Mityba

„Žaliajame pasaulyje“ publikuotas įdomus Zenono Butkevičiaus straipsnis apie violetinį pomidorą ir naująsias biotechnologijas, kurių sukurtais produktais neišvengiamai tenka naudotis visiems. Tiesa, aprašyto labai skanaus violetinio pomidoro man taip ir nepavyko rasti nei turguose, nei prekybos centruose, nei sveiko maisto parduotuvėse. Nepavyko, nes ten jų niekada ir nebuvo. Užtat lentynose gausybė tradicinių spalvų puikiai išlaikytų, tačiau „medinio“ skonio daržovių. Sezonas mažuose turgeliuose, kur prekiaujama soduose užaugintomis gėrybėmis, prasidės dar negreitai. Tikėtina, kad ten nebus prekiaujama violetiniais pomidorais. Reaguodama į straipsnyje išsakytas mintis, norėčiau pratęsti įdomią diskusiją. Tikiuosi, kad prie šios plačiai aptarinėjamos temos prisijungs ir daugiau skaitytojų. Kalbant apie ilgalaikį GM maisto poveikį graužikams, primatams ir jų giminaičiams žmonėms, laboratorijose atliekami eksperimentai prieinami nedidelei saujelei žmonių, tuo tarpu visiems kitiems belieka remtis jų pateikiama informacija, kurios objektyvumu niekas nedraudžia abejoti. Populiarioje spaudoje kaunasi du frontai, tiesa, konkrečias mokslininkų, dirbusių su GMO, pavardes ir jų darbų aptarimą teko matyti tik GMO priešininkų straipsniuose. Šioje kovoje jau dabar aiški viena tiesa – nuo seniausių laikų laimi tas, kuris turi didesnį pinigų kapšą. Pietų šalyse teisus yra garsiau rėkiantis, šiauriečiai gi pasaulį valdo tyliai - pirkdami ir pakreipdami balsus reikiama linkme.

Europos Sąjungos (ES), taigi ir Lietuvos, piliečiai lyg ir turėtų jaustis saugūs. Aukšti Briuselio valdininkai skambiomis frazėmis nuolat deklaruoja “didelį susirūpinimą” visų mūsų sveikata. Štai ir paskutinis ES Komisijos sprendimas išduoti leidimą auginti genetiškai modifikuotas bulves buvo “pridengtas” gerai organizuota viešųjų ryšių kampanija. Naujosios bulvės “Amflora”, kaip tvirtinama, bus parduodamos tik specialiems augintojams, o pastarieji jokiu būdu savo GMO produkcijos negalės tiekti į parduotuvių lentynas. Bulves naudosime tik celiuliozės gamybai ir … gyvulių pašarams. Štai ties šiuo sakiniu ir norėčiau stabtelėti. Oficialiai labai griežtai kontroliuojame ir ribojame GMO naudojimą maisto gamyboje, tačiau gyvulininkystėje be didesnių skrupulų šeriame modifikuotomis sojomis, rapsais, kukurūzais ar bulvėmis. Importuotomis ar jau pačių užaugintomis. Ne vienas Lietuvos gyventojas nustebtų sužinojęs, kad jau šiandien daugelyje gyvulininkystės ūkių pašarų pagrindą sudaro GMO produktai. Nereikia būti dideliu žinovu, kad suprastum pašarų įtaką mėsos kokybei ir ją valgančių žmonių sveikatai. Kas yra ragavęs natūraliais produktais kaime užaugintos mėsos, tas ir be laboratorinių tyrimų pasakys, kad ji skiriasi nuo pramoninės produkcijos. Bet juk kalbame ne tik apie skonio savybes. Logika paprasta: jeigu ES neleidžia bulvių pardavinėti tiesiogiai vartotojams, vadinasi vis dar yra abejonių dėl tų bulvių patikimumo ir įtakos sveikatai ilgalaikėje perspektyvoje.

Pastaruoju metu visuomenė vis daugiau domisi genetiškai modifikuotais maisto produktais. Žmonės kreipiasi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą informacijos apie tai, kokiais genetiškai modifikuotais maisto produktais ar pašarais galima prekiauti Lietuvoje, kaip vykdoma kontrolė, įvežant šiuos produktus iš trečiųjų šalių, kur nustatoma genetinė modifikacija ir kt. Europos Sąjungos (ES) teisinėje bazėje keliami griežti reikalavimai genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO). Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose ar pavedimuose akcentuojama, kad svarbiausia prekybos sąlyga yra prekių sauga ir ženklinimas. Produktais, kurių sudėtyje yra GMO, leidžiama prekiauti ES rinkoje tik po to, kai jie patikrinami aukščiausių standartų saugos testais. Genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai ir pašarai yra vieni labiausiai tiriamų produktų ES. Vertindami saugą ir keliamą riziką, specialistai vadovaujasi griežtesniais reikalavimais, nei keliamais tradiciniam maistui. Tiriama ir analizuojama produktų sudėtis, juose esančių alergenų ir toksinų kiekiai, atliekami ilgalaikiai stebėjimai, kaip žmogaus organizmas pasisavina tokį maistą ir kt. ES valstybėse naujų genetiškai modifikuotų augalų veislių įteisinimo ir patvirtinimo procedūros vykdomos ne vienerius metus. Mokslininkai, ekspertai atlieka rizikos vertinimo bandymus, kol įsitikina, jog šie produktai saugūs žmonių sveikatai. Įvertinus visuomenės susirūpinimą, ES griežtai reglamentuoja GMO naudojimą.

Jei Indijoje bus priimtas pasiūlytas Biotechnologijų reguliavimo tarnybos įstatymo projektas, už genetiškai modifikuotų (GM) produktų kritikavimą gresia kalėjimas. “Visuomenės apie organizmus ir produktus klaidinimas” yra vienas iš nusikaltimų, už kuriuos bausmė buvo numatyta įstatymo 63 skirsnio 13 skyriuje, kuris nagrinėja įvairius “nusižengimus ir bausmes”. Nuostata konkrečiai susijusi su biotechnologijų produktų, įskaitant genetiškai modifikuotus maistinius augalus, kritika. Įstatymo projekte numatyta: “Kas be jokių įrodymų ar mokslinių duomenų klaidina visuomenę apie organizmų ar produktų, nurodytų I sąrašo I, II ar III dalyse, saugumą, turi būti baudžiamas laisvės atėmimo bausme ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas iki vienerių metų ir iki 200 000 rupijų bauda arba abiem bausmėmis.” I sąraše nurodyti produktai ir organizmai apima genetiškai modifikuotus augalus ir organizmus, genų terapijos, kamieninių ląstelių produktus ir kitus genetiškai modifikuotus ar transgeninius produktus. Sąraše taip pat yra vakcinos, kuriose yra genetiškai modifikuotų organizmų, genetiškai modifikuoti mikroorganizmai, kuriuos galima naudoti žemės ūkyje, žuvininkystėje, miško pramonėje ar maisto produktų gamybai ir kt.

Europos Komisija (EK) paskelbė, kad ES šalyse leidžiama auginti genetiškai modifikuotą (GM) bulvių veislę “Amflora”. Tikslas – gauti didesnį atitinkamos sudėties krakmolo kiekį, kuris bus naudojamas popieriui gaminti. Bet... GM bulvėmis leista šerti gyvulius, nors valgyti jos netiks. Gamtos puoselėtojai nesutinka su šiuo sprendimu, tačiau EK pareiškė, jog sprendimas priimtas remiantis daugumos mokslininkų išvadomis. Čekijoje ir Vokietijoje jau šiemet bus kasamas GM “Amflora” bulvių derlius, o švedai ir olandai šių GM bulvių derliaus sulauks kitąmet. Ar mūsų ūkininkai augins šias genetiškai modifikuotas bulves? Lietuviai žemdirbiai jų lyg ir neaugins, ir ne dėl gamtos puoselėtojų keliamo vajaus. Krakmolo gamyba šalyje galutinai sužlugdyta prieš kelerius metus, nes EK neatsižvelgė į daugkartinius ŽŪM prašymus padidinti maistinio krakmolo gamybos kvotas iki 10 tūkst. t. Euroderybininkų išsiderėta 1 211 t kvota nesudarė galimybių pelningai dirbti nei AB „Stumbras“ Antanavo krakmolo gamyklai (Marijampolės r.), nei „Ambraziškių krakmolui“ (Molėtų r.). Prieš porą dešimtmečių ES iškilo problema, kaip pagaminti pramonei reikalingo krakmolo, kurio sudėtyje būtų tik amilopektinas. Kaip sakė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filialo direktorius dr. Almantas Ražukas, selekcininkai daug dirbo, bet sukurti tokių veislių nepavyko. Tad nutarta genetiškai modifikuoti kai kurias bulvių veisles. Pramoninio krakmolo gamybos technologija taps paprastesnė, sumažės išlaidos gamybai.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas neseniai svarstė Seimo narių D. A. Barakausko ir R. A. Ručio pateiktą Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) įstatymo pakeitimo projektą. Juo siekiama Lietuvoje uždrausti genetiškai modifikuotų augalų auginimą tiek komerciniais, tiek bandymų tikslais. Visi į svarstymą susirinkę parlamentarai ir valstybinių institucijų atstovai šią iniciatyvą entuziastingai palaikė. Taigi Lietuva pagaliau turi tai, ko ilgai trūko šiuo klausimu. Tai ryžtinga politinė valia. Iš esmės draudimai auginti visų rūšių GMO prieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms, tačiau tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje - visame pasaulyje skamba jau ne vienerius metus. Šalys viena po kitos nebepaiso joms primestų tarptautinių įsipareigojimų ir uždraudžia savo šalyje auginti prieštaringai vertinamus genetiškai modifikuotus augalus. Lenkija dėl to jau teisiasi su Europos Komisija. Bulgarija taip pat jau gavo šešis įspėjimus. „Monsanto” kompanijos genetiškai modifikuotus kukurūzus MON810 savo teritorijoje uždraudė auginti jau penkios ES šalys. Visos jos rėmėsi austrų mokslininkų atliktais tyrimais, parodžiusiais, kad pamaitinus laboratorines peles šiais kukurūzais - net ketvirtoje palikuonių kartoje randama išsigimimų. Ypač skaudus praradimas šiai JAV korporacijai buvo Vokietija. Vokietijos vyriausybei uždraudus šalyje auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus, „Monsanto” ją apskundė teismui. Pastarasis skundą atmetė.

Europos Komisija prieš savaitę leido sodinti genetiškai modifikuotas bulves. Pavojaus, kad iš jų bus gaminami didžkukuliai, nėra – maistui jos nebus vartojamos. Bet įdare šių bulvių pėdsakų ateityje gal ir bus, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Europa beviltiškai atsilieka nuo JAV ar Kinijos pagal plotus, kuriuose auginami genetiškai modifikuoti organizmai (GMO). Vokietijos koncerno BASF išvestai bulvių veislei „Amiflora“ suteiktas leidimas – vos antrasis Europos Sąjungos istorijoje po JAV genų inžinerijos milžinės „Monsanto“ patobulintų kukurūzų. Šiuos leista sėti daugiau nei prieš dešimt metų. Pasak „Lietuvos ryto“, Lietuvoje nei viena, nei kita kultūra kol kas neauginama. Tačiau paguoda menka: kiek suvalgome genetiškai modifikuoto maisto – lieka tik spėlioti. „Lietuvos rytas“ primena, kad prieš trejetą metų Lietuvos žemdirbystės institutas šalia Vėžaičių (Klaipėdos r.) buvo užsimojęs užsėti bandymų lauką genetiškai modifikuotais rapsais. Tačiau Aplinkos ministerija nedavė leidimo. Mat nei valdininkų, nei visuomenės nepavyko įtikinti, kad šie augalai nesusikryžmins su įprastais ir neturės poveikio aplinkai.