Po picerija atkastame rūsyje bildukai nesilanko
Pastatą Laisvės aikštės ir Vilniaus alėjos kampe su grupe bendrasavininkų Vytas Lastovka įsigijo 1992-aisiais. Tai buvo pirmasis objektas kurorte, privatizuotas viešojo akcijų pasirašymo būdu. Nuo sovietinių laikų ten veikė “Aguonos” kavinė, paskui savininkai čia vystė įvairią veiklą, kol galų gale pastate įsikūrė viešbutis ir picerija “Saulėgrąža”. “Gal kokiais 1997-aisiais pastebėjom, kad ėmė trūkinėti išorinė pastato siena. Pradėjom ieškoti priežasčių. Kvietėm įvairiausias tarnybas, ir atvykę specialistai iš vandentiekio įmonės nustatė, kad trūkęs vamzdis ir kelis mėnesius vanduo plauna namo pamatus iš vidaus, - rūsio atradimo istoriją prisimena V.Lastovka. – Ėmėm sekti, kur nueina vamzdynai, ir indų plovyklos grindyse radom dangtį, po kuriuo buvo nedidelė šachta. Į ją įlipę tvarkydami vamzdžius, pastebėjom seno rūsio liekanas. Į tą rūsį iš trūkusio vamzdžio tekantis vanduo plovė ten suverstą smėlį ir dėl to ėmė “sėsti” visas pastatas”. Tąkart savininkai vandentiekio gedimą sutvarkė ir šachtą uždengė. Tačiau mintys apie senąjį rūsį V.Lastovkos neapleido. Jis ėmė aiškintis apie pastato konstrukciją, čia išvedžiotas komunikacijas, kalbėjosi su sovietiniais metais šį namą rekonstravusiais statybininkais. Tada verslininkas ir sužinojo, kad po visu pastatu yra rūsiai, kurie kažkada buvo užpilti statybiniu laužu ir gruntu.