Ekonomika

2008 m. lėtėjantis ekonomikos augimas lėmė ir užimtumo Vilniaus mieste ir rajone mažėjimą: dėl didėjančio pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimą skaičiaus, įmonių bankrotų, įmonėse vykdomos reorganizacijos mažinant gamybos ar paslaugų teikimo apimtis daugėjo ieškančių darbo asmenų, besiregistruojančių darbo biržoje, skaičius, mažėjo darbdavių skelbiamų laisvų darbo vietų. Vilniaus darbo biržoje per 2008 m. darbo ieškančių asmenų registravosi 43 proc. daugiau nei per 2007 m., darbdavių registruojamų naujų laisvų darbo vietų skaičius buvo 29 proc. mažesnis nei 2007 m. Per 2008 m. darbo ieškančių asmenų procentinis santykis su darbingo amžiaus gyventojais Vilniaus mieste ir rajone padidėjo 1,7 proc. punktais nuo 3,8 proc. 2008-01-01 iki 5,5 proc. 2009-01-01. Apibendrinus darbdavių apklausos duomenis, įvertinus Vilniaus miesto ir rajono darbo rinkos kitimo, atskirų ūkio šakų vystymosi tendencijas numatoma, kad 2009 m. į Vilniaus darbo biržą kreipsis 63000 ieškančių darbo asmenų (2008 m. – 56932), t.y. vidutiniškai po 5300 per mėnesį. Tokį augimą daugiausiai įtakos dėl nepalankių ekonominių sąlygų, įmonių bankrotų bei reorganizacijos atleisti darbuotojai. Iš 63000 užsiregistruosiančių darbo ieškančių asmenų 50000 bus suteiktas bedarbio statusas. Vilniaus miesto ir rajono darbo rinkoje 2009 m. augs neseniai praradusių darbą asmenų, jaunų iki 25 m. amžiaus bedarbių ir bedarbių vyrų sudedamoji dalis.

Užsitęsus pasaulio ekonomikos krizei, Lietuvai nereikėtų puoselėti vilčių, kad šalies ūkis atsigaus greitai ir be didesnių pastangų, o skaudžiausiai griaunamąją ekonominio sunkmečio jėgą pajus darbo rinka, - sako DnB NORD banko analitikai. Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad nė vienas iš didžiausių Lietuvos ūkio sektorių neišvengė nuosmukio, todėl ekonomikos kritimas gali tęstis ir kitais metais. DnB NORD banko ekonominių tyrimų grupė prognozuoja, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas palyginamosiomis kainomis sumažės mažiausiai 12 proc., o "dugną" ūkis turėtų pasiekti 2010 metais. Nekilnojamojo turto rinkos sąstingis užtruks dar ilgiau. Pasak DnB NORD banko, nedarbo lygis, galintis sukelti naują emigracijos bangą, kyla rekordiniu greičiu. Tam didelės įtakos turi vis didėjantis įmonių bankrotų skaičius: pernai jų buvo paskelbta daugiausiai nuo 1993 m. (957 įmonėms, arba pusantro karto daugiau nei 2007 m.). Nelieka abejonių, kad šiemet bus pasiektas dar vienas įmonių bankrotų anti-rekordas. Reaguodami į pasikeitusią situaciją darbo rinkoje, darbdaviai peržiūrėjo atlyginimų politiką, tačiau, nepaisant sulėtėjusio atlyginimų augimo tempo, vieno dirbančiojo sukurtos pridėtinės vertės prieaugis pernai buvo dar mažesnis ir disproporcija tarp šių rodiklių net padidėjo. Pasak analitikų, šiemet įsivyraus kita tendencija: prognozuojama, kad 2009-aisiais nedarbo lygis šalyje sieks 15 proc., o vidutinis mėnesio darbo užmokestis sumažės dešimtadaliu, palyginti su 2008-aisiais.

Šiuo metu padėtis Lietuvos darbo rinkoje analogiška esamai ekonominei situacijai – bedarbių daugėja kasdien ir ta tendencija matyt dar išliks. Valstybė kol kas dar remia netekusius darbo, tačiau neprognozuotai augant nedarbui, ima vėluoti net ir tos pašalpos, į kurias netekęs darbo asmuo turi visas teises – mokesčiai, kai jis dar dirbo, juk buvo mokami. Aišku, kad ilgai tokia situacija tęstis negalės, nes katastrofiškai prastėjant šalies ekonominiams rodikliams bei tokiais pačiais tempais augant biudžeto deficitui – pasiektume ypatingai pavojingą valstybės įsiskolinimo lygį, kuris padėtį tik dar labiau pablogintų. Todėl pastaruoju metu vis pasigirsta kalbų, kad kažkaip reiktų reformuoti bedarbių rėmimą sferą. Štai Socialinės apsaugos ir darbo ministras užsiminė, kad galbūt reiktų premijuoti susiradusius darbą asmenis. Taip būtų sukuriamas skatinimo mechanizmas, ieškoti ir rasti darbą, kas turėtų pagerinti padėti darbo rinkoje. Tuo tarpu darbdavių atstovai netruko į tai pateikti atsakymą, kad tokiu būdu premijuoti reiktų ne susiradusius darbą asmenis, o darbdavius, kurie steigia darbo vietas. Iš tikro, skatinti verslą Lietuvoje reikia, tačiau ar tam reikėtų pajungti bedarbių rėmimui numatytas lėšas? Kita vertus, ar dabartinė bedarbių rėmimo politika yra pakankamai gera? Gal iš tikro geriau premijuoti susiradusius darbą?

Kiekvieną dieną vis labiau aštrėjant nedarbo problemoms, neretas netekęs darbo, paskutines viltis deda į valstybę. Jei ne į galimybę įsidarbinti, tai bent jau į šiokias tokias socialines garantijas ir bedarbio pašalpą. Būtent tokios priežastys ir paskatina praverti Darbo biržos duris. Tačiau valstybė irgi nebesugeba išlaikyti nepaliaujamai didėjančios bedarbių armijos, todėl vis dažniau pasigirsta kalbų apie bedarbių rėmimo sistemos pertvarkas, kurios esą turėtų labiau paskatinti žmones ieškotis naujo darbo, o ne tik laukti pašalpų iš valstybės. Kol tokios kalbos lieka tik kalbomis, iniciatyvos imasi pačios darbo biržos. Nesenai teko išklausyti vieną istoriją, kuri davė nemažo peno diskusijai. O ta istorija iš tikro labai paprasta. Paprasčiausiai vienam iš netekusių darbo piliečių, nesenai suėjo puse metų, nuo jo įsiregistravimo Darbo biržoje. Kaip daugelis žinote, 6 mėn. ir yra tas laiko tarpas, kurį ši valstybinė įdarbinimo įstaiga moka bedarbio pašalpą. Taigi, mūsų istorijos herojus, šių metų rugpjūtį ir gavo paskutinę išmoką iš valstybės. Nuo šiol – jis laisvas kaip paukštis ir valstybės manymu, turėjo atprasti nuo maitinimosi ir visų kitų būtinų gyvybei palaikyti dalykų. Deja, taip nenutiko, nors bedarbio pašalpa ir daugiau nebus mokama. Bet ne apie tai šįkart.

Prispaudus ekonominiam sunkmečiui beveik visiems gyvenimas pablogėjo. Tiesa, vieniems daugiau, kitiems – gal kiek mažiau. Ypatingai sunku tapo tiems, kurie neteko darbo, o kartu su juo ir pragyvenimo šaltinio. Natūralu, kad netekus senojo darbo – reikia ieškoti naujo. Tačiau vien ieškoti – neužtenka. Reikia ir rezultato – tai yra jį rasti. O tai, šiuo metu, misija, kuri tikrai ne kiekvienam įmanoma. Ir ne tik dėl kandidatų gausos ar esamų ekonominių sąlygų. Dažnai mes visiškai nemokame ne tik pristatyti savęs, bet ir bent pradžioje parodyti, kad tikrai esame tokie, kaip apie save parašėme. Nesenai teko sudalyvauti darbuotojų atrankoje, todėl nusprendžiau pasidalinti pastebėjimais, kurie išryškėjo viso proceso metu. Kaip žinia, pirmasis kontaktas su potencialiu darbdaviu prasideda nuo gyvenimo aprašymo (ang. CV arba Curriculum Vitae). Šį dokumentą reiktų paruošti ypatingai gerai, nes būtent nuo jo priklausys kokią pirminę nuomonę apie jus susidarys darbdavys. Pirmiausia šis dokumentas turi atitikti tam tikrus reikalavimus, todėl visada pasinaudokite internetu ir susiraskite tokią CV formą, pagal kurią paruošta Jūsų CV būtų išsami ir informatyvi, bet ne per ilga. Vienas geriausių variantų – savo CV paruošti pagal europass reikalavimus. Jei CV būsimasis darbdavys prašo siųsti elektroniniu paštu – galite pasinaudoti ir tam tikrų tinklalapių teikiama galimybe, išsiųsti juose susikurtą CV. Tokiu atveju darbdavys gaus elektroninį laišką su nuoroda į Jūsų CV.

Su pirmąja šių metų sekunde sutikom ne tik 2009-uosius, bet ir eilę naujovių, kurios visa jėga smogė visai Lietuvai. Trigubai apmokestintas smulkusis verslas, panašu, buvo ledkalnio viršūnė. Tačiau tas ledkalnis niekaip nesibaigia. A. Kubiliaus Vyriausybė, įgyvendindama savo taupymo politiką, didžiąją dalį to ledkalnio užverčia ant mažiausias pajamas turinčių gyventojų, nors deklaruoja visiškai priešingai. Nesenai priimti Sodros įstatymo pakeitimai, nebeleis daugeliui dirbančiųjų sirgti, nes tai būtų skaudus smūgis šeimos biudžetui. Negana to, 2009 m. balandžio 29 d. buvo parengta ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisa, pagal kurią numatoma nemokėti bedarbio pašalpos netukusiam darbo asmeniui, jeigu jis atsisako bet kokio, darbo biržos pasiūlyto darbo. Anksčiau tas pats įstatymas numatė, kad darbas turi būti pasiūlytas atitinkantis bedarbio profesinį pasirengimą ir jo sveikatos būklę. Dabar gi, pasirodo, nusprendė nebeatsižvelgti nei į bedarbio profesinį pasirengimą, nei į jo sveikatos būklę? Be kita ko, pataisa numato, kad bedarbio pašalpa bus pradėta mokėti tik po tokio laiko, už kokį laiką buvo gauta išeitinė kompensacija. Pavyzdžiui, jei darbdavio iniciatyva atleistas darbuotojas gavo išeitinę kompensaciją už 2 mėn., reiškia ir bedarbio pašalpa jam bus pradėta mokėti tik po 2 nedarbingumo mėnesių. Tiesiog negalima atsistebėti Vyriausybės išradingumu. Mokesčius kol dirbam, mokam visi, o štai kai susergi arba kai išvis netenki darbo – sukis kaip nori.