Dalia Grybauskaitė – “VP Market” prezidentė?
| | |

Dalia Grybauskaitė – “VP Market” prezidentė?

2001-2004 metais, kai Dalia Grybauskaitė dirbo finansų ministre, viceministru dirbo Vitas Vasiliauskas. Nei vienas iš šių pareigūnų neprieštaravo, jog „VP Market“ būtų grąžinta nusikalstamo modelio metu įgyta teisė susigrąžinti 76 milijonus litų PVM. Dėl to stebėjosi tiek Seimo antikorupcijos komisija, tiek neįgaliųjų organizacijos bei visuomenė. Plačiau apie „VP Market“ aferą. Tai viena garsiausių 2002-ųjų metų valstybės pinigų pasisavinimo istorija. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus, įmonės, pirkdamos prekes iš neįgaliųjų statusą turinčių įmonių, turėjo teisę susigrąžinti PVM. Tuo buvo siekiama padėti neįgaliųjų įmonėms, kad pirkti iš jų produkciją būtų patrauklu ir jos būtų konkurencingos rinkoje. Dauguma neįgaliųjų statusą turėjusių įmonių vertėsi namudiniais verslais – krepšių iš vytelių pynimu, keramikos darbelių gaminimu, servetėlių siuvimu ir pan. Tuo metu „VP Market“ akcininkai pasitelkę savo žmonas ir gyvenimo drauges sumąstė neregėtą aferą. Pirmiausia visas „VP Market“ turtas buvo sutelktas vienoje bendrovėje „Optimali investicija“ (šiandien – „Vestodija“). Šios bendrovės įstatinis kapitalas buvo suformuotas iš bendrovių „Vilniaus Prekybos“ nekilnojamas turtas“ (vėliau„Oktonedas“, šiandien išregistruotas) ir „Turto vystymo įmonė“ (šiandien – išregistruota) turtinių įnašų. Tuo pat metu buvo įsteigta ir visuomeninė neįgaliųjų organizacija „Spindulio draugija“, kuriai vadovauti ėmėsi Eda Krasnadamskienė.

| | |

A. Pilvelis: “Ji nežino, kas yra prezidentas”

Savaitės žmogus – leidėjas, žurnalistas Algirdas Pilvelis, kuris vienintelis atvirai prabilo apie eurokomisarės Dalios Grybauskaitės netinkamumą būti pretendente į Lietuvos Respublikos prezidento postą. “Tegul D.Grybauskaitė sėdi buhalterės kėdėje, – kalbėjo A.Pilvelis. – Čia katalikiškas kraštas, kandidatuodama ji gali daugiau prarasti nei atrasti. Lietuvos moterys ir šeimos labai nemylės tokios kandidatės”. Kodėl, jūsų manymu, Dalia Grybauskaitė netinka prezidento postui? – “Respublika” klausė A.PILVELIO. – Pasiūlymas nekandidatuoti į prezidento postą iš mano lūpų nuskambėjo kaip vyresnio žmogaus patarimas. Juk į mokyklą vaikus leidžia sulaukus septynerių metų, septyniolikos žmogus įgyja vidurinį išsilavinimą. Bet negali žmogus pradėti lankyti mokyklos būdamas 12-os. Manau, kad D.Grybauskaitė tampa pirmoke būdama 53-ejų. Žinome, kas vyksta moters organizme peržengus 50 m. ribą. Galbūt ji negali į save pasižiūrėti iš šalies ir to pamatyti. Ji niekada nepasako, ar gerai jaučiasi kaip moteris. Iš šalies matau, kad ji yra labai įsitempusi ir nervinga. Netgi surengusi spaudos konferenciją ji atsineša didelėmis raidėmis surašytą tekstą po dvi eilutes. Tai rodo, kad jai trūksta intelekto. Žmogus, norintis gyvenime ką nors pasiekti, privalo bent šiek tiek gyventi viltimi ir turėti protą, širdį ir valią. Jeigu žmogus yra beširdis, kur jis nueis? Į Lukiškes?

Kas turėtu rinkti prezidentą?
| | |

Kas turėtu rinkti prezidentą?

Prezidentas mūsų politinėje sistemoje atlieka balanso, pusiausvyros tarp įvairių politinės galios centrų vaidmenį. Lietuva pernelyg maža šalis, kad jai vadovautų didelių galių turintis prezidentas, kaip JAV ar Prancūzijoje. Dabar Konstitucijoje numatytų galių visiškai pakanka, kad prezidentas būtų svari figūra mūsų politiniame gyvenime, ypač turint galvoje, kad politinių jėgų išsidėstymas, Seime dažnai būna tikrai fragmentiškas. Juolab matant mūsų visuomenės fragmentiškumą, sunku tikėtis, kad ateityje bus kitaip. Jei būtų atsižvelgta į politikų, politologų siūlymus, rinkti prezidentą Seime, tai šis pusiausvyros taškas būtų pažeistas. Ar šie pasiūlymai nereiškia ir to, kad politikai norėtų “kišeninio prezidento”? Įsivaizduokime, kad, kaip siūlo ne vienas, prezidentą renka Seimas. Tokiu atveju valstybės vadovas atstovautų tik valdančiajai daugumai, nes be jos pritarimo negalėtų būti patvirtinta jokia kandidatūra. Būtent patvirtinta, nes šis postas taptų ilgų derybų, užkulisinių sandorių objektu, ir kalbos apie rinkimus būtų tik formalumas, kaip dabar vyksta su Seimo pirmininko rinkimais. Rezultatas nesunkiai prognozuojamas: prezidentu taptų Viktoro Muntiano, Artūro Paulausko, Arūno Valinsko sukirpimo veikėjas, neturintis didelio autoriteto tiek tarp gyventojų, tiek tarp pačių politikų. Pavyzdžiui, ar tokia rinkimų tvarka sumažintų Rusijos įtaką? Abejonių yra užtektinai. Juk daug lengviau yra susitarti su kelių partijų lyderiais, nei apkvailinti du milijonus piliečių.

| | |

Dalios Grybauskaitės laukia Petro Auštrevičiaus likimas?

Prasidėjo. Skaitant lietuviškus naujienų portalus atrodo, kad lietuviai atrado savo mesiją ir jau yra auforijoje. Dar net 20 000 parašų reikalingų kandidatūrai nesurinkusi Dalia Grybauskaitė jau politologų yra vadinama nugalėtoja ir vienintelis dabar jiems ramybės neduodantis klausimas yra ar jai pavyks laimėti jau per pirmą turą ar taip jai nepasiseks, kad pergalei prireiks dviejų turų. Na aš kaip matyt nelabai ką išmanantis tai manau, kad Grybauskaitė išviso rinkimų nelaimės. Nuomonei paremti net ir kelis argumentus sugalvojau. Labiausiai dabartinė situacija su Grybauskaitė man primena Petro Auštrevičiaus balotiravimosi į Prezidentus istoriją. Tą kart irgi Europiniais reikalais rūpinęs pilietis atsigręžę į Lietuvą ir augo jo populiarumas kaip ant mielių. Jis irgi buvo nepartinis, daug vilčių į jį dėta, bet jis net nepateko į antrą turą. Dabar iš jo liko tiek, kad net jo partija nekelia jo kandidatūros į prezidentus. Auštreivičiui kelią į Daukanto aikštę, mano nuomone, sutrukdė du esminiai dalykai. Pirma – jo elektoriato balsų susiskaldymas tarp jo ir Valdo Adamkaus. Antra – stiprus, na, sakykime už populistus balsuojančių žmonių kandidatas, kuriuo tuomet tapo R.Pakso paramą gavusi K.Prunskienė. Scenarijus nepilnai, bet gali kartotis ir vėl. Grybauskaitės reitingai dabar dideli ne tiek dėl jos nuopelnų, kiek dėl to, kad respondentai tikrai turbūt neįsivaizdavo kito kandidato, nei tos moteriškės, kuri visada kritikavo Kirkilą.

|

„Frontininkai“ paminės „išsisklaidžiusias Nepriklausomybės iliuzijas“

Kovo 11 d., 9.15 val. nuo Arkikatedros aikštės Seimo link pajudės maždaug šimto tamsiai raudonomis vėliavomis su Gedimino stulpų ir Geležinio vilko simboliais nešinų „frontininkų“ kolona. Kaip teigia akcijos organizatorius „Fronto“ partijos prezidiumo narys Audrius Butkevičius, „frontininkai“ prie Seimo paminės Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. „Prisiminsime prieš devyniolika metų gyvavusią ir galingu varikliu mums visiems buvusią laisvės euforiją bei šiandien jau išsisklaidžiusias iliuzijas turėti tikrai Nepriklausomą valstybę, – sakė jis. Jo teigimu, dabartinė valdžia neatstovauja tautai taip, kaip tai buvo Nepriklausomybės atstatymo išvakarėse. „Valdžia nutolo nuo tautos ir net veikia prieš tautą, – sakė jis, – todėl taikus pilietinis nepaklusnumas šiuo metu yra vienintelis būdas priversti valdžią atsitokėti.“ A.Butkevičius įsitikinęs, kad leidimo eisenai nereikia. Konstitucinis teismas dar 2000 m. sausio 7 d. išaiškino, kad įstatymais yra nustatyta ne leidiminė, o pareikštinė Konstitucinė susirinkimų laisvės įgyvendinimo tvarka. „Teisę į susirinkimus garantuoja Konstitucija, – sakė jis, – todėl tais atvejais, kai nėra pažeidžiamos kitų piliečių teisės, niekas neturi drausti Lietuvos žmonėms laisvai susirinkti.“ Be to, jo teigimu, prie Seimo Lietuvos žmonės susiburs minėti šventinės Kovo 11 dienos. „Argi tai galima drausti? – retoriškai klausė A.Butkevičius.

| | |

Dalia Grybauskaitė: „Taip!“. Ar įmanoma ją įveikti?

Šiandien Dalia Grybauskaitė viešai pranešė, jog dalyvaus Prezidento rinkimuose, t.y. pati kels savo kandidatūrą, t.y. surinkusi 20 tūkst. piliečių parašų taps savarankiška kandidate. Nėra ką ginčytis – visuomenės nuomonė jai skiria Prezidento postą jau pirmajame rate. Ką daryti oponentams? Kokia rinkimų taktika gali būti taikoma? Dvi esminės sąlygos: a) šiandien galima spėti, jog įveikti Gryvauskaitę pirmajame rate praktiškai neįmanoma – jos lyderystė prieš grupę pavienių kandidatų akivaizdi, todėl visų oponentų uždaviniai sutampa – tapti antruoju(-ąja) ir neleisti Grybauskaitei surinkti 50%+1 balsą; b) Prezidento rinkimų kampanija vyks kartu su Europos Parlamento rinkimų kampanija, todėl viena kitą papildys ir/ar trukdys. Iš dalies Grybauskaitės situacija yra sudėtinga, nes visi kiti kandidatai ją sutartinai laikys blogybe. Kodėl? Nes būti panašiu ir kalbėti taip pat būtų savižudiška – rasti „geresnį“ tautos atstovą gali tikėtis tik ortodoksai konservatoriai. O „prastesnis“ kandidatas ar kandidatas, kalbantis palankiai apie Grybauskaitę tik didintų jos galimybes laimėti pirmajame ture, t.y. didintų galimybę neįgyvendinti savo tikslo – patekti į antrąjį. Visa tai reikštų, jog daugelis Grybauskaitės oponentų turėtų sudaryti įvairiaspalvį balsų „prieš“ chorą ir atskirose srityse kritikuoti Grybauskaitės silpnąsias vietas (apie tokias – žemiau). Ar jie visi kartu gali pasiekti tikslą ir neleisti favoritei laimėti pirmuoju turu?

| | |

D.Grybauskaitė: “Nesu lesbietė”

Pretendentė į šalies vadovus Dalia Grybauskaitė vakar atsakė į daliai lietuvių ramiai gyventi neduodantį klausimą. Eurokomisarė pareiškė nesanti lesbietė. “Jei klausiate, ar aš lesbietė, ne, nesu”, – vakar surengtoje delfi.lt konferencijoje sakė D.Grybauskaitė. Taip ji atsakė į internautės Raselės klausimą, ar tiesa, kad eurokomisarė yra netradicinės seksualinės orientacijos, draugauja su kita moterimi. Paklausta, kodėl šalia jos nėra gyvenimo draugo ir ar dėl to nejaučianti tuštumos, eurokomisarė atsakė: “Taip susiklostė gyvenimas, tuštumos nėra, gyvenimas labai užpildytas įvairiais darbais.” Vėliau vz.lt konferencijoje dalyvavusi D.Grybauskaitė teigė nepritarianti, kad būtų įteisintos pačios lyties žmonių santuokos. Paklausta, ar neketina įsivaikinti, ji atsakė neatmetanti jokių asmeninės ateities galimybių. Šį sekmadienį 53 metų sukaktį švęsianti politikė tikino esanti labai užimta, tačiau laisvu nuo darbo metu mėgstanti keliauti, skaityti ir sportuoti. Per spaudos konferenciją neišvengta ir klausimų apie eurokomisarės praeitį. Vienas internautas domėjosi, ar sparčiai karjerą tarybiniais laikais dariusiai D.Grybauskaitei neteko bendradarbiauti su slaptąja sovietų tarnyba KGB. “Neturėjau jokių ryšių su KGB. Tarybiniais laikais karjeros sparčiai nedariau. KGB buvau neįdomus egzempliorius, nes studijuodama Leningrado universitete vakariniame skyriuje dirbau eiline darbininke kailių fabrike, kuriame teko dirbti sunkų fizinį darbą stumdant karučius”, – sakė D.Grybauskaitė.

| | |

Dalia Grybauskaitė pradeda ir…

Lietuvos politinė kultūra verčia rinkėjus ilgokai laukti, kol norintys būti prezidentais asmenys baigia maivytis, gudrauti, išsidirbinėti vieni prieš kitus ir prieš balsuotojus. Procesas pagaliau įsisiūbavo ir kai kuriuos kampanijos judesius galima pradėti komentuoti nevaikštant apgraibomis. Europos komisarė Dalia Grybauskaitė atsivadėjusi spyrė į paširdžius oponentams – į šnabždesius ir krizenimus apie lovos ir sovietinio saugumo (KGB) reikalus atsakė nelietuviškai konkrečiai: ne ir ne. Visi, kas aiškina, jog ji lesbietė ir kagebistė turi dvi išeitis: įrodyti arba pritilti. Tai ji padarė vos pasiskelbusi, kad sieks šalies vadovės pareigų. Tvirti ir nedviprasmiški atsakymai į pletkų pavidalų skleidžiamus teiginius (net jei jie daug kam panašūs į tiesą) – neabejotinai jos naudai. D. Grybauskaitei dar teks atsakyti į ne tokius paprastus klausimus. Vien tik asmeninio žavesio ir kietos damos įvaizdžio tam nepakaks. Kitas svarbus klausimas – kas bus D. Grybauskaitės komanda? Žiūrint į kadenciją baigiantį Valdą Adamkų, prisimenant Rolandą Paksą, įsitikiname – tai labai svarbu. Ligi šiol aplink prezidentą, nors jam ir nebuvo uždrausta rinktis, klostydavosi praktika, dėka kurios jis likdavo vienišas ir tik dalinai politiškai veiksnus. Ministerijų ir departamentų deleguoti valdininkai, kurie puikiai žinojo, kad turės grįžti į siuntusią biurokratinę mašiną, ten daryti karjerą ir laukti pensijos. Patarti turėdavo „kaip reikia“ deleguotojams.

| | |

Nuo ko slepiamos „valstybės paslaptys“?

Tiesa, anksčiau D. Grybauskaitės tinklalapyje tokių įrašų nebuvo, tad jiems atsiradus tapo aišku, kad eurokomisarė jau galutinai pasiryžo kandidatuoti – rinkimų kampanijoje vis tiek tai būtų tapę vieša. O štai kodėl ankstesnės D. Grybauskaitės biografijos buvo skelbiamos pagražinta forma – 1983 m. Leningrado universitete įgijo ekonomikos specialybę, 1988 m. Maskvos visuomenės mokslų akademijoje įgijo ekonomikos mokslų daktarės laipsnį – tegul jau aiškinasi pati kandidatė. Mano neoficialiomis žiniomis, D. Grybauskaitė, kandidatuodama į eurokomisares Europos Parlamente prisipažino, jog buvo TSKP narė, bet nutylėjo, kad dar ir dėstė Aukštojoje partinėje ir ne bet ką – o politinę ekonomiją. (Neseniai vienas pažįstamas, patriotas, D. Grybauskaitės gerbėjas, energingai mane įtikinėjo, kad ekonomika sovietmečiu visgi buvo nekaltas mokslas. Tačiau kai prisimenu K. Markso ir F. Enegelso „Kapitalą“ ir klaidžiojančią po Europą jų „manifesto“ šmėklą, prisimenu ir tai, kad politinė ekonomika buvo socializmo diktatūros pamatas. Todėl taip ir vadinosi – politinė ekonomija. Kaip ten sakė V. I. Leninas: ekonominėsantvarka yra pagrindas, ant kurio iškyla politinis antstatas.) Deja, turiu nuvilti ir siūliusiuosius plačiau su D. Grybauskaitės biografija susipažinti archyvuose. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas neleidžia susipažinti su asmens duomenimis net piliečių įgaliotiems atstovams – Seimo nariams.

|

Sausio 16-tos įvykiai Lietuvoje- antroji demokratijos kregždė

“Mūsų visuomenė pati sukuria partizanus Kolumbijoje, fanatikus Irake, teroristus Afganistane, ekstremistus Irane”, – Europos Parlamente Briuselyje kalbėjo Kolumbijos politikė Ingrid Betancourt. 2002 metais pagrobta Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų ir išbuvusi partizanų nelaisvėje 6,5 metų, ši aktyvi kovotoja su korupcija nesišaukia keršto, priešingai, stebina jos suvokimas, kad tie eiliniai partizanai taip pat yra aukos: jauni žmonės, skurdo ir korumpuotos valdžios nustumti prie išgyvenimo ribos, tampa įrankiais piktadarių, narkotikų verslo ir mafijos ryklių rankose. “Tai jauni valstiečiai, gyvenantys atokiuose regionuose, kurie televizijos ir satelitų dėka yra labai gerai informuoti, kas vyksta pasaulyje. Kaip ir mūsų vaikai, jie svajoja apie i-podą ar DVD grotuvą. Tačiau jų menkai apmokamas darbas leidžia įsigyti tik būtiniausių reikmenų…Jie nebūtų atsidūrę tokioje padėtyje, jei mūsų visuomenė nebūtų atsisakiusi tikrųjų vertybių ir nebūtų valdoma troškimo turėti kuo daugiau.”- teigia politikė. Derėtų į šiuos ponios Ingrid Betancourt žodžius įsiklausyti visiems mūsų valdžios vyrams, o ypač trims svarbiausiems Lietuvos pareigūnams- Valdui Adamkui, Andriui Kubiliui ir Arūnui Valinskui. Stebėjausi jų įnirtingu noru surasti “riaušių” kaltininkus sausio 16 dienos mitingo dalyvių tarpe. Šie vyrai pamiršo, jog savo skubotai kepamais ir sveiku protu nepaaiškinamais įstatymais jie patys supureno ir paruošė puikiausią dirvą žmonių pykčiui ir agresijai.