai, emociškai nuteisia, sąžiningai įstatymų besilaikančią pareigūnę. “Saugoti archyvinę medžiagą pristačiusiųjų anonimiškumą yra ne D.Kuodytės užgaida, o prievolė, nes Liustracijos komisija yra priėmusį oficialų nutarimą, kuriame kreipiamasi į asmenis, kurie turi archyvinės – dokumentinės medžiagos iš buvusių SSRS KGB archyvų, prašant juos geranoriškai bendradarbiauti bei garantuojant medžiagą pateikusiųjų asmenų anonimiškumą. Apie kokį įstatymų laikymąsi ir pasitikėjimą valstybę būtų buvę galima kalbėti, jeigu komisijos pirmininkė būtų pasielgusi priešingai”, – klausia parlamentaras V.Bogušis.

| |

V. Uspaskichas toliau diriguoja Darbo partijai

Lietuvos teisėsaugininkų ieškomas Darbo partijos (DP) įkūrėjas Viktoras Uspaskichas iki šiol dalija nurodymus savo partiečiams. Prieš savaitę paskelbta Rusijoje besislapstančio Kėdainių verslininko paieška kol kas rezultatų nedavė. Šiomis dienomis Valstybės saugumo departamentas (VSD) visuomenę įspėjo apie galimus Lietuvos teisėsaugos ieškomo DP įkūrėjo V. Uspaskicho keršto išpuolius prieš Lietuvos valstybės institucijas bei jos vadovus. „Stebėdami šiandienos tendencijas, viešas diskusijas bei bandymus įvelti VSD ir Užsienio reikalų ministeriją į politikavimą, norėtume informuoti visuomenę apie naujai ruošiamas ir gerai finansuojamas juodąsias informacines atakas ir viešųjų ryšių akcijas kaip kerštą už valstybės institucijų vaidmenį, pateikiant kaltinimus vienam iš Lietuvos politikų, pasislėpusių Maskvoje“, – rašoma ketvirtadienį išplatintame VSD pranešime. Pareiškusi įtarimus dėl DP apgaulingos apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie partijos finansus pateikimo, Generalinė prokuratūra galų gale nusprendė skelbti DP įkūrėjo ir buvusio pirmininko V. Uspaskicho tarptautinę paiešką. Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis savaitraščiui „Panorama“ aiškino, kad kriminalinei policijai yra deleguota teisė pradėti paiešką ir atlikti formalias procedūras.

| |

A.Čaplikas: dauguma Seimo narių, bijo žmonių valios

Dauguma Seimo narių ir toliau tik žodžiais, bet ne darbais rodo savo paramą savivaldos teisių plėtrai ir paprasčiausiai nepasitiki Lietuvos piliečių sąmoningumu, taip Seimo nenorą suteikti galimybę žmonės tiesiogiai išsirinkti merus, įvertino Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Algis Čaplikas. “Dauguma į Seimą išrinktų partijų atstovai šiandien dar kartą parodė dėl ko žmonės nepasitiki partijomis. O taip yra todėl, kad skiriasi politikų pažadai ir darbai. Beveik visos partijos prieš rinkimus yra deklaravusios, kad sieks įteisinti tiesioginius merų rinkimus, tačiau kai reikia balsuoti už konkretų, tokią nuostatą įteisinantį įstatymą, elgiamasi priešingai. Tad belieka konstatuoti, kad daugelis politikų tiesiog bijo suteikti žmonėms galimybę tiesiogiai išsirinkti vietos bendruomenių lyderius”, – mano Algis Čaplikas.

| |

R.Remeika sieks, kad valstybė kompensuotų realias mokytojų išlaidas

Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Rimantas Remeika yra įsitikinęs, jog būtina kuo skubiau taisyti Švietimo įstatymą, kad ir taip nedidelį atlyginimą uždirbantys mokytojai, nebūtų verčiami už savo pinigus pirkti, normaliam mokymo procesui reikalingų priemonių.
“Vieša paslaptis, kad valstybė šiuo metu mokykloms skiria pinigų tik tiek, kiek reikia vadinamajam “mokinio krepšeliui” finansuoti. Kitoms išlaidoms – popieriui, tušinukams, sąvaržėlėms, kreidai, pinigų nebelieka. Ką jau bekalbėti apie atrodytų akivaizdų dalyką, jog mokytojui būtina paskambinti ir pasikalbėti su mokinių tėvais. Deja, iki šiol valstybė nenumato jokių kompensacijų už realias ir vis didėjančias mokytojų išlaidas”, – teigia parlamentaras R.Remeika. Atsižvelgdamas į egzistuojančią ydingą praktiką, kuomet mokytojai iš savo pinigų faktiškai finansuoja mokymo procesą, liberalcentristas įregistravo pasiūlymus, į šiuo metu Seimo svarstomą Švietimo įstatymą, pagal kuriuos minėtos mokytojų išlaidos yra pripažįstamos mokymo lėšomis ir yra atitinkamai kompensuojamos iš biudžeto.

| |

Dviveidiški politikai prieš savivaldą

Daugelis politikų ir partijų ir toliau tik žodžiais, bet ne darbais rodo savo paramą savivaldos teisių plėtrai, įsitikinęs Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Algis Čaplikas. Liberalcentristas atkreipia dėmesį, kad viešumoje ne kartą įrodinėję, kad būtina imtis konkrečių žingsnių, kad būtų įstatymiškai įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, galiausiai Seimo nariai balsuoja taip, kad šis klausimas net neįtraukiamas į Seimo posėdžių darbotvarkę. “Tokiais veiksmais daugelis šio Seimo parlamentarų ir toliau rodo visišką nepagarbą Lietuvos žmonėms, lengva ranka užmiršdami savo pačių dalytus pažadus. Apmaudu, kad aiški ir suprantama tiesioginių merų rinkimų idėja pavirto dar viena politinių spekuliacijų ir intrigų vieta”, – teigia Algis Čaplikas. Liberalcentristo manymu, politikų dviveidiškumas ir intrigos neleistinai vilkina savivaldos reformą. “Nepaisant dirbtinių kliūčių, nuosekliai pasisakėme, pasisakome ir pasisakysime už savivaldos teisių didinimą ir darysime viską, kad galų gale būtų realizuota idėja, suteikti galimybę vietos bendruomenėms tiesioginiai išsirinkti savo miestų vadovus”, – teigia Seimo Liberalų ir centro sąjungos seniūnas Algis Čaplikas.

V.Pociūno žūtimi naudojamasi norint nuversti VSD vadovybę

Kai “Atgimimas” paskelbė žinias apie Arvydo Pociaus ir Antano Valionio ryšius su sovietinėmis struktūromis, “Atgimimo” redakcija gavo pašto siuntą, kurioje – medžiaga apie Valstybės saugumo departamento vadovą Arvydą Pocių. Šalia archyvinių dokumentų, bylojančių apie A.Pociaus karjeros posūkius nuo prokuratūros iki KGB rezervo, buvo ir nežinomo autoriaus parengtas tekstas “Ko nežinojo KGB rezervo tyrimo komisija”. Trys gėdingos istorijos dalys apie tai, kaip A.Pocius tapo KGB rezervistu ir kodėl Seimo specialiai suburta komisija ir pats Seimas išgelbėjo A.Pociaus ir A.Valionio karjerą. Po to prasidėjo redakcijos žurnalistų susitikimai su buvusiu VSD pareigūnu (iš departamento pasitraukusiu po dabar taip dažnai minimos reorganizacijos), kurių metu buvo paprašyta faktais ir pagrįsti „kompromato“ teiginius. Tačiau buvęs pareigūnas leidosi tik į beletristiką apie tai, kad A. Pocius ir jo naujieji pavaduotojai įkūnija blogį. Kadangi „kompromato“ platintojai atsisakė kalbėti viešai ir įrodyti savo teiginius faktais, tai jų rašliava gulė į stalčių. Tačiau jei norite susipažinti su šia anonimine rašliava, ją rasite šią savaitę pasirodžiusio vieno žurnalo puslapiuose – redaktoriai patingėjo pakeisti ne tik minties eigą, bet ir daugelį sakinių. Ja papildomas šio žurnalo tyrimas apie V.Pociūną.

| | |

Interviu “Kauno dienai”

– “Gerbiamieji deputatai, Lietuva jau laisva. Dvasioje, teisėje laisva.” Taip pasakėte tą lemtingą vakarą. Ar Lietuva tikrai dabar laisva? Ar matote kokias nors grėsmes valstybingumui? – Gal skambės paradoksaliai, tačiau tada Lietuva dvasioje buvo laisvesnė. Tąkart buvo pagrindo taip sakyti, nes sprendimą dėl Lietuvos nepriklausomybės Aukščiausioji Taryba priėmė daugelio žmonių remiama. Tai buvo ne vien parlamento ar vadovaujančios Sąjūdžio grupės sprendimas, o žmonių, kurie to tikėjosi, už mus balsavo. Jų dvasia jau buvo laisva, žmonės norėjo įtvirtinti šią laisvę. Situacijos nesikartoja, todėl negaliu pasakyti, kaip būtų šiandien pavojui iškilus. Bet abejoju, ar dvasinės laisvės dabar yra daugiau. Žmonėse ir valdžioje daug baimės, kuri kausto laisvę. Teisėje turėti valstybę esame dabar tvirtesni. Ir tada priėmėme daug aktų, kurie sukūrė neišardomą teisinę bazę Nepriklausomybės paskelbimui iš naujo ir būsimam jos realizavimui. Mes nebuvome kokie romantiniai retorikai, dirbome ir statėme naują valstybę. Lietuvoje tebestovėjo sovietų kariuomenė, KGB, sienos buvo svetimos valstybės rankose. Mums sakydavo: kokia čia nepriklausomybė, jeigu jūs nesusitariate su Maskva? Neva reikėtų pirmiau susitarti su Maskva, išvesti kariuomenę, o tada skelbti nepriklausomybę. Tačiau jeigu būtume svaičioję apie tokias sąlygas, kariuomenės tyčia niekas neišvestų.