| |

Tokia vienintelė – Tėvynė!

Daugelis Lietuvos gyventojų, o ypač jaunoji karta, svajoja apie gyvenimą užsienyje, kuris atrodo kaip rojus. Dauguma pamiršta, kad mūsų Tėvynė Lietuva nėra tokia prasta kaip daugumai atrodo… Taip pat vis daugiau jaunimo įsukama į materializmo-kapitalizmo verpetą ir geras gyvenimas Lietuvoje pradeda atrodyti nebeįmanomas… Tačiau iš tikrųjų jis įmanomas! Ir visa, ko reikia, turime čia – Lietuvoje. Tik, deja, mes to nebepastebime, o savo protėvių mokymą vis labiau pamirštame. Rojaus gyvenimo atspindžius lietuvių dainose, kurios atspindi to meto žmonių pasaulėžiūrą, pastebėjo A.G. Krause, kuris knygoje „Lietuva ir jos gyventojai” (1834 m.) rašė: „Jose yra ypatingas jausmo švelnumas, labai gili šeimos ir Tėvynės meilė bei nepagražintas papročių skaistumas. Nėra jose nieko neprideramo, nežaboto jausmo ar nešvankumo ir net nepadorios užuominos. Kaip tyriausi rasos lašai, kuriuose atsispindi dangus ir žemė, spindi jos Dievo sode. Jų klausantis kyla nenumaldomas noras, kad tokia nepaprasta pagarba žmonių tarpusavio santykiams ir toks meilės tyrumas, koks jis yra šios tautos dainose, rastų dirvą ir apsišvietusiose tautose.‘‘ Perskaitę tokius gražius žodžius apie Lietuvą dauguma nustemba. Ta nuostaba – tai ženklas, kad dabar kažkas nebe taip… Kažkas pasikeitė ir mes daug ką suprantame ne taip kaip mūsų protėviai tuomet. Per daugelį Lietuvos istorijos metų mūsų tautiškumui ir laisvei grėsmė iškilo ne vieną kartą (sąjunga su Lenkija ar SSRS okupacija).

| |

Patriotizmas, nacionalizmas, savi-svetimi

Seniai labai seniai, kol dar nebuvo sėslūs, žmonių protėviai galėjo išgyventi tik mažose bendruomenėse, užsiimančiose medžiokle ir rinkimu. Kadangi resursų buvo mažai, į kitas bendruomenes buvo žiūrima su nepasitikėjimu ir priešiškumu – jos buvo konkurentai ir nieko daugiau. Tai reiškia, jog jų – kitų, svetimų klestėjimas beveik užtikrintai reiškė savų mirtį. Tokie buvo laikai, tad norint išgyventi neliko nieko kito kaip prisitaikyti. Gali pasirodyti, jog tokia padėtis buvo tik vienas iš daugelio etapų, kuriuos pergyveno žmonija ir jos protėvai, tačiau tai nebūtų labai tikslus pastebėjimas. Paleolitas – senasis akmens amžius truko 2,5 milijono metų ir užėmė 99% žmogaus istorijos. Kitaip tariant, tarpgalaktinėje konferencijoje, pristatinėjant žmogų svečiams iš kitų planetų, tiksliausia būtų pasakyti, jog didžiają laiko dalį mes prabėgiojome savanose, su akmeniniai įrankiais negrabiose rankose ir ūtelėmis likusiose kūno vietose. Na ir tik po to sugalvojome pastatyti civiliaciją, bet kas žino, gal dar grįšime prie ištakų, pakaktų nuspausti kelis mygtukus. Kalbant poetiškai – iki šiol žmogaus kraujyje išliko impulsas mylėti savą ir nekęsti svetimo. Kalbant ne taip poetiškai – evoliucijos bėgyje išgyveno tik tie individai, kurie buvo pasiryžę užmušti svetimą ir gelbėti savą. Tačiau, kaip minėjau, kelionės gale žmogus sugalvojo per niekingus 15 tūkstančių metų pastatyti civilizaciją, kuri visai neseniai įžengė į globalizacijos erą (vėl, žiūrėsim gal šįkart pavyks).

Tegyvuoja ekonominis nacionalizmas
| |

Tegyvuoja ekonominis nacionalizmas

Prisiprognozavę, prisišnekėję, prisifantazavę, galiausiai prisigąsdinę Lietuvos žmonės suprato: vien aritmetika ir pesimizmas nuo krizės neišgelbės. Kad ir kiek sąskaitininkai šemetos skaičiuos procentus, nuo jų didėjimo realūs skaičiai tiek pat nepaaugs. Kad ir kiek vaipysis Seimo pirmininkas, tauta Prezidentu jo neišrinks. O kultūros ministras, kad ir kiek mėgins dėtis svarbiu ir gerbtinu, greitai supanašės su savo vaidintais personažais ir – svarbiausia – dvasingojo fronto karių nepamaitins. Patys privalome net ir sunkmečiu pasistengti džiaugtis gyvenimu. Ir pasirūpinti savimi bei artimu savo. Žmonija ne kartą pademonstravo savo unikalius gebėjimus būtent per sunkmečius ne tik išgyventi, bet ir sukurti didžiuosius technikos bei meno pasiekimus. Ir dabartinė krizė atskleidžia netikėtus reiškinius. Visų pirma žmonių norą linksmintis, bendrauti, užjausti. Pastarąjį sekmadienį minios žmonių suplūdo į „Palangos stintos” šventę. Išties ne tik duona, bet ir reginiais gyvas žmogus. Aimanos, pykčiai, pesimizmas niekada neįveikė negandų, nepadėjo išspręsti jokių problemų. Galbūt mes ramiai, be jokios politinės agitacijos galėtume ir per pusmetį įveikti nelemtąją krizę. Tik reikia susitarti tarpusavyje, pabūti nors vienerius metus ekonominiais nacionalistais. Apie tai garsiai nepasakojant ES komisariatui. Nuėję į parduotuvę pasižiūrėkime, kur užaugintos daržovės, kokios šalies mėsa.

| |

Nacionalistai ir patriotai

Dublinas vienas brangiausių miestų pasaulyje. Niujorke, Romoje, Madride ir Berlyne gyventi yra pigiau nei Dubline. Naujausiais skaičiavimais Airijos sostinė brangiausių miestų sąraše pirmą kartą pralenkė Londoną. Todėl visai nenuostabu, kad ypač ekonominio nuosmukio sąlygomis airių pulkai traukia į šiaurinę salos dalį ir „šluoja” parduotuves, kur kainos dėl svaro kurso kritimo (Didžiajai Britanijai priklausančioje Šiaurės Airijos provincijos valiuta – svarai sterlingų) ir dėl mažesnių mokesčių yra gerokai žemesnės nei Airijos Respublikoje. Situacija identiška kaip Lietuvoje, kurios gyventojai masiškai apsipirkinėdami Suvalkuose ir kituose Lenkijos miestuose kelia kaimyninės šalies ekonomiką. Spaudoje rašoma, kad Airijos Respublikos pasienyje esantys prekybos centrai, praradę pirkėjus, patiria didelius nuostolius ir priversti užsidarinėti, o tuo tarpu tik pervažiavus sieną Ulsteryje prie supermarketų kartais nebūna vietos kur automobilį pastatyti. Tai neturi stebinti – daugelis maisto produktų, alkoholis kainuoja trečdaliu ar net dvigubai pigiau nei Airijos Respublikoje ir jokie bandymai apeliuoti į gyventojų patriotizmą atsako nesulaukia. Bet apie Šiaurės Airiją užsiminiau ne vien todėl, kad palyginčiau kiaušinių ar alaus kainą abiejose sienos pusėse. Jau visa savaitė ne tik Airijos Respublikos, Didžiosios Britanijos, bet ir viso pasaulio masinių informacijos priemonių dėmesio centre – kruvini įvykiai Š. Airijoje. Šeštadienį, kovo 7-osios vakarą, prie kareivinių buvo nužudyti du britų kareiviai ir sunkiai sužeistas jiems picas atvežęs lenkų emigrantas. Nepraėjus ir 48 valandoms kitame mieste nušautas policininkas. Atsakomybę dėl žudymų prisiėmė Real IRA ir Continuity IRA – nuo Airijos Respublikos Armijos atskilę sukarintos grupuotės, kurios vis dar nenutraukia veiklos pogrindyje. Šie kruvini išpuoliai naujuosius imigrantus iš nuostabos verčia trūkčioti pečiais, o airiams tai tarsi praeitų dešimtmečių aidas, ką daugelis jau buvo spėję primiršti. Bloody Ireland (kruvina Airija) – šį airių posakį apie savo tėvynę Airiją tikriausiai girdėjo kiekvienas, ilgiau pagyvenęs šioje šalyje. Tačiau tik dabar galima suvokti tikrąją žodžių prasmę. Baiminantis naujų išpuolių ir ieškant nusikaltėlių, pradėti tikrinti automobiliai pasienyje.

| |

Pokalbis su vokiečių nacionalistu: žvilgsnis iš arti (1)

Totalus tautos stebėjimas „iš viršaus” apima vis platesnes visuomeninio ir asmeninio gyvenimo sritis. Prisidengus abstrakčia „kovos prieš terorizmą” sąvoka, stipriai apkarpomos piliečių teisės bei laisvės, o tai nukreipta į vieną vienintelį tikslą – kontroliuoti patriotus bei kitus „sistemos priešus”, o sąrašai su politinių kalinių pavardėmis tampa vis ilgesni. Patriotai sodinami į kalėjimus vien už tai, kad bando pasipriešinti šiai oficialiai melagingai propagandai, užtardami Vokietiją objektyvios istorinės tiesos vardan. Štai tokios realijos „pačioje laisviausioje ir demokratiškiausioje” valstybėje per visą Vokietijos istoriją. Tuo pačiu metu valstybė remia ir finansuoja visas priemones, nukreiptas į tautinės vokiečių savimonės bei nacionalinio pasididžiavimo žlugdymą. Vyksta aktyvus, valstybinės propagandos palaikomas „visų vertybių perkainojimas” bei moralės normų žlugdymas. Viskas, kas natūralu, garbinga, kilnu, didvyriška – visi aukščiausi idealai pašiepiami arba atvirai išjuokiami, o į jų vietą brukama visa, kas iškreipta, nenatūralu, žema ir egoistiška. Berlyne kyla paminklai homoseksualistams, o tuo pat metu abiejų pasaulinių karų didvyriai, milijonais aukoję savo gyvybes, gynę savo gimtą žemę, savo žmonas ir vaikus, yra dergiami, gėdinami, apspjaudomi. Mums, patriotams, tai įrodymas, kad mūsų valstybę valdo marionetinė, antitautiška, priešiška Vokietijai ir vokiškumui vyriausybė, šokanti pagal svetimus, antinacionalinius, priešiškus vokiškiesiems interesus.

| |

Pokalbis su vokiečių nacionalistu: žvilgsnis iš arti (2)

Užsieniečiai vis labiau ir labiau pastebimi Vokietijos gatvėse. Tokiuose miestuose kaip Berlynas, Frankfurtas, Kelnas ir kituose, jau senokai susidarė ištisi autonomiški rajonai bei kvartalai, kuriuose praktiškai nebeliko etninių vokiečių ir į kuriuos dažnai nedrįsta įžengti netgi policija. Mokyklos, kuriose svetimšalių nuošimtis siekia 90%, jau irgi nėra išimtis. Visur rašo ir kalba apie „80-ies milijonų vokiečių tautą”. Anaiptol! Tikrieji skaičiai niekuomet neskelbimai ir „pašvęstųjų” baisiausiai slepiami. Realybė yra tokia, kad maždaug iš buvusios 80-ies milijonų vokiečių tautos tikrųjų vokiečių liko tik apie 60 milijonų, o likę 25 milijonai „vokiečių” iš tiesų yra ne vokiečiai, o svetimšaliai – daugiausia turkai. Jei tokia padėtis tęsis, tik laiko klausimas, kada vokiečiai taps mažuma savo šalyje. Vokietija liks, tačiau joje jau nebegyvens vokiečiai, todėl būtina suprasti, kad anksčiau ar vėliau tokia perspektyva gresia ir kitoms Europos tautoms, taip pat ir toms, kurių šalyse šios tendencijos kol kas galbūt ir nėra labai pastebimos. Šių problemų sprendimo klausimas yra vienas iš svarbiausių, keliamų tarp tautiškai orientuotų žmonių. Aš nesu kompetetingas šeimos politikos klausimuose, tačiau iš kai kurių jaunų vokiečių pusės ne kartą girdėjau, kad jie iš esmės nėra prieš šeimos kūrimą ir vaikus, tačiau netgi čia jie sutinka daugybę trukdžių bei problemų.

Augant nedarbui bedarbiams vėluoja išmokos
| |

Augant nedarbui bedarbiams vėluoja išmokos

Augantis nedarbas yra ekonominės krizės, o ekonominė krizė yra globalistų vykdytos globalizmo politikos pasekmė. Tik naivuoliai gali tikėti, kad taip vadinama pasaulinė ekonominė krizė kilo dėl kelių bankų vykdytos blogos paskolų politikos. Ši versija pateikiama tikros informacijos neturinčioms masėms, o tikroji krizės priežastis gudriai nutylima ir slepiama, kad nesukeltų neigiamų pasekmių pasaulinei oligarchijai. Šiandien Lietuvos valdžioje nėra tikrų politikų (savarankiškų valstybės vadovų), todėl išvesti Lietuvą iš mums primestos krizės nėra kam. Valdžioje sėdi politikieriai, kurie vykdo Lietuvai žalingus Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulinio banko ir kitų masoniškų globalistų struktūrų nurodymus. Kiekvienas normalus žmogus (šeima, giminė, tauta) patekęs į bėdą savęs klausia, ką daryti? To turėtume klausti ir mes, tačiau prieš atsakant į klausimą ką daryti, pirmiausia reikia suvokti esamą padėtį, kurioje esame atsidūrę bei suprasti, kaip ir kodėl mes ten atsidūrėme, kas dėl to kaltas. Neatsakius į šiuos klausimus nebus galima priimti teisingo sprendimo bei išspręsti esančių problemų. Ką tuo klausimu kalba ir ką daro ,,mūsų” valdžia? Tikrųjų krizės priežasčių ji nepasako, jokio strateginio plano, kaip išbristi iš krizės, nepateikia. Kalbama tik apie mokesčių didinimą, pensijų, atlyginimų, pašalpų Lietuvos piliečiams sumažinimą. Tai reiškia gyventojų pajamų sumažėjimą ir iš to sekantį gyvenimo lygio blogėjimą.

|

Žvaigždė, vardu Rusija

Kai oficialioji Rusija istoriją, istorijos faktus ir apskritai istorijos mokslą guldo į Prokrusto lovą, o ne, pavyzdžiui, ant psichoanalitiko kušetės, neišvengiamai suvoki, kad tikrai, tikrai, tikrai „Rusijos protu nesuvoksi”. Kai oficialioji Rusija istoriją, istorijos faktus ir apskritai istorijos mokslą guldo į Prokrusto lovą, o ne, pavyzdžiui, ant psichoanalitiko kušetės, neišvengiamai suvoki, kad tikrai, tikrai, tikrai „Rusijos protu nesuvoksi”. Toks putiniško režimo agresyviai arogantiškas žongliravimas istorijos faktais (beje, kaip čia neprisiminsi Rusijos tautos vienybės dienos, skirtos 1612 m. okupantų – lenkų ir lietuvių – išvijimui iš Kremliaus paminėti?), nekrofilo J.Stalino, kaip „efektyvaus vadybininko”, autoriteto renesansas, isteriškas Pabaltijo valstybių niekinimas viešojoje erdvėje bei sovietinės okupacijos neigimas ir t.t. – tai jau ne tik erzina, kad „Rusijos protu nesuvoksi”. Tai skatina mąstyti – dėl nacionalinės savigarbos! – apie sovietinės okupacijos padarytos žalos atlyginimo svarbą. Kaip teigė tarptautinės teisės ekspertas D. Žalimas, „kol deryboms dėl žalos atlyginimo sąlygų nėra, svarbiausia, kad Lietuvos elgesys keliant savo teisėtą reikalavimą būtų pakankamai nuoseklus ir ilgainiui netaptų tiek pasyvus, kad prilygtų kompensacijos reikalavimo atsisakymui”.

„Saspensas” ir siurrealizmas

Politika, populiariai kalbant, yra valstybės valdymo menas. Ar tai reiškia, kad politikai, tarkim, seimažmogiai, yra menininkai? Jeigu taip, tada Seimas – didžiausia menininkų dirbtuvė Lietuvos valstybėje? Toks atseit seimažmogių, kaip itin specifinės menininkų rūšies, kūrybinis pleneras vyksta per plenarinius posėdžius. Ir turi savų, švelniai tariant, inteligentiškos neapykantos ir konkurencijos ypatumų. O kad genialus, kaip visada, seimažmogis neįsivaizduotų esąs antžmogis ir, neduok Dieve, dėl streso ir kasdienės įtampos netaptų plenipotentu, kad būtų kūrybiškai funkcionalus, jam išrašomi brangūs – oi, labai jau brangūs! – vaistai nuo plenipotencijos ir užmaunamas konstitucinis antsnukis. Suprask: antikonstituciškai nelok ir be reikalo dantų nenaudok! Aišku, toks galių ribojimas – ne panacėja nuo didybės manijos, ypač jeigu kūrybiniam procesui vadovauti pasišauna koks bomolochas, tarytum molochas, nebijantis ką nors pasiųsti „velniop”, berods taip pat nevengiantis žodelio „nafik”. Jei dar drauge su kadaise teistu bomolochu vieną iš valstybės valdymo meno tandemų varo ir asmuo, „teistas už gerus darbus”, turintis abonementą, tada, brangieji, tikrai toks menas nereikalingas. Ilgainiui dėl tokio, atsiprašant, meno bijai televizorių įsijungti. Televizijos naujienų iš anksto nerimastingai pradedi laukti kaip neišvengiamai baisaus įvykio. Kažkoks lyg ir „saspensas” išeina, ar ne?

Dalia Grybauskaitė laimėjo rinkimus
| | |

Dalia Grybauskaitė laimėjo rinkimus

Preliminariais duomenimis, prezidente jau pirmajame rinkimų ture išrinkta Europos komisarė Dalia Grybauskaitė. Susumavus rezultatus D.Grybauskaitė surinko 68,17 proc. balsų. Vos užsidarius rinkimų apylinkėms, kandidatės į prezidentus, Europos komisarės Dalios Grybauskaitės rinkimų štabe sostinės viešbutyje „Artis” pasirodęs jos kandidatūrą remiantis ministras pirmininkas, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovas Andrius Kubilius, pasak jo, “atvyko pasveikinti prezidentės”. Dieną kandidatė neslėpė vilčių, jog laimėti pavyks pirmajame rinkimų ture ir iki birželio 7-osios laukti neteks. Įdomus sutapimas – iš visų kandidatų štabų D. Grybauskaitės pasirinkta vieta yra geografiškai arčiausiai prezidentūros. Štabe jau pasiruošta vaišėms. Ministras pirmininkas A. Kubilius žurnalistams sakė neabejojąs, kad antro turo neprireiks. “Esu mokęsis fizikos ir matematikos,” – argumentavo premjeras, teigdamas, kad apie pergalę byloja plaukiantys rinkėjų aktyvumo duomenys. A. Kubilius sakė tiesiog pasveikinęs D. Grybauskaitę ir nieko neaptarinėjęs. Paklaustas, kuriuos iš ministrų yra pasiryžęs paaukoti, A. Kubilius sakė taip klausimo nekeliantis ir siūlė palaukti liepos mėnesio, kol naujoji prezidentė, anot jo, pradės eiti pareigas. D. Grybauskaitė 23.35 grįžo į rinkimų štabą, kuriame jos laukę rėmėjai prapliupo plojimais. D. Grybauskaitė į klausimą, ar jau laimėjo prezidento rinkimus, atsakė: “Manau, kad taip”.