Emocijos

Drovumas ir kūno skausmai. Kaip tai susiję?

pagal
Front View Young Attractive Female White T Shirt Posing With Angry Expression Pink Wall Model Female Pose Color Photo
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Norvegų psichologai tyrinėdami, kokią įtaką paauglių drovumas turi jų gyvenimo kokybei ir sveikatai, nustatė, kad drovūs paaugliai kur kas dažniau skundžiasi dėl kūno negalavimų, nei ypatingu drovumu nepasižymintys paaugliai. Kaip tai paaiškinti? Paaugliai apskritai kasdien patiria nemažai streso. Ypatingu drovumu nepasižymintiesiems lengviau rasti būdus, kaip savo neigiamas emocijas išlieti. Visų pirma, jie savo sunkumais pasidalija su draugais. Drovieji paaugliai draugų turi nedaug, o jei ir turi vieną ar du, tai ir su jais dažnai net nedrįsta kalbėti apie savo problemas. Todėl neigiamas emocijas drovieji išgyvena savo viduje, patirdami dar daugiau streso, kas savo ruožtu atsiliepia ir fizinei sveikatai.

Nuoga(s)…prie vaikų

pagal
Walrus Canine Tooth Fangs Little Girls Two
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šia tema ne kartą manęs klausė ir draugai, ir tinklaraščio skaitytojai. Šiandien – dar kartą paprašyta pasisakyti šia tema – pagalvojau, kad reikėtų tiesiog viską surašyti į vieną vietą ir – jeigu kam nors įdomu – tiesiog duoti nuorodą. Nes vienu sakiniu visko nepasakysi. Iš tiesų manau, kad ši tema – labai “jautri”. Nes visi augome skirtingai, todėl ir susiformavęs požiūris į nuogumą yra kiekvieno kitoks. Tačiau pradėkime nuo to: Ar noriu, kad mano vaikas gėdintųsi savo kūno? Ar noriu, kad jo pasitikėjimas savimi būtų mažesnis, o ne didesnis? sakysite, kuo čia dėtas pasitikėjimas… O visgi “dėtas”. Jeigu dvejų metų pypliui, kuriam lakstyti nuogam yra smagumų smagumėlis staiga liepsite VISADA apsirengti, visaip jį gėdinsite…nenuostabu, kad jis augs gėdindamasis savo kūno. Sakysite, “prie ko” čia dabar nuogas vaikas ir nuogi tėvai (tarsi aš “suplakčiau” viską į viena)? “Prie to”, kad tokie tėvai ir patys bijo savo kūno Arba sako, kad nebijo, o iš tiesų nedrįstų nusirengti net prie geriausio(s) savo draugo(ės), nes būtų…gėda! Jokiu būdu nesakau, kad nusimeskite rūbus ir vaikščiokite po namus plikšiai kaip sakosi daranti Britney Spears ar Christina Aguilera , tačiau tikrai nereikia slėptis po devyniais užraktais, kai persirengiate. Ir nepamirškite SVEIKO PROTO. Jeigu persirengiate kitame kambaryje, mokote vaiką gerbti tai, kad žmogus gali norėti privatumo. Jeigu, jums persirengiant, vaikas užeina, o jūs jį išvarote, tai mokote, kad nuogas kūnas – gėdinga.

Ar laimė susideda tik iš smulkmenų?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Apskritai manau, kad ginčytis su žmonėmis, kurie gavo daugiau Nobelio premijų už tave, neišmintinga. Kadangi psichologas Danielis Kahnemanas 2002 metais šią premiją gavo iš ekonomikos srities, tuo tarpu kai mano šansai kol kas lygūs nuliui... ką gi, reiškiu pagarbą. Vis dėlto negaliu nesvarstyti: nejaugi tikra laimė – tai gerai pailsėti naktį ir pažiūrėti televizorių? Galbūt jums pasirodė, kad laimė pasiekiama šlovės, pinigų ir sėkmės siekimo procese ar mėgaujantis menu, literatūra, auklėjant vaikus? Pasirodo, ne. Dr. D. Kahnemano ir jo kolegų duomenimis, ši veikla nevaidina jokio vaidmens, kai kalbama apie kasdienį mėgavimąsi gyvenimu. Praktiškai jaučiamos laimės lygis priklauso nuo nereikšmingų dalykų: nuo to, kiek laiko skiriame tokiems maloniems užsiėmimams, kaip seksas, pietūs su draugais, gulėjimas ant sofos prieš televizorių; ir kiek laiko praleidžiame ne tokiai maloniai veiklai, kaip namų tvarkymas, kelias į darbą ir susitikimas su bosu. Iki šiol dauguma laimės tyrimų autorių yra linkę manyti, kad gerovės pojūtį nulemia tokie svarbūs veiksniai, kaip pajamos, santuoka, darbas, santykiai su priešinga lytimi ir sveikatos būklė. Tačiau D. Kahnemanas kartu su kitais psichologais ir ekonomistais siekia parengti naują žmonių gyvenimo kokybės išmatavimo mechanizmą, kuris vadinasi dienos rekonstrukcijos metodu. Kaip praneša Science žurnalas, ši mokslininkų grupė tyrė, kaip praleidžia laiką 909 dirbančios Teksaso moterys.

Klientams pakenkia drovumas ir patiklumas

pagal
Klientams pakenkia drovumas ir patiklumas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pastaruoju metu buitinės technikos remonto meistrai sumanė naują žmonių mulkinimo metodą. Atėję į kokios nors paslaugos paprašiusio kliento namus, jie akimirksniu stveria įrankius, uoliai tvarko sugedusį prietaisą, vengdami kalbėtis, derėtis, atsakyti į bet kokį šeimininkų klausimą. O kai likviduoja aptiktą gedimą, pademonstruoja veikiantį aparatą ir išdidžiai paskelbia neginčijamą remonto darbų kainą. Dažniausiai žmonės aikteli, išgirdę kvapą stingdančią pinigų sumą, bet sumoka tiek, kiek ir pareikalavo meistras, nes vengia galimo konflikto su pačių pasikviestu, „kietokai“ nusiteikusiu nepažįstamu asmeniu. Kitos išeities jiems ir nelieka, nes dėl kainos nepavyksta susitarti su meistru iki darbo pradžios. Juolab kad klaipėdiečiai, kai sugenda koks nors buitinis prietaisas, techninės pagalbos nesikreipia į žinomas firmas, o dažniausiai pagalbos ieško reklaminiuose laikraščių puslapiuose. Ten jie, suradę skelbiamus amatininkų, remontuojančių buitinę techniką, telefono numerius, skambina ir kviečiasi meistrą į savo namus. Sakoma, kad taip jie elgiasi, manydami, jog „laikraštiniai“ specialistai, nemokantys valstybei pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių, viską padaro pigiau. O kai meistrai atvyksta, gyventojai iš kuklumo drovisi iš anksto gerai išsiaiškinti, kiek kainuos konkreti paslauga. Vietoje to jie tik nuolankiai paprašo kuo greičiau sutaisyti neveikiantį aparatą. Ir išplečia akis tik tada, kai sužino stulbinančią suteiktos pagalbos kainą.

Apie miegojimą kartu ir kitus natūralius dalykus

pagal
Shame
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vakar mažylė pirmą kartą pati užsimanė miegoti savo kambaryje. Įsitaisė savo kūdikiškoje lovytėje (ši jau antri metai virtusi sofa, nes nuimtas šonas), o šalia lovytės ant pagalvių susiguldė visus savo žaislus. Pasakė man „Labanakt“ ir liepė išeiti. Kai užgesinau šviesą, pradėjo prašyti uždegti. Palikau įjungtas tik žvaigždutes. Pradėjo prašyti, kad pasėdėčiau. Visgi man besėdint staiga persigalvojo ir pasiprašė miegoti kartu su mumis. Pasidaviau, nes toks žaidimas truko jau gerą valandą (nors mažylė tikrai mėgino miegoti patogiai įsitaisiusi) ir pati labai norėjau miegoti. Nežinau, kada turėsiu tiek kantrybės, kad pripratinčiau ją miegoti atskirai. Eilinį kartą grįžtu prie minties nupirkti jai naują lovytę ir tuomet jau griežtai apsispręsti ją migdyti atskirame kambaryje. Tačiau ir vėl viskas baigiasi tuo, kad nerandu patinkančios lovytės, o po to nerandu ir laiko ieškoti, kur tokią lovytę dar būtų galima rasti ir pan. Prisideda ir tai, kad man jauku su ja miegoti, nepaisant to, kad ji apspardo man nugarą. Tokiom mąstymo minutėm prisimenu kartą žiūrėtą filmą (niekaip neprisimenu pavadinimo) apie vieną besilaukiančią porą, kuri važinėjo po pasaulį, norėdama atrasti savo vietą ir stebėjo kitų šeimų santykius. Visos šeimos kažkuo buvo keistos/nenormalios. Ir visgi viena beprotiška natūralistų šeima man patiko. Jų miegamasis buvo viena didžiulė lova, kurioje kartu miegojo ir visi vaikai. Moteris aiškino, kad jie neslepia nuo vaikų savo meilės.

Dar kartą apie stresą

pagal
Dar kartą apie stresą
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Psichologijos moksle plačiai paplitusi streso sąvoka nėra tokia vienareikšmė, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. 1931 m. kanadiečių mokslininko H. Selje paskelbta streso, kaip organizmo reakcijos į nepalankias ar net pavojingas gyvybei aplinkybes, teorija nuolat tiriama ir plėtojama.Konkrečios priežastys, sukeliančios stresą, dažnai vadinamos stresoriais. Pastarieji gali būti tiek fiziologinio (skausmas, alkis, troškulys, didžiuliai fiziniai krūviai, labai aukšta ar žema temperatūra ir pan.), tiek psichologinio (pavojus, grėsmė, netektis, skriauda, didžiulis informacijos perteklius, milžiniškas psichinis krūvis ir pan.) pobūdžio. Organizmas, reaguodamas į stresorius, sutelkia turimus išteklius (beje, dėl to asmuo streso metu jaučia vidinę įtampą) ir siekia prisitaikyti prie pokyčių savo aplinkoje. Amerikiečių mokslininkai sudarė stresinių situacijų skalę; joje kasdienybės įvykiai išdėstyti pagal tai, kokio stiprumo įtampą sukelia konkretaus žmogaus gyvenime. Aukščiausiu balu (100) pažymėta artimo asmens mirtis, sutuoktinių skyrybos – 75 balais, sunki liga – 53, stambi skola – 31 balu. Įdomu tai, kad į šią skalę patenka tokie svarbūs gyvenimo įvykiai, kaip vestuvės (50 balų), vaiko gimimas (39 balai), paaukštinimas tarnyboje (27 balai), net atostogos (13 balų). Taigi tenka pripažinti, jog stresas – neatsiejama mūsų taip sparčiai besikeičiančio gyvenimo dalis.

Vaikų psichologija: kaip padėti įveikti drovumą

pagal
Vaikų psichologija: kaip padėti įveikti drovumą
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ne paslaptis, jog lengvai bendraujantis vaikas yra kur kas populiaresnis bendraamžių tarpe ir turi daugiau šansų siekiant karjeros bei kurdamas harmoningus santykius šeimoje. Tyrimais yra įrodyta, kad drovumas didele dalimi yra genetiškai nulemtas ir pasireiškia visko, kas nauja, vengimu, tame tarpe ir naujų kontaktų. Kita vertus, egzistuoja dar vienas stiprus faktorius. Drovus vaikas vengia kontaktų dar ir todėl, kad jis neturi sėkmingo bendravimo su mažai pažįstamais žmonėmis patirties. O, tokia patirtis yra neįmanoma neturint kai kurių bazinių bendravimo įgūdžių. Tėvų užduotis – tokių įgūdžių išmokyti. Kai kurie vaikai mokosi labai greitai, kitiems reikia nedidelių treniruočių. Bet, tai visai nesudėtinga, todėl kad bendravimo baimės problema dažniausiai išsprendžiama išmokus užtikrintai naudotis vos trimis-keturiomis frazėmis. Išmokykite vaiką susipažinti. Mokėjimas susipažinti – jau pusė darbo. Daugelis vaikų bijo prieiti susipažinti vien todėl, kad nežino, ką pasakyti. Pasitreniruokite: pradžioje Jūs vaidinate vaiko vaidmenį, o jis – to berniuko aikštelėje. „Tu prieini ir sakai: „Sveikas, mano vardas Joris, o tavo?“ Štai ir viskas. „Dabar aš - tas berniukas, o tu - prieik su manimi susipažinti, pasakyk „Sveikas, mano vardas Andrius, o tavo?“ Jei vaikas pakartojo tekstą atšvęskite tai, mažų mažiausiai paplokite rankomis ir pagirkite jį.

Gėda, kad esu mušama

pagal
BarbaraWilson4a
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nesibaigiantys keiksmai, kaulų lūžiai, mušamą mamą matančių vaikų klyksmas. Tokia Šiaulių rajono gyventojos Laimos (vardas pakeistas) istorija. Laima — iš nedaugelio skriaudžiamų moterų, išdrįsusių paatvirauti. Santuokoje Laima gyvena beveik dešimtmetį. Pirmą kartą sutuoktinio smurtą ji kentė jau antraisiais bendro gyvenimo metais. Teko kviesti policiją. Po incidento šeimyna pusmetį gyveno ramiai. Tačiau vyras pradėjo išgėrinėti ir dėl to neteko darbo. Praradus darbą, o tuo pačiu ir vienintelį pajamų šaltinį, prasidėjo didysis košmaras. „Vyras nuolatos mušėsi, įžeidinėjo mane, mano artimuosius. Sykį neradęs cigarečių vaikų akyse mane suspardė, — sakė Laima. — Smūgių būta tokių stiprių, kad lūžo ranka, sukrėstos galvos smegenys.“ Po šio skandalo sutuoktinio padarytas žaizdas Laima ilgai lopėsi ligoninėje. Policijoje pareiškimo neparašė — bijojusi sutuoktinio keršto. „Grįžus iš ligoninės, niekas nepasikeitė: buvo plėšomi mano drabužiai, baldai, dokumentai, buvau žeminama. Nemigo naktų, praleistų namo rūsyje, šiltnamyje ar pas kaimynus, nesuskaičiuosiu, — sunkius žodžius su ašaromis akyse renka Laima. — Įpratau miegoti atviromis akimis. Bijau, kad įmigusi būsiu užpulta. Bijau dėl vaikų.“ Dėl vyro ir tėvo siautėjimo Laima su vaikais ne kartą glaudėsi pas gimines. Moteris tvirtina šeimoje gyvenanti vaikų labui. Sprendimą ką nors keisti ji atidėlioja tam laikui, kai sūnūs užaugs.

Kančios prasmė

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Neseniai "Katalikų pasaulio leidiniai" pakartotinai išleido knygą "Žmogus ieško prasmės", kurioje publikuojami du pamatiniai Viktoro E. Franklio tekstai: "...vis vien sakyti gyvenimui taip" bei "Logoterapijos santrauka". "Suaugusio žmogaus gyvenime svarbiausias yra prasmės siekimas ir atradimas" - knygos įžangoje rašo dr. Rimantas Kočiūnas. Šis principas tapo vadinamosios trečiosios Vienos psichoterapijos mokyklos kūrėjo, austrų neurologo ir psichiatro Viktoro Emilio Franklio gyvenimo ir kūrybos šerdimi. Psichologinę teoriją, išaukštinančią žmogaus dvasioje slypinčius resursus, V. E. Franklis pavadino logoterapija – sistema, padedančia žmogui ieškoti savo gyvenimo prasmės ir ją atrasti. Jūsų dėmesiui - knygos ištrauka. Niekad neturime pamiršti, kad gyvenimo prasmę galime rasti net pakliuvę į beviltišką situaciją, net susidūrę su likimu, kurio neįmanoma pakeisti. Nes tuomet svarbu liudyti geriausiu jo pavidalu unikalų žmogišką potencialą, turintį asmens tragediją paversti triumfu, sunkią žmogaus padėtį – laimėjimu. Jeigu nesugebame pakeisti situacijos – pagalvokime apie nepagydomą ligą, tokią kaip neoperuotinas vėžys – tai bus mums dingstis keisti save. Pateiksiu gyvą pavyzdį: sykį dėl sunkios depresijos su manim konsultavosi pagyvenęs provincijos gydytojas. Jis negalėjo susitaikyti su žmonos netektimi – žmoną, kuri buvo mirusi prieš dvejus metus, jis mylėjo labiau už viską. Na, kaip aš jam galėjau padėti? Ką turėjau pasakyti?

Kas yra baimė ir kokios būna baimės?

pagal
Fear by skogalfar
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Baimė – nemalonus jausmas, kylantis dėl realaus arba įsivaizduojmo pavojaus ar grėsmės. Baimė gali būti apibūdinama kaip stiprus sąlygų ar objektų nekentimas ar nenorėjimas jose atsidurti. Pvz., tamsos baimė, aukščio baimė ir pan. Baimė dar gali būti apibūdinama kaip tikro ar tariamo pavojaus sukelta emocija. Ji perspėja apie artėjantį pavojų, leidžia sutelkti dėmesį į jo šaltinį, skatina ieškoti būdų išvengti grėsmės. Baimė atsiranda dėl organizmo nervų sistemos, pirmiausiai dėl galvos smegenų, veiklos. Baimė, kaip ir visos kitos emocijos, reiškėsi evoliucijoje kaip priemonė, padedanti individui nustatyti kūno būsenų ir aplinkos poveikių biologinį reikšmingumą pagal genetiškai įtvirtintą rūšies patirtį (instinktą). Jos išgyvenimo stiprumas ir išraiška (baiminimas, būgštavimas, išgąstis, siaubas ir t.t.) priklauso nuo pavojaus pobūdžio. Dažnai patiriama arba didelė baimė gali lemti stereotipinį elgesį ( sprukimas, apstulbimas, apsauginė agresija), sutrikdyti žmogaus veiklą, paveikti asmenybę. Nerimo sutrikimai, kuriems būdinga nuolatinė, įkyri, neracionali konkretaus objekto ar situacijos baimė, vadinami fobijomis. Fobijų yra apie 500 rūšių ir jos skirstomos į specifines ir socialines. Specifines fobijas kelia konkreti fobinė situacija, pavyzdžiui, vabzdžių, voragyvių baimė, aukščio baimė, baimė susirgti ir t.t. Socialinės fobijos apibrėžiamos kaip nuolatinė ar pasikartojanti svetimų asmenų ir veiksmų baimė, nerimas, kad asmuo bus pažemintas ar sutrikęs.

Gėda miegamajame: gėda už tokias gėdas!

pagal
Shame
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Dar neišblėsę atsiminimai iš paskutinio nuotykio su mažai pažįstamu bernioku-vyrioku? Aha, paprastai mums gyventi neduodančias gėdas ar nemalonius atsitikimus atsimename būtent iš tokių vienos nakties „nuslydimų“. Jei kas negero atsitinka su mylimuoju, kuris perėjęs kartu vandenį ir ugnį – į nesklandumus lovoje reaguojame kur kas paprasčiau. Maža ko jis nematęs ir kas jį nustebintų. Tos pačios gėdos dėl papilnėjusių kūno linkių, kurias net paplūdimyje slepiame nuo į mus net nežiūrinčių vyrų, lovoje su gyvenimo partneriu pradingsta kažkur pūkiniuose pataluose. Bet štai... Pirmas kartas su naujuoju draugužiu, ar savo svajonių princu net ir ne antras ar trečias sugulimas – kaip rakštis... (kur – žinote iš liaudies posakių). Jaudinamės dėl bet kokio menkniekio, negalime atsipalaiduoti, mintys sukasi apie kiekvieną kūno lopinėlį, apie sakomus ir dar tik už minutės ištarsimus žodžius, apie judesį, kurį atlieka ranka, koja, lūpos... IŠPROTĖSIU!!! Skelbia pasąmonė. Ir verta įsiklausyti, kadangi tik įsitempusi pridarysi visokiausių liapsusų, kurie sugadins ir meilės nuotykį, ir daugybę tavo nervinių ląstelių. Mintis, trumpinanti mūsų gyvenimą – kaip pasirodyti nuostabiausia meiluže, kokią jis kada turėjęs. Žinoma, prieš tai būtų neblogai sužinoti bent jau partnerį iš proto vedančius veiksmus. Nesitikėkite, kad visi vaikinai aktyvūs ir jums beliks sekti instrukciją ir spėti kartu su juo.

Agresyvumas mūsų aplinkoje

pagal
Agresija
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kasdienėje kalboje vartojamo žodžio „agresija“ prasmė iš esmės sutampa su jo, kaip psichologijos termino, reikšme. Agresyviu laikomas toks elgesys, kurio padariniai kitą asmenį sužeidžia, sužaloja fiziškai ar dvasiškai. Labai liūdna, jog šiuolaikiniame gyvenime tokio elgesio apraiškų tikrai netrūksta. Ypač tada, kai kito žmogaus agresyvumas paliečia mus, pradedame svarstyti: kodėl TAI egzistuoja ir kaip su TUO kovoti? Žmonija nuo seno siekia jei ne pašalinti tokio elgesio plitimą, tai bent jau jį sumažinti. Juk jis neša nesuskaičiuojamų nelaimių, skausmo, netekčių, pradedant smurtu šeimoje ir baigiant pasauliniais karais. Deja, pastangos pažaboti tokį elgesį kol kas nėra sėkmingos. Vis dėlto kiekvienam mąstančiam žmogui kyla klausimas: Ar kas nors šioje srityje priklauso ir nuo manęs? Šiuolaikinėje psichologijoje vyrauja bent keli požiūriai į agresiją. Pasak vieno jų (kartais vadinamo biologiniu), agresija yra įgimta ir nulemta instinktų, padedančių išlikti kovojant už būvį gyvenimo džiunglėse. Tokios filosofijos besilaikantys asmenys savanaudiškų tikslų siekia visokiomis priemonėmis – apgaule, klasta, grasinimais, net susidorojimu. Verslininkų pagrobimai bei žūtys šiandien jau mažai ką stebina. Verslo ir politikos olimpas dažniausiai pasiekiamas tik pačių agresyviausių asmenų. O mes, ne „olimpiečiai“, dirbdami jiems ar juos rinkdami (beje, dažniausiai paveikti jų agresyvių reklamavimosi būdų), tik palaikome tokių santykių pobūdį mūsų visuomenėje.