| |

Alkoholio parduotuvėse gėrimai, parduodami be taurių ir kitų reikmenų, jaučiasi vieniši?

Lietuvos specializuotose alkoholio parduotuvėse neturėtume pamatyti įvairių priemonių, reikalingų vynui įdomiai serviruoti bei tinkamai jį laikyti: puikių taurių, stilingų indelių ledukams, dekanterių, grafinų, vakuuminių siurblelių su kamščiais, skirtais pailginti vyno gyvenimą atidarytame butelyje, piltuvėlių, kurie gelbsti staltieses nuo vyno dėmių. Pardavinėti tokius reikmenis šiose parduotuvėse neleidžia įstatymas. Šalia alkoholio taip pat negalima prekiauti žurnalais, kuriuose rašoma apie svaigiuosius gėrimus. Nors šiuose leidiniuose pateikiama daug informacijos apie gėrimų kilmę, gamybą, tradicijas, pamokoma ne tik kaip, kada, su kuo, iš kokių taurių, kokius gėrimus gerti, bet ir kaip atskirti kokybišką gėrimą nuo ne itin gero, patariama, koks užkandis tinkamiausias prie jų ir kaip jį pasigaminti. Tik ar taip ir yra? Prekybininkai sako turį to, ko reikia. Ir ne po prekystaliais. Gražiose lentynose. Sako, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba situaciją žino ir žiūri į ją protingai. Sutinka, kad įstatymas netinkamas. Todėl labai įdomu išgirsti, kaip draudimą alkoholinių gėrimų parduotuvėse prekiauti įvairiomis, su stipriaisiais gėrimais ar vynu susijusiomis prekėmis vertina prekybininkai bei teisėkūros atstovai, kurie kartu yra ir vartotojai. Ar jie mano, kad tokia prekyba – paskata vartoti alkoholį?

Vilnius antrą kartą rengiasi tapti vyno kultūros sostine
| |

Vilnius antrą kartą rengiasi tapti vyno kultūros sostine

2006 m. balandžio 20 d., Vilinius. Gegužės 5-6 dienomis Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre (Vokiečių g. 2), rengiama tarptautinė vyno paroda “Vyno dienos. Vilnius 2006”. Antrą kartą rengiamoje parodoje dalyvaus ir savo nacionalinius stendus pristatys Prancūzijos, Austrijos, Kanados ir Gruzijos vyno gamintojai bei devynios vyną į Lietuvą importuojančios kompanijos. Renginio dalyviai galės susipažinti su rekordiniu vyno rūšių skaičiumi – 1500 skirtingų rūšių iš įvairių pasaulio šalių. Pasak renginį organizuojančio “Vyno klubo” direktorės Rasos Sužiedelienės, šiuo renginiu siekiama paskatinti visuomenę pažinti pasaulio vyno kultūrą, gilinti vyno vartojimo tradicijas Lietuvoje. R.Sužiedelienė teigia, jog didelis vilniečių susidomėjimas praėjusiais metais rengtomis “Vyno dienomis” paskatino vyno parodą Vilniuje rengti kasmet. “Pastaruoju metu lietuvių susidomėjimas vyno kultūra pastebimai auga. Tai liudija ir faktas, jog vien per praėjusius metus Vilniuje atidarytos 5 naujos specializuotos vyno parduotuvės – vartotojai reikalauja kokybės, žmonėms reikia ne tik gero vyno, bet ir informacijos apie jį”, – teigia R.Sužiedelienė.

Kai mes dar lindėjome urvuose, kinai jau mokėjo gaminti ryžių vyną
| |

Kai mes dar lindėjome urvuose, kinai jau mokėjo gaminti ryžių vyną

Naujausi Amerikos mokslininkų tyrimai rodo, kad prieš 9 tūkst. metų, kai Europoje ir Amerikoje gyvenantys žmonės dar gyveno iš žvėrių atsikovotuose urvuose, kinai jau gamino ryžių vyną. Tai iš esmės pakeitė nusistovėjusį stereotipą – anksčiau buvo manoma, kad alkoholiniai gėrimai buvo išrasti Artimuosiuose Rytuose. Sensacinga išvada buvo padaryta, mokslininkams kasinėjant Šiaurės Kinijos Chenano provincijoje esančiame neolito laikų kaime. Čia buvo aptiktos kelios puodynės, kurių turinio likučių cheminė analizė rodo, jog jose būta gudobelės uogų, laukinių vynuogių, vaško ir rauginto ryžių gėrimo. Šie indai datuojami 7 tūkst. metų prieš Kristų.

Prancūziškas vynas
| |

Prancūziškas vynas

Teigiama, jog Prancūzijoje yra gaminamas pats geriausias, kartu ir pats blogiausias vynas pasaulyje. Šiandien nei viena kita šalis negali varžytis su Prancūzija savo vyno kokybe bei įvairove. Kiekvienais metais Prancūzijoje pagaminama daugiau kaip 67 milijonai hektolitrų (745 milijonai dėžių) vyno, iš kurių didžioji dalis gali puikuotis aukščiausios kategorijos įvertinimu. Taip yra todėl, kad visas vyno gamybos procesas nuo vynuogių pasodinimo iki vyno pagaminimo labai griežtai kontroliuojamas įvairių įstatymų bei normų. Tai vynas, kuris išgarsino Prancūziją visame pasaulyje ir leido tapti viena iš labiausiai pageidaujamų vyno gamintojų. Kiekvieno įžymaus regiono vyndariai, norėdami išlaikyti vartotojų pasitikėjimą savo vynu, turi stengtis išsaugoti jo kokybę ir išskirtines savybes, išgarsinusias jų vyną. Nieko nuostabaus, kad kai kurie vyndariai negali išlaikyti aukščiausių kokybės standartų. Kaip teigia Tom Stevenson knygoje “The New Sotheby’s Wine Encyclopedia”, “kiekvienas regionas neišvengiamai turi savo gerą, vidutinišką ir prastą vyną”.

Martinez Bujanda
| |

Martinez Bujanda

Jau daugelį amžių vynas yra vienas labiausiai vertinamų gėrimų visame pasaulyje. Todėl pagrindinis vyndarių noras yra pagaminti išskirtinį vyną, kurį vertintų geriausi pasaulio specialistai bei vyno mėgėjai. Vyno gamyboje, priešingai nei moksle ar mene, ne viskas priklauso nuo žmogaus. Yra daugybė veiksnių, tokių kaip žemė, saulė, lietus ar vėjas, kurie gali lemti visą vyno gamybos procesą. Sunkus darbas ir mokslas yra labai svarbūs elementai vyno gamyboje, tačiau jų nepakanka norint pasiekti geriausių rezultatų, tam reikia įkvėpimo bei talento. Todėl kai kas nors, mėgaudamasis gurkšneliu vyno, jaučiasi patenkintas ir bent truputėlį laimingesnis, vadinasi, jog gamintojas sugebėjo pertekti geriausias gamtos savybes bei ypatingus žmogaus gebėjimus. Savo ruožtu Martinez Bujanda vyndarių šeima kiekvienais metais visomis jėgomis siekia nustebinti vyno mėgėjus nepakartojamu vynu, taip perteikdama daugiau nei per šimtą metų sukauptas žinias bei patirtį.

Ar Naujojo Testamento „vynas“ toks pat kaip šių dienų vynas?
| |

Ar Naujojo Testamento „vynas“ toks pat kaip šių dienų vynas?

Prielaida, kad lietuviško žodžio „vynas“ reikšmė Biblijoje tiksliai atitinka verčiamo graikų ar hebrajų žodžio, yra aiškus nesusipratimas. Ar tai, ką turime omenyje, sakydami „vynas“, tiksliai atitinka tai, ką senovės rašytojai manė vartodami šį žodį? Ar vynas, apie kurį kalbama Biblijoje, toks pat kaip tas, kurį šiandien pilsto broliai krikščionys? Atsakymas į šį klausimą – „ne visai“. Akivaizdu, kad Biblijoje „vynas“ nereiškia nesusifermentavusių vynuogių sulčių, nes įsakymas „Ir nepasigerkite vynu“ (Ef 5,7) ir daugelis perspėjimų dėl vyno Šventajame Rašte (pavyzdžiui, Kun 10,9; Pat 20,1; 21,17; 23,29–35) neturėtų jokios prasmės, jei šis žodis kalbėtų apie nealkoholinį gėrimą. Kita vertus, taip pat aišku, kad šis žodis neatitinka tiksliai to, ką šiandien vadiname vynu. Senovės graikų kultūroje vynas paprastai buvo saugojamas dideliuose ąsočiuose, vadinamuose amforomis. Prieš vartojimą jis būdavo supilamas į didelius dubenis, vadinamus krateriais, ir skiedžiamas vandeniu. Man teko garbė lankytis didžiuosiuose archeologiniuose muziejuose Atėnuose, kur mačiau tuzinus tokių kraterių. Iš tų kraterių vėliau būdavo pripildomi kilikai, arba taurės. Svarbu pastebėti, kad prieš geriant vyną, jis buvo atskiedžiamas vandeniu. Kilikai buvo pripildomi ne iš amforų, bet iš kraterių.

Chablis vynas
| |

Chablis vynas

Žymusis Chablis vynas yra žinomas nuo senų laikų. Neaišku, kada buvo pasodinti pirmieji vynuogynai, tačiau aišku, kad žlungant Romos imperijai jie jau egzistavo. Šiuo imperijos žlugimo laikotarpiu vynuogynai buvo apleisti, tačiau 12a. juos atgaivino vienuoliai, kurie visame regione turėjo vynuogynų. Manoma, kad iš tų laikų atkeliavo ir Chardonnay vynuogių rūšis. 19a. vynas buvo suprastėjęs, nes 19a. pabaigoje pradėjo reikštis phyloxeros bakterija, naikinusi vynuogynus. Suradus būdą su ja kovoti, iškilo kitas sunkumas. Norėdami patenkinti labai padidėjusią šio vyno paklausą, gamintojai pradėjo gaminti prastesnį vyną. Dabar šis vynas turi gerą reputaciją visame pasaulyje. Chablis vyno pavadinimas kilęs nuo to paties vardo miesto, aplink kurį ir yra gaminamas šis subtilaus skonio baltasis vynas. Chablis vynuogynai užima
3500 ha plotą. Todėl Burgundijos vyno gamintojai dažnai turi įdėti nemažai darbo, gamindami vyną iš gan mažame dirbamos žemės plote esančių vynuogynų.
Taip pat juos neretai kankina vėlyvos gegužės mėnesio šalnos. Todėl kai kurie vyndariai pasitelkia į pagalbą šildytuvus, norėdami sušildyti orą.

Šventinis stalas ir vyno taurė
| |

Šventinis stalas ir vyno taurė

Kokį vyną, šampaną pasirinkti? Tai iš tiesų nelengvas klausimas. Parduotuvių lentynos lūžte lūžta nuo įvairiausių butelių. Šampanas. Ar iš tikro geriame šampaną? Į šiuos ir dar daug kitų klausimų atsakys vynų ekspertas Dominykas Velička. Vynų rūšys. Vynas yra raudonas, baltas, rožinis. Vyno spalva priklauso nuo vynuogių rūšies. Šis gėrimas pagal kokybę skirstomas į rūšis. Skirtingų vynų negalima lyginti – svarbiausios konkretaus vyno savybės. Pietų vynai. Tai pirmojo laiptelio vynai. Šio vyno pasaulyje pagaminama daugiausia. Savikaina maža. Pietų vynas geriamas valgant. Mūsų parduotuvėse šis gėrimas kainuoja nuo 7 iki 15 litų. Pasak pono Dominyko, į pietų vyną neįdedama daug darbo ir lėšų. Pietų vynas – masinis produktas. Jo esama įvairiausio. Perkant tokį vyną, reikėtų kreipti dėmesį ne į pavadinimą, etikečių blizgesį, butelio formą, o į skonį ir etikečių turinį. Iš etiketės sužinome, kokios rūšies vynas ir kur pagamintas. Ant pietų vyno butelių rašoma: itališkai “Vino de Tavolu”, ispaniškai “Vino de mesa”, prancūziškai “Vin de table”. Darant pietų vyną maišomos 3-5 rūšių vynuogės. Vienintelis reikalavimas: šis vynas turi būti iš vynuogių, o ne iš vaisių, uogų, daržovių.

„Delicato“ – vienintelis Lietuvoje vynas iš Kalifornijos
| |

„Delicato“ – vienintelis Lietuvoje vynas iš Kalifornijos

UAB „Bennet Distributors“ pristato kompanijos „Delicato Family Vineyards“ vynus. Tai – vieninteliai Lietuvoje vynai iš Kalifornijos. Kompanija “Delicato Family Vineyards” du metus iš eilės, t.y. 2001 ir 2002 metais “International Wine & Spirit Competition” konkurse buvo įvertinta kaip geriausia JAV vyno gamintoja. Konkuruodama su daugiau kaip 3000 vynų ir stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojų iš viso pasaulio, per kelerius metus įvairiuose konkursuose „Delicato“ buvo apdovanota net 6 medaliais, tame tarpe – aukso medaliu už 1998 m. „Monterra Merlot“ vyną. „Tarptautinė aukštos kvalifikacijos „Delicato“ vyndarių komanda, pasitelkdama dešimtmečius kauptą patirtį, kuria ypatingo stiliaus ir įsimintinos kokybės vynus, kurie sulaukia apdovanojimų įvairiuose konkursuose.

Vyno istorija
| |

Vyno istorija

Populiariausi Antikos laikų vynai buvo tiršti ir saldūs. Jie buvo gaminami iš džiovintų vynuogių (šiais laikais taip gaminamas vynas „Vin Santo”). Šiuolaikinio skonio vyno vartotojui tai gali atrodyti gana keistai, bet tuomet dažniausiai jie buvo geriami praskiesti jūros vandeniu. Žmogus, Ispanijos Rioja regiono vyndariams pristatęs vyno brandinimo medinėse talpose idėją, buvo Luciano de Murrieta. Apie šią naujovę jis sužinojo iš Prancūzijos Bordeaux regiono vyndarių. Iš Bilbao jis parsigabeno statinių savo vyno rūsiui. Iki tol vynas nebuvo laikomas ilgiau nei metus: nuėmus naują derlių, Riojos vyndariai likusį praeitų metų derliaus vyną paprasčiausiai išpildavo. Seniausias kultūrinių vynuogių sėklas archeologai rado dabartinės Gruzijos respublikos teritorijoje. Nustatyta, kad jos išlikę nuo 7000-5000 metų prieš Kristų. Laukinių vynuogių sėklų sankaupos, rastos Turkijoje, Sirijoje, Libane ir Jordanijoje, išlikę nuo 8000 metų prieš Kristų.