Vynas

Baltasis vynas daromas iš baltųjų vynuogių, bet gali būti gaminamas ir iš ką tik surinktų nesumaigytų tamsiųjų vynuogių. Ką tik nuskintas vynuoges reikia atsargiai nugabenti į vyno daryklą, kad nenukentėtų jų kokybė. Prieš vynuoges maigant, kad išbėgtų sultys, ir vynuogių odelę paveikiant mielėmis, pašalinami koteliai ir kauliukai. Sumaigytos vynuogės perpumpuojamos į talpą mirkti kartu su odelėmis 12-48 val., kad išsiskirtų visas odelėse esantis skonis ir aromatas. Ką tik išbėgusios bei pirmojo spaudimo sultys yra šviežios ir pakankamai sodrios baltajam vynui gaminti.Jos paliekamos nusistovėti, galima jas ir filtruoti. Sultims nuskaidrėjus - kai nebėra jokių nuosėdų - prasideda rūgimas. Jis vyksta nerūdijančio plieno talpose arba ąžuolinėse statinaitėse. Šis procesas ilgesnis negu raudonojo vyno, tačiau temperatūra ir trukmė priklauso nuo vyno rūšies. Dauguma baltųjų vynų filtruojami ir nedelsiant išpilstomi į butelius.

Geriausias putojantis vynas yra šampanas, pavadintas Prancūzijos regiono, iš kurio kilęs, vardu. Šampano gamybos esmė - dvigubas rūgimo procesas. Rūgstant susidaro mažyčiai burbuliukai (pran. Mousse). Po pirmojo paprasto rūgimo vynas sumaišomas, ir, pridėjus mielių bei cukraus, išpilstomas į butelius. Prasideda antras rūgimo etapas buteliuose; tolesni procesai - sukratymas ir nuosėdų šalinimas, brandinimas. Sukratymas. Po antro rūgimo visi buteliai 90° kampu pasukami iš horizontalios į vertikalią padėtį, pasukinėjami ir kratomi, kad nuosėdos susirinktų butelio kaklelyje. Kratant rankiniu būdu, viskas trunka apie aštuonias savaites. Kompiuterizuotų kratymo mechanizmų darbas ne toks ilgas: procesas pasibaigia per aštuonias dienas.

Istorija nutyli, kas pirmasis pradėjo gaminti karštus gėrimus su alkoholiu, tačiau žinoma, kad jau XVII a. daugelyje Europos šalių buvo geriami karšti alkoholiniai gėrimai, pagardinti įvairiais priedais: prieskoniais, vaisiais ir pan. Iš tokių „kompozicijų“ geriausiai mums žinomi karštas vynas (glintveinas), punšas ir grogas. Šie karšti alkoholiniai gėrimai dažniausiai geriami šaltuoju metų laiku. Laikoma, kad šios serijos pradininkas buvo punšas, kuris buvo labai populiarus žiemos ir rudens sezonų baliuose ir maskaraduose. Tradiciškai punšas gaminamas iš penkių komponentų: vyno, romo, vaisių sulčių, cukraus ar medaus, ir prieskonių (gvazdikėlių, cinamono). Šiais laikais punšas neturi griežtos receptūros: viskas priklauso nuo gaminančiojo skonio ir galimybių. Skandinavijos šalyse tradiciškai namų šeimininkas, nenorėdamas primesti savo skonio, svečiams siūlo patiems maišyti punšo ingredientus. Iš esmės grogas ir glintveinas yra punšo rūšys. Glintveino pagrindą sudaro raudonas vynas, o grogas gaminamas iš romo, konjako arba degtinės. Įdomu tai, kad nepriklausomai, iš ko gaminamas grogas, jo proporcijos nekinta: keturios dalys vandens ir viena dalis alkoholio.

Daugiausia pasaulyje nuperkama vyno, kuris geriamas prie kasdieninių pietų ir vakarienės. Tokioms progoms įprasta rinktis nebrangų vyną. Suprantama, brangumas yra gana subjektyvi sąvoka. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje kasdieninis vynas yra vadinamas penkių svarų vynu. Įtakingas specializuotas vyno žurnalas "Wine Spectator" pernai vėlyvą rudenį iš visų žemynų rinko 200 geriausių vyno rūšių, kurio butelis parduotuvėje kainuoja ne daugiau kaip devyni JAV doleriai. Nemenkai šiame sąraše esti vyno iš Naujojo pasaulio – JAV, Čilės, Argentinos, Pietų Afrikos Respublikos, Australijos. Pastaruoju metu šių kraštų vynas dėl geros kokybės ir gana nedidelės kainos sėkmingai konkuruoja su senas tradicijas turinčių Europos vyndarių produktais.