Klientams pakenkia drovumas ir patiklumas
Pastaruoju metu buitinės technikos remonto meistrai sumanė naują žmonių mulkinimo metodą. Atėję į kokios nors paslaugos paprašiusio kliento namus, jie akimirksniu stveria įrankius, uoliai tvarko sugedusį prietaisą, vengdami kalbėtis, derėtis, atsakyti į bet kokį šeimininkų klausimą.
O kai likviduoja aptiktą gedimą, pademonstruoja veikiantį aparatą ir išdidžiai paskelbia neginčijamą remonto darbų kainą. Dažniausiai žmonės aikteli, išgirdę kvapą stingdančią pinigų sumą, bet sumoka tiek, kiek ir pareikalavo meistras, nes vengia galimo konflikto su pačių pasikviestu, „kietokai“ nusiteikusiu nepažįstamu asmeniu.
Derėkis iš anksto
Kitos išeities jiems ir nelieka, nes dėl kainos nepavyksta susitarti su meistru iki darbo pradžios. Juolab kad klaipėdiečiai, kai sugenda koks nors buitinis prietaisas, techninės pagalbos nesikreipia į žinomas firmas, o dažniausiai pagalbos ieško reklaminiuose laikraščių puslapiuose. Ten jie, suradę skelbiamus amatininkų, remontuojančių buitinę techniką, telefono numerius, skambina ir kviečiasi meistrą į savo namus. Sakoma, kad taip jie elgiasi, manydami, jog „laikraštiniai“ specialistai, nemokantys valstybei pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių, viską padaro pigiau. O kai meistrai atvyksta, gyventojai iš kuklumo drovisi iš anksto gerai išsiaiškinti, kiek kainuos konkreti paslauga. Vietoje to jie tik nuolankiai paprašo kuo greičiau sutaisyti neveikiantį aparatą. Ir išplečia akis tik tada, kai sužino stulbinančią suteiktos pagalbos kainą.
Neseniai vienas pensininkas, įtardamas automatinės skalbimo mašinos gedimą, kai ši, gręždama drabužius, pradėjo „šokti tvistą“, pasikvietė į namus, kaip sakoma, pirmą pasitaikiusį „laikraštinį“ meistrą. Jaunas vaikinas greitai nustatė gedimo priežastį – aptiko sudilusius abu amortizatorius – ir, nė vieno žodžio netaręs, išrūko atvežti naujų. Po pusvalandžio vikruolis, namiškiams nespėjus net žvilgtelėti, ką jis veikia, įdėjo, kaip sakėsi, naujas detales, pasigyrė išskirtiniais savo sugebėjimais ir pareikalavo 130 litų. Šeimininkui pasirodė brangoka paslauga, tačiau, iš anksto nesusitaręs dėl kainos, jis paklusniai sumokėjo prašytus pinigus. Savo pasirinkimo rezultatu žmogus nusivylė tik tuomet, kai jį aplankęs kaimynas jūreivis paaiškino: „ Jus tiesiog „išdūrė“. Kai mes laive remontavome panašią skalbimo mašiną, du analogiškus amortizatorius Klaipėdos parduotuvėje pirkome už 16 litų“.
Sofa susmuko
Panašiai pasielgė ir kitas gudruolis, vienam mano pašnekovui pažadėjęs pakeisti minkšto kampelio sėdimos dalies poroloną nauju, standesniu. Po dviejų dienų, kaip ir buvo žadėjęs, jis grąžino žmogui neva sutvarkytą, į tariamas dirbtuves išsivežtąją šio baldo konstrukciją. Vertelga gavo paprašytą solidų atlygį ir išrūko nežinoma kryptimi. Po mėnesio remontuotoji sofa galutinai „susmuko“. Tik tada savininkui kilo mintis, kad minėtasis porolonas apskritai nebuvo keistas. Deja, jo atmintyje neliko nei meistro vardo, nei pavardės, nei telefono numerio.
Pamenu atvejį, kai į savo namus pasikviečiau šaldytuvų meistrą. Specialistas greitai aptiko nežymaus gedimo priežastį ir sutaisė vasaros metu itin svarbų prietaisą. Tik tada nustebau, kai atvykėlis pasakė kainą – 80 litų. Bet prieštarauti negalėjau – iš anksto nebuvau su juo aptaręs šios paslaugos kainos.
Apmaudu, kad „laikraštinių“ buitinės technikos remonto brokdarių arba apgavikų niekur neįmanoma rasti. Susidaro toks įspūdis, kad jie užsirašo aptarnautų gyventojų telefonų numerius ir antrą kartą nebeatsiliepia. Gaudyk vėją laukuose.
„Laikraštinis“ meistras kaimyno namuose taisė nežymų televizoriaus gedimą. Kai jis įsidėjo į kišenę pusšimtį litų ir išpėdino pro duris, sovietinio modelio aparatas galutinai užgeso ir nutilo. Vėl kviečiamas specialistas daugiau akių nerodė.
Verčiau išmes
Manoma, kad didėjančio pinigų apetito stoka nesiskundžiantys remontininkai ir toliau sėkmingai naudosis lietuvišku drovumu bei patiklumu. Juolab kad „laikraštiniai“ meistrai nesinešioja kainoraščių, o paslaugų kainas nustato ekspromtu, kaip sakoma, pažvelgę į buto lubas arba į namų aplinką. Beje, tokias galimybes jiems suteikia valstybės įteisinti verslo liudijimai arba prastokai kontroliuojama namudininkų veikla. O kai priartės eurų laikotarpis, jie dar labiau sukels savo paslaugų kainas.
Tik įdomu, kiek laiko sugebės tokie meistrai išsilaikyti rinkoje? Man atrodo, kad buitinių prietaisų remonto laikai jau greitai baigsis, nes praturtėję lietuviai, įsiminę akiplėšiškas remonto paslaugų kainas, italų arba vokiečių pavyzdžiu sugedusį prietaisą tiesiog išmes į sąvartyną.
