Joninių naktį - raganų burtai

Joninių naktį - raganų burtai
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Žemaitijoje, Telšių rajone, vos už keleto kilometrų nuo Luokės esantis 227 metrų aukščio Šatrijos kalnas, apipintas įvairiausiomis legendomis apie raganas. Pasakojama, jog kadaise senovėje, esą ant kalno buvęs žemaičių pagonybės centras, sunykęs Jogailos ir Vytauto sprendimu įvedus krikščionybę ir pastačius Luokėje bažnyčią. Kalno pavadinimas kilęs nuo žodžio „šatrai“. Anot istoriko L.Jucevičiaus, liaudis pasakodavusi, jog nuo Šatrijos kalno matosi 12 bažnyčių bokštai, o kalne esanti palaidota gražiausia Lietuvos ir Žemaitijos mergina Jauterytė, milžino Alcio žmona. Vėliau imta kalbėti, kad Šv. Jono naktį ant šio kalno sulėkdavusios raganos į puotą. Todėl ir kalno viršūnė įdubusi. Dionizas Poška rašė, jog tikėta, kad Lietuvoje ir Žemaitijoje buvo 5 rūšių burtininkai, o jų vyriausioji vardu — Šatrija, jos vardu vadinama ir burtininkų sostinė, esanti dideliame kalne. Legendose pasakojama ir apie tai, kad viduramžiais ant šio kalno buvo deginamos raganos. Nežinia ar tai tik legendos ar iš tiesų taip buvo, tačiau istoriniai šaltiniai mini, jog 1696 metais surengtas teismo procesas keletui Kirblių kaimo gyventojų, apkaltinus juos raganavimu. Laurynas Kuzma, Magdalena Šiaulienė ir Liucija Nomšaitė buvo apkaltintos šerkšno pavertimu į krušą ir jos užtraukimu ant kaimiečių javų. Liudininkai neva matę, kaip raganos burtų pagalba išsklaidžiusios debesis, kaip naktį skridusios ant Šatrijos kalno.

Po picerija atkastame rūsyje bildukai nesilanko

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pastatą Laisvės aikštės ir Vilniaus alėjos kampe su grupe bendrasavininkų Vytas Lastovka įsigijo 1992-aisiais. Tai buvo pirmasis objektas kurorte, privatizuotas viešojo akcijų pasirašymo būdu. Nuo sovietinių laikų ten veikė “Aguonos” kavinė, paskui savininkai čia vystė įvairią veiklą, kol galų gale pastate įsikūrė viešbutis ir picerija “Saulėgrąža”. “Gal kokiais 1997-aisiais pastebėjom, kad ėmė trūkinėti išorinė pastato siena. Pradėjom ieškoti priežasčių. Kvietėm įvairiausias tarnybas, ir atvykę specialistai iš vandentiekio įmonės nustatė, kad trūkęs vamzdis ir kelis mėnesius vanduo plauna namo pamatus iš vidaus, - rūsio atradimo istoriją prisimena V.Lastovka. – Ėmėm sekti, kur nueina vamzdynai, ir indų plovyklos grindyse radom dangtį, po kuriuo buvo nedidelė šachta. Į ją įlipę tvarkydami vamzdžius, pastebėjom seno rūsio liekanas. Į tą rūsį iš trūkusio vamzdžio tekantis vanduo plovė ten suverstą smėlį ir dėl to ėmė “sėsti” visas pastatas”. Tąkart savininkai vandentiekio gedimą sutvarkė ir šachtą uždengė. Tačiau mintys apie senąjį rūsį V.Lastovkos neapleido. Jis ėmė aiškintis apie pastato konstrukciją, čia išvedžiotas komunikacijas, kalbėjosi su sovietiniais metais šį namą rekonstravusiais statybininkais. Tada verslininkas ir sužinojo, kad po visu pastatu yra rūsiai, kurie kažkada buvo užpilti statybiniu laužu ir gruntu.

Bilduko bijantis moksleivis žmones gydo savo energija

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Išvaizda niekuo iš bendraamžių neišsiskiriantis septyniolikmetis Laurynas Žilinskas domisi NSO, keistais reiškiniais, dvasiomis, astraliniais kūnais bei energetika. Prieš pusantrų metų Kauno J.Urbšio vidurinės mokyklos vienuoliktokas, išbandęs energetinį gydymą, suprato, jog gali savo galiomis gydyti žmones. Laurynas MF korespondentei sutiko atskleisti savo antrąją, mistiškąją (velniškąją) pusę ir teigė, kad gydymo meno išmokęs iš savo tėvo, kuris taip pat užsiima tokiais dalykais. Vaikinas gydo tiesiog pridėję rankas prie sergančiojo kūno (visai kaip Jėzus Kristus). „Pridėjus rankas prie žmogaus, iš manęs pradeda sklisti šiluma, energija. Tuo metu visas kūnas įsitempia, viskas viduje pradeda cirkuliuoti. Susikaupiu ir priverčiu savo energiją eiti į delnus, o iš jų - į gydomą žmogų. Svarbiausia, kad sergančiojo kūnas įsileistų tą energiją”, - jausmingai pasakojo jaunuolis. Energetinis gydymas, vaikino teigimu, yra sunkus procesas. „Gydymo metu visiškai išsenki ir psichologiškai, ir fiziškai. Sergančiam žmogui padedi, tačiau paties energija atsistato mažiausiai tik po valandos“, - šnekėjo Laurynas. Vaikinas energetiniu gydymu susidomėjo prieš pusantrų metų, kai pats tai pabandė. „Su šokių teatru važiavome į Vilnių. Vienai merginai labai skaudėjo sprandą. Kadangi buvau matęs, kaip tėvas atlieka įvairius gydomuosius masažus, nusprendžiau pats jai padėti – ir man pavyko.

Islamas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Islamas [arab. atsidavimas (Dievui)] – musulmonybė, mahometybė, viena iš trijų pasaulinių (greta krikščionybės ir budizmo) religijų. Islamo pagrindus VII a. Arabijoje padėjo Mahometas, musulmonų laikomas pranašu, kuriam apreiškęs Alachas. Islamo teologinė ir teisinė doktrina remiasi judaizmo ir krikščionybės, sen. Rytų tautų religinėmis ir kultūrinėmis tradicijomis ir elementais, graikų, ypač aristotelizmo, neoplatonizmo, filosofija. Islamo principai išdėstyti svarbiausioje šv. knygoje Korane ir sunoje (Mahometui priskiriamų posakių ir liudijimų apie jo poelgius rinkiniuose). Vienas svarbiausių islamo principų – griežtas monoteizmas. Išganymo sąlyga – pareigų, kurias žmogui paskyręs Dievas, vykdymas.

Kol vampyras sėlina

Kol vampyras sėlina
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kada vampyras tapo seksualus? Kai atėjo į literatūrą – XVIII ir XIX amžių sandūroje. Tai susiję su romantizmo srovėmis. Tiesa, liaudies vampyrams kartais būdavo būdingi įvairūs, galima sakyti, seksualiniai polinkiai, pavyzdžiui, dažnai būdavo pasakojama, kad vampyras išeina iš kapo miegoti su savo žmona ir panašiai, tačiau, mano manymu, aiškiai seksualūs tapo tik tobuli literatūriniai vampyrai, kaip Varnis iš garsiojo XIX amžiaus viduryje dalimis spausdinto angliško bulvarinio romano. Varnis kartais vadinamas Drakulos pirmtaku. Grafas Drakula – vampyriškumo archetipas. Jūs rašote, jog viliojamoms moterims jis virsta jų seksualumo ir troškimų katalizatoriumi. Vampyras dažnai vadovauja seksualinei iniciacijai, tačiau ši iniciacija kartu būna tarsi intoksikacija, apnuodijimas. Ir literatūros, ir kino pasakojimuose vampyro veikiami žmonės pajunta įkvėpimą, patiria tam tikrus užtemimus, apsvaigimus ir panašias būsenas.

Lietuvos etnokosmologija

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvos etnokosmologijos muziejus - tai galimybė vienu laiku ir vienoje vietoje kultūriniu, moksliniu ir švietėjišku aspektu pažvelgti į tuos žinojimo trupinius, kuriuos įvairiose istorinėse epochose surinkome skirtingomis priemonėmis ir skirtingais metodais - tikėjimu, nuojauta, teleskopu, raketa, kompiuteriu, teptuku ar plunksna, susiduriant su NSO objektais, išgyvenant didingos nuostabos jausmą ar lyrinį susižavėjimą, skaičiuojant horoskopus ar Mėnulio įtaką augalų derlingumui. Etnokosmologija - tai tų saitų su Visata visuma. Vien tik etnine jos nepavadinsi. Tai visų mūsų, visų Žemės žmonių saitas su Kosminiu pasauliu.

Nacių skraidanti lėkštė?

Nacių skraidanti lėkštė?
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Praktiškai visi dailininkai „Skraidančią Lėkštę“ įsivaizdavo taip pat, ar bent jau panašai. Aišku, kiekvienas iš jų vis pridėdavo po truputi elementų iš savo fantazijos. Vokiečiai ši aparatą vadino „FLUGKREISEL“, kas išvertus reiškia – Skraidantis Vilkelis. Aparatas iš tiesų panašus savo forma į vilkelį, galbūt vokiečių mokslininkams ir davė šią idėja toks paprastas ir elementarus žaislas kaip vilkelis. Straipsnis laikraštyje buvo labai populiarus ir sulaukė plataus atgarsio, todėl 1952 metais jis buvo dar kartą perspausdintas. Dar po vienerių metų mirė pagrindinis “skraidančios lėkštės” liudininkas Rudolph‘as Schriever‘is, tačiau jo pasakojimas apie šį unikalų aparatą visam laikui išliko NSO istorijoj.

Skraidančios "lėkštes"

Skraidančios "lėkštes"
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kas negirdėjo istorijų apie skraidančias "lėkštes", kurios dirgina kai kurių žmonių vaizduotę. Tačiau ne visi žino, kad tarp šimtų žmonių sukurtų aparatų, skirtų patekti ten, kur negali žmogus, yra ir skraidančios "lėkštės", kurios drąsiai skrenda ten, kur jokie kiti skraidymo aparatai anksčiau nenuskrisdavo. Jos gali skraidyti miestų gatvėmis, paslapčia su telekamera pažvelgti į langus ir lėtai nusileisti ant namų stogų. Tokie aparatai pradėti kurti daugiau nei prieš 50 metų. Jau 1947 m. birželio 2 d. vakarą Ruzvelo miestelyje (Naujosios Meksikos valstija) nusileido slaptas JAV į balioną panašus nepilotuojamas aparatas ir sukėlė sensaciją, nes žmonių buvo palaikytas nežemiškos kilmės neatpažintu skraidančiu objektu (NSO). Nuo to laiko daug buvo pagaminta ir slaptai išbandyta įvairių skraidymo aparatų o žmonės vis kūrė pasakas apie NSO.

Ankstyvasis požiūrio vystymasis

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Iki 1952-ųjų nedaugelis žinojo apie NSO reiškinį. Tada laikraščiuose pasipylė antraštės iš daugelio liudininkų. 1953 m. pradžioje Oro pajėgų žvalgybos grupė pradėjo UFO "Mėlynosios knygos" projektą. Galutinė išvada nepadaryta, tačiau tendencija dėl nežemiškos kilmės buvo aiški. 1949 m. AF pateikė dokumentą pavadintą "Project Grudge Report" apie NSO stebėjimus po Antrojo pasaulinio karo. Jame nurodoma, kad protingų būtybių gali būti Marse ir Veneroje. "Tos civilizacijos gali stebėti, kad Žemėje jau turime atominę bombą ir raketas…"

Konspiracija?

Konspiracija?
Teksto dydis: +1, +2, normalus

1964 m. NASA iš Kenedžio iškyšulio paleido pirmąją dviejų žmonių kapsulę, kaip žingsnį link žmogaus išlaipinimo Mėnulyje. Pranešta, kad skridimas buvo sėkmingas. Nebuvo pranešta, kad dar pirmojo apsisukimo metu prie kapsulės priskrido 4 nežinomos kilmės laivai. Kol į juos sutrikę žvelgė radaro operatoriai, jie apsupo kapsulę – du viršuje, po vieną apačioje ir užpakalyje. Tarsi jie būtų tyrinėję kapsulę. Jie skrido netoli kapsulės, o vėliau ją paliko. Kodėl tai buvo slepiama? Gal todėl, kad tai ne vienintelis atvejis. UFO dažnai regėti netoli raketų bandymų vietų, aerodromų ir lydėję palydovus. Bet AFR 200- 2 nurodymu AF personalui uždrausta viešai pasakoti apie NSO matymus.

Prielaida karjerai?

Prielaida karjerai?
Teksto dydis: +1, +2, normalus

1957-ųjų lapkritį AF raketų kūrimo inžinierius James Strokes (prie Alamogordo, Niu Meksikas) važiavo greitkeliu, kai milžiniškas ovalo formos orlaivis praskriejo virš jo apie 1500 ar 2000 mylių greičiu. Kiti liudininkai irgi jį matė. Stokes radijas nutilo ir variklis užgeso, laivui skrendant virš jo. Jis sėdėjo ir su nuostaba stebėjo, kaip tas dingsta už horizonto.

Pilotas veteranas suklydo?

Pilotas veteranas suklydo?
Teksto dydis: +1, +2, normalus

1959 m. vasario 24 d. Amerikos avialinijų DC-6 skrido virš Pensilvanijos į Detroitą. Pilotavo kapitonas Peter W.Killian ir pirmasis padėjėjas John Dee. Keleivių buvo nemažai. Netikėtai 3 dideli ryškūs apvalūs arba disko formos orlaiviai pasirodė netoliese. Taip pat netikėtai jie pranyko tamsoje. Kapitonas Killian su 15 m. ir 4 mln. mylių skraidymo patirtimi, apie įvykį papasakojo spaudai. AF jį užsipuolė. Jie sakė, kad tai buvo trys žvaigždės už debesų. Killian atsakė, kad tai neįmanoma, nes dangus virš jų buvo visiškai giedras. Debesys buvo 3500 aukštyje. Kaip tada galima matyti žvaigždes už debesų esant 5000 aukštyje? Amerikos avialinijos palaikė pilotą ir pasakė, kad kiti irgi dažnai regi NSO tame pačiame rajone. Tada AF "New York Herald Tribune" reporteriui pasakė, kad liudininkai buvo tiek girti, kad neprisimena, ką matė.