10 000 straipsnių
1. Informacijos valdymas ir sklaida. Šiuolaikiniame Pasaulyje vis daugiau reikšmės įgyja, kas valdo informacijos srautus ir kaip sugeba ja naudotis ir disponuoti. Niekam ne paslaptis, jog dabartiniu metu vyksta nuožmus informacinis karas už savo ideologijų primetimą kitiems geopolitiniams subjektams, taip primetant savo Valią. Tad, tas, kuris valdo informacijos srautus, įgyja didelę galią. Labai svarbu, kokia ... Skaityti toliau
Karo Tiesos nėra sudėtingos. Pergalė kare leidžia išsaugoti žūstančias Tautas ir visuomenes. Pralaimėjimas reiškia Laisvės, nepriklausomybės ar teritorijos praradimą. Taigi, Pergalė nėra ambicijos objektas. Senovės Karo Meno loginė esmė yra paprasta: pažink priešą; žinok save; suvok supančias aplinkybes; suprask vyksmo esmę. Pergalės logistikoje labai svarbi yra nenuspėjamumo dimensija. Priešas, nežinantis kada, iš kur ir kur ... Skaityti toliau
Mūsų sakmės perspėja – artėja laikai, kai vienam gaidžiui papjauti gali prireikti net devynių Vyrų... Ir ne kokiam gaidžiui mutantui, o paprastam lietuviškam kakariekūnui – kokių devynių specialistų, neskaitant buhalterio, direktoriaus ir vadybininko. Didvyrių ir milžinų laikai užtikrintai baigėsi. Įžengėme į nykštukų puotos ant milžinkapių fazę. Kur dingo kario Dvasia? Gal ji perėjo lenkams ar ... Skaityti toliau
Vasario 15 d. JAV įvyks Duke Universiteto Šiaurės Karolinoje finansuojamas darbinis pasitarimas “Veiklos idėjos Trampo laikotarpiu”, kurio metu studentus mokys dalyvauti veikloje prieš JAV Prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) vadovaujamą Vyriausybę. Renginiui vadovaus LGBT aktyvistė Mandy Carter (http://dailycaller.com/2017/02/09/duke-university-training-students-for-anti-trump-activism/?utm_campaign=thedcmainpage&utm_source=Facebook&utm_medium=Social ). M. Carter šauniame renginio ir judėjimo video pristatyme, su kuriuo galima susipažinti šio judėjimo interneto svetainėje ... Skaityti toliau
Mes sąmokslą galime apibrėžti daug racionaliau, – sąmokslas – tai yra tam tikri žmonių veiksmai arba veikla, kuriais siekiama kitokių, nei oficialiai įvardijama, tikslų. (Vytautas Radžvilas) Tada be jokios abejonės galima drąsiai sakyti: „kad visa pasaulio istorija, yra tam tikra prasme sąmokslų istorija“, nes to priežastis yra tiesiog banali, – kas, ir kiek kartų pasaulio ... Skaityti toliau
Referendumo prieš žemės pardavimą užsieniečiams iniciatyvinė grupė nenuleidžia rankų. Ji rengiasi atsiklausti Tautos dėl 2015 m. planuojamo euro įvedimo. Penktadienį naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje referendumo idėjos rengėjai kalbėjo, jog euro įvedimas yra žingsnis prieš piliečių valią, o Lietuva dar nėra pasirengusi įsivesti bendros ES valiutos. Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas teigė, kad Konstitucijoje yra numatyta, jog pagrindiniai valstybės klausimai yra sprendžiami referendumu, o valiutos keitimas - vienas tokių. "Baltijos šalių puikaus susitvarkymo su krize faktorius buvo tai, kad jos galėjo naudotis savo nacionalinėmis valiutomis. (...) Kol vyks pasirengimas referendumui, valdžia turės galimybę tautai išaiškinti, kodėl vis dėlto skubama ir, jei išaiškins taip įtikinamai, kad tauta balsuos pagal ją, vadinasi, bus toks laisvas pasirinkimas. Dabartinis euro įvedimo projektas yra dar vienas prievartos prieš lietuvių tautą aktas", - sakė signataras. Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka teigė, jog euro įsivedimas Lietuvai kainuos maždaug 1 mlrd. litų. Jis euro įvedimą palygino su 1940 m. prievarta Sovietų Sąjungos Lietuvai primestu rubliu.
Lietuvoje sparčiai gausėja valstybės priešų ir griovėjų gretos. Nenumaldomai artėja akimirka, kai išgirsime, kad „penktąja kolona“ jau tapo kone visa tauta - dauguma šalies piliečių. Būtent tokį įspūdį galima susidaryti stebint vis paniškesnes ir isteriškesnes į vienintelių ir tikrųjų „valstybės sargų“ vaidmenį įsijautusių „sisteminių“ politikų ir partijų reakcijas į menkiausias šalies piliečių iniciatyvos bei savarankiškumo apraiškas. Atrodo, kad valdantieji jau pradeda bijoti net savo šešėlio. Nomenklatūrininkus ir juos aptarnaujančius ideologinius propagandininkus baugina ir erzina viskas - nuo referendumo iniciatyvos iki santūriausių reikalavimų nors kiek praskaidrinti „žaidimo taisykles“ valstybei gyvybiškai svarbiose gyvenimo srityse. Todėl mėginant „pastatyti į vietą“ pamažu dvasiškai ir politiškai bundančią tautą nesibodima jokių priemonių. Ir juo gausesni ir pastebimesni budimo požymiai, juo dažniau iš rankovės traukiama vadinamoji Rusijos korta.
Prieš keletą dienų teko dalyvauti "Laisvosios bangos" radijo laidoje, kur buvo diskutuojama apie vieną didžiausių Lietuvos valstybės bėdų. Pagrindinę lietuviškąją negalią trumpai apibrėžti galima kad ir tokiais žodžiais: trūksta politikų, kurie būtų ir populiarūs, ir įtakingi, ir tuo pačiu korupcijai, nomenklatūrai bei nusikalstamumui nebijotų mesti rimto iššūkio. Ne tik nebijotų mesti iššūkio, bet ir išmanytų, kaip tai padaryti. Žurnalisto Audriaus Antanaičio vadovautoje radijo laidoje tiek politologas Gintaras Ronkaitis, tiek Europos centro muziejaus atstovas Gintaras Karosas, tiek šių eilučių autorius sutarėme, jog valstybės padėtis - nepavydėtina. Valstybę kamuoja daug bėdų, o tų, kurie ne tik nebijotų, bet ir mokėtų imtis rimtų reformų, - lyg ir nėra. Vos vienas kitas. O ir tas "vienas kitas" drąsiųjų bei išmaniųjų politikų grupei priskirtinas - tik su išlygomis bei didelėmis abejonėmis. Taigi nenumaldomai artėja Prezidento rinkimai, o kandidatų į vieną svarbiausių valstybės postų teturime ne itin gausų būrį. Vienas iš realiausių kandidatų - dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Tiesa, ji vis dažniau sulaukia kritikos atakų, esą pastaruosius keletą metų buvo pasyvi prezidentė. Suprask, jai nederėtų antrą sykį siekti šalies vadovo regalijų. Būtų naivu manyti, jog dabartinė šalies vadovė neturi trūkumų. Tačiau ar tie, kurie jai priekaištauja, pavyzdžiui, dėl pasyvumo ir apsidraudėliškumo, patys visuomet elgiasi sąžiningai ir nepriekaištingai?
Prie Seimo balandžio 28 dieną susirinkę mitinguotojai skandavo: "Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę!" Valdžia raginta nepaisyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalavimų. Sekmadienį 14 val. į skverelį prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, šalia Seimo rūmų, suplūdo pora tūkstančių mitinguotojų. Susirinkusiųjų minioje būriavosi patriotai, laisvės kovų dalyviai, intelektualai, politikai, jaunimas. "Tautinė valstybė - vertybė", "Vilniaus krašto polonizacijai - ne", "Apginkime protėvių žemę, mūsų valstybinę kalbą ir žemių vientisumą", - vėjo plaikstomų trispalvių jūroje mirguliavo mitinguotojų plakatai.
Balandžio 22 d. keliasdešimt garsių Lietuvos menininkų, mokslininkų, rezistentų, rašytojų ir Sąjūdžio veikėjų išplatino viešą kvietimą į balandžio 28 d. 14 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, rengiamą mitingą „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“. Pasak kvietimo autorių, mitinge bus protestuojama prieš antivalstybinių jėgų vykdomas provokacijas bei Lietuvos valstybę žeminančią užsienio politiką ir palaikomi tautos interesus ginantys žingsniai. Išplatintame viešame kvietime teigiama, kad šiandien šalies valdžia, vykdanti neapgalvotą ir neatsakingą pataikavimo visiems kaimynams politiką, pasirengusi nuolankiai tenkinti net antikonstitucinius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) partijos primetamus reikalavimus. „Jeigu Lietuva sutiktų išsižadėti dalies jai nuo amžių priklausančios savo žemės, leistų sumenkinti ir paniekinti savo kalbą, ji prarastų teisę vadintis suverenia valstybe, o mes patys – laisvais ir oriais tos valstybės piliečiais. Tokie procesai turi būti sustabdyti, o tai galime padaryti tik mes patys“, – rašoma viešame kvietime.
Tikrai nebesinori prisiminti to baisaus ciniško melo ir veidmainystės kurį tonomis ant mūsų galvų be jokios sąžinės graužaties pylė ne kokie nors gatvių šlavėjai o Lietuvos aukščiausios valdžios institucijos Seimo nariai ir vadovai. Tačiau negalima tylėti, nes ir toliau tas vyksta. Po brutaliai nupirktų rinkimų. Nupirktų ne tik per pačius rinkimus, bet ir prieš tai keletui partijų išsidalinus žmonių taip sunkiai uždirbtus dešimtis milijonų litų savo rinkiminei reklamai iš valstybės biudžeto, o kitus palikus be lėšų. Apie kokius teisingus ir lygius rinkimus visiems joms dalyviams galima teigti, jeigu iš TV ekranų ir kitos žiniasklaidos jau gerokai prieš rinkimus sklido panigirika keltui partijų ir jų vadams, o kiti iš anksto buvo paskelbti autsaideriais. Apie kokius teisingus rinkimus galima teigti, jeigu vienų aiškiai melagingi pažadai buvo tiražuojami milijoniniais tiražais net nepažymint, kad tai melaginga reklama, o apie kitų tikrai pažangias idėjas išvis nutylima. Galų gale ką atstovauja VRK, jeigu ne tuos kurie demonstruoja jėgą ir įvaro VRK vadams panišką baimę, kad gavę valdžią juos nubaus arba pamalonins, kaip ir atsitiko. Todėl net nereikia tikėtis, kad VRK imsis ryžtingų priemonių pašalindama iš rinkimų jau ne kartą nusikaltusią darbo partiją „šeriant“ V.Uspaskicho „Vikondos“ dešromis rinkėjus. Juk tai ne kartą naudota šių „veikėjų“ priemonė. Ir jeigu šį kartą nebūtų trūkusi visuomenės ir LR Prezidentės kantrybė vėl nieko nebūtų įvykę. Tiesa nelabai kas ir įvyko. Truputį patriukšmavo ir nutilo.
