Bilduko bijantis moksleivis žmones gydo savo energija
Išvaizda niekuo iš bendraamžių neišsiskiriantis septyniolikmetis Laurynas Žilinskas domisi NSO, keistais reiškiniais, dvasiomis, astraliniais kūnais bei energetika.
Prieš pusantrų metų Kauno J.Urbšio vidurinės mokyklos vienuoliktokas, išbandęs energetinį gydymą, suprato, jog gali savo galiomis gydyti žmones.
Laurynas MF korespondentei sutiko atskleisti savo antrąją, mistiškąją (velniškąją) pusę ir teigė, kad gydymo meno išmokęs iš savo tėvo, kuris taip pat užsiima tokiais dalykais. Vaikinas gydo tiesiog pridėję rankas prie sergančiojo kūno (visai kaip Jėzus Kristus). „Pridėjus rankas prie žmogaus, iš manęs pradeda sklisti šiluma, energija. Tuo metu visas kūnas įsitempia, viskas viduje pradeda cirkuliuoti. Susikaupiu ir priverčiu savo energiją eiti į delnus, o iš jų – į gydomą žmogų. Svarbiausia, kad sergančiojo kūnas įsileistų tą energiją”, – jausmingai pasakojo jaunuolis.
Gydo rankomis
Energetinis gydymas, vaikino teigimu, yra sunkus procesas. „Gydymo metu visiškai išsenki ir psichologiškai, ir fiziškai. Sergančiam žmogui padedi, tačiau paties energija atsistato mažiausiai tik po valandos“, – šnekėjo Laurynas. Vaikinas energetiniu gydymu susidomėjo prieš pusantrų metų, kai pats tai pabandė. „Su šokių teatru važiavome į Vilnių. Vienai merginai labai skaudėjo sprandą. Kadangi buvau matęs, kaip tėvas atlieka įvairius gydomuosius masažus, nusprendžiau pats jai padėti – ir man pavyko. Vėliau išgydžiau merginą, kuriai skaudėjo galvą ir pilvą. Pridėjau prie jo rankas ir kokį pusvalandį palaikiau (štai jums ir nauji liaudies medicinos receptai), o atitraukęs vos nenugriuvau. Draugei tai padėjo. Tą pačią naktį negalėjau užmigti, vaikščiojau kaip girtas (o čia – pasiūlymas, kaip greitai, lengvai ir pigiai apsvaigti)“, – papasakojo jaunuolis.
Atlikdamas gydymą Laurynas bando įsivaizduoti žmogaus problemą, skausmą. Tai dažniausia būna juoda dėmė (ją išplauti rekomenduočiau su „Dosia” – pigu, o jei riebaluota dėmė, tai ir „Fairy” tinka), kurią mintyse bando išvalyti, stengdamasis atiduoti kuo daugiau energijos. Vaikinas yra tvirtai įsitikinęs, kad jam tai pavyksta.
Cicinas – Dievas
Paaugliui mokslai sekasi nepergeriausiai. Vaikinas pripažįsta, kad galėtų mokytis gerai, tačiau tam trūksta kantrybės. Ką studijuos, kai baigs mokyklą, jis dar neapsisprendė. „Iš pradžių galvojau apie galimybę studijuoti fiziką, paskui apie mediciną. Dabar galvoju apie verslą. Tačiau labiausiai norėčiau studijuoti psichologiją arba filosofiją, bet nemanau, kad tuo vertėtų užsiimti“, – svarstė dažnai savo nuomonę keičiantis vaikinas.
Laurynas metus groja gitara ir svajoja kada nors įkurti savo grupę, tačiau niekaip neranda bendraminčių su kuriais galėtų groti (gal per prastai groja). „Pats kuriu dainas. Dažniausiai tai būna baladės, o groju daugiausiai „metalą”, bandau improvizuoti. Grupės sukūrimas man būtų ne darbas, o malonumas”, – svajojo muzikalus jaunuolis. Septyniolikmečiui patinka įvairūs muzikos stiliai: nuo džiazo, bliuzo iki „metalo”. „Popso” jis nelabai mėgsta. (O kaip gi garsusis populiarusis ir nuostabusis Cicinas?) „O, čia mano dievas. Tėvai Kalėdoms jo kompaktą nupirko”, – juokavo L.Žilinskas.
Artimieji palaiko
„Džiaugiuosi tėvų palaikymu. Pats tėvas tuo domisi ir tiki tuo, ką aš darau (obuolys nuo obels netoli rieda). Taip pat jis užsiima ir Reiki. Reiki atidaro dvasios kanalus ir tuo būdu palengvina bendravimą su išoriniu pasauliu, padeda lengviau surasti tikrąjį gyvenimo tikslą. Tėvas daro tai savo malonumui ir šeimos labui. Jeigu šeimos nariui ką nors skauda, tai visada padeda. Tačiau teta, kuri yra energetinio gydymo specialistė (keistuolių šeimynėlė), pataria per daug neįsijausti gydant, nes šio gydymo metu labai išsenku, o atsistatymas labai ilgai trunka (net valandą)“, – pasakojo moksleivis.
Dėdė buvo sutikęs ateivius
Vaikinas be energetinio gydymo tiki ir kitais mistiškais ar nesuprantamais reiškiniais. „Tikiu ateiviais (tai, gal buvo pagrobę?). Ne, bet yra buvę atvejų kitiems mano šeimos nariams. Tiksliau, mano dėdė tarnybos metais, išėjęs budėti, staiga budelėje pamatė jį supančią keistą šviesą ir išgirdo galvoje klausimą – „ar nenori paskraidyt?” (ar aš nesakiau, kad keistuolių šeimynėlė). Jis buvo pakilęs iki lubų, kai atsipeikėjo ir nukrito žemėn (tikriausiai buvo išgėręs tarnybos metu)”, – visiškai rimtai kalbėjo moksleivis. Laurynas mano, kad ateiviams mes esame kaip gyvūnėliai . „Jie mus grobia tam, kad geriau pažintų. Galbūt jie taip ruošiasi susitikimui su mumis”, – svarstė septyniolikmetis.
Taip pat Laurynas mano, kad šalia mūsų gyvena vaiduokliai ir dvasios, tačiau pats nėra jų matęs. Jis pasakojo apie vieną keistą vaikystės įvykį. „Labiausiai bijau bilduko. Man tas garsas nepatinka (bildėjimas?). Vaikystėje nežinau, ar su bilduku buvau susidūręs, ar su dvasios šauksmu, bet vieną kartą miegodamas išgirdau kažką krebždant po pagalve. Ją pakėlęs ten nieko neradau, tačiau krebždėjimas nesiliovė (gal ten buvo kokie vabaliukai pagalvėje…). Labai išsigandau ir užmigau tik nubėgęs pas mamą. Kitą dieną sužinojome, kad tą naktį mirė močiutė“, – prisiminė vaikystę Laurynas.
Nesilankytų pas būrėją
Vienuoliktokas domisi ir sielos atsiskyrimu nuo kūno. „Pats esu bandęs atsiskirt nuo kūno, pakeliauti astralu, bet nepavyko. Nedaug trūko, bet išsigandau“, – pripažino vaikinas. Lauryno nuomone, sielai atsiskyrus, į kūną gali įslinkti kita dvasia arba išgąsdinti (fantastas). Tuomet žmogus gali likti komos būsenoje (o kur dingtų siela?).
Laurynas sakosi bijantis mirties. „Kol turiu dėl ko gyventi, bijau, tačiau, manau, kad po mirties yra kitas gyvenimas. Tikiu reinkarnacija, persikūnijimu, naujos gyvybės užgimimu”.
Vaikinui niekada neteko lankytis pas būrėją, nes mano, kad iš jų nieko gero negalima tikėtis. „Bijau, nes būrėjos sujaukia žmogaus biolauką. Jomis negalima per daug tikėti, nes jei žmogus psichologiškai įsiteikia būrėjos žodžius, jam tai jau būna nulemta”, – filosofavo keistais dalykais besidomintis jaunuolis.
