Vaikų psichologija. Agresija
| |

Vaikų psichologija. Agresija

Mūsų kultūroje sunku aptikti žmogų, kuriam vaikų auklėjimas smurto pagalba atrodytų kažkas siaubinga. „Tik užpakaliu pajutęs rykštės skonį užauga geras žmogus”, – tvirtina ne vienas toks auklėtojas. Taigi gerus ketinimus tinkamai išauklėti savo vaiką tėvai palydi smurtu, tai yra nevaldoma agresija. Užuot ieškoję būdų daryti vaikui auklėjamąją įtaką, „neagresyvūs” tėvai ploja savo atžaloms per užpakalį. Agresija ir destrukcija yra natūralūs kiekvieno mūsų žingsnio palydovai. Dažnai nemokšiškai suvokiamai agresijai užkabinama blogio etiketė. Tačiau kuo kaltas atomas, jei kažkoks kvailys sukūrė atominę bombą? Kuo dėta prigimtinė energija, duota mums agresijos pavidalu, jei kažkieno nesveikoje galvoje gimė impulsas mušti, tyčiotis ar žudyti? Agresija, kaip ir viskas žmoguje, turi savo aiškiai apibrėžtą paskirtį – ji leidžia mums nustatyti tiek išorines, tiek vidines ribas ir jas ginti. Jei kažkas užmynė mums ant kojos, agresijos skatinami apie tai nedelsiant pranešame „įsibrovėliui”. Agresija mus saugo ir nuo kitų asmenų nevaldomų blogų nuotaikų, jų noro kitus žeminti ar skaudinti. Tačiau kokiu būdu panaudosime savo agresiją yra mūsų patirties ir kultūros reikalas. Keiktis ir mojuoti kumščiais ar tiesiog tvirtai pranešti apie patiriamus nemalonumus – štai koks platus gali būti elgesio intervalas. Agresija, kaip ir visi prigimties lobiai, reikalauja ilgų treniruočių, mokantis jais naudotis. Maži vaikai, deja, neturi vidinių stabdžių.

| |

Vestuvinė atributika – svari pagalba „oficialiems“ asmenims

Kvietimai sutuoktuvėms, taurių graviravimas, šaržai, etiketės buteliams, vestuviniai pinigai, vestuvinis laikraštis, ekskliuzyviniai buteliai, šeimos židiniai, vestuviniai plakatai, siuvinėtos pagalvėlės, šokoladiniai medaliai, vestuvinė dekoravimo atributika – girliandos, dekoracijos, kėdžių užtiesalų nuoma, servetėlės, jaunavedžių vietos dekoro elementai… Kad ir kokios apimties ar pobūdžio šventė būtų – labai retai kada apseinama be specialiosios šventinės atributikos. Vestuvės – taip pat nėra išimtis. Todėl nuo neatmenamų laikų egzistuoja taip vadinama vestuvinė atributika. Metams bėgant ji šiek tiek keitėsi, adaptuodamasi prie naujai besiformuojančių vestuvinių tradicijų ir technologinių galimybių. „Protingai“ pasirinkta vestuvinė atributika suteikia vestuvėms savitumo, įgalina spalvingiau teatralizuoti vestuvines ceremonijas ir ženkliai pakelia pobūvio svečių nuotaiką. Kita vertus – vestuvinė atributika labai palengvina „oficialiųjų“ vestuvinio pobūvio asmenų dalią: skiriamieji ženklai bei „darbo įrankiai“, stalo puošybos elementai, dovanos, diplomai, kokybės atitikties sertifikatai, testamentai, aksesuarai ir t.t. ir pan., – visa tai tiesiog būtini piršlio, svočios, taurininkų, Ministrų ir žemesnio rango vestuvinio pobūvio valdininkų atributai, be kurių jiems būtų nepalyginamai sunkiau deramai atlikti patikėtas pareigas…

| |

Vestuvės. Ar verta viską daryti pačiam?

Organizuoti vestuves – užsiėmimas tikrai smagus. Bet, santuoka – tai dar ir išties nelengvas, daug išmonės, sugebėjimų, laiko bei pastangų reikalaujantis darbas. Ypač, jei to imasi patys jaunieji ir daro tai pirmą kartą… Žinoma, vestuvės nuo pirminio plano gali skirtis, ir netgi žymiai, tačiau pats planavimo procesas padeda sistemingai apgalvoti detales ir nieko svarbaus neužmiršti. Ypač svarbu, kad vestuvių planavimas leidžia tiksliai suplanuoti biudžetą, ir dar svarbiau – paskirstyti išlaidas laike. Taip matysite, jog daugiausia pinigų jums reikės, pavyzdžiui, balandžio, birželio mėnesiais ir savaitę prieš santuoką. Dažnai planuojant vestuves kyla begalė įvairiausių klausimų, rūpesčių, tenka susidurti su įvairiausiomis problemomis, spręsti netikėtas užduotis, atlikti tokius darbus, apie kuriuos iki tol net nepagalvotumėte. Reikia apmastyti kiekvieną smulkmeną, o artėjančių vestuvių jaudulys bei kasdieniniai darbai trukdo tinkamai pasirengti šventei. Visa tai prieš vestuves nemaloniai nuteikia, kenkia veido odai ir labai apkartina džiugų šventės laukimą… Todėl visus pasirengimo santuokai rūpestėlius dažnai protingiau, o atskirais atvejais netgi pigiau, yra patikėti šios srities profesionalams. Jie tikrai ne prasčiau pasirūpins visomis vestuvių smulkmenomis bei subtilybėmis ir nepridarys tiek daug apmaudžių klaidų.

| |

Vestuvių planavimas. II-oji dalis

Pirmoje vestuvių planavimo straipsnio dalyje aptarėme ką reikėtų atlikti likus 6-12 mėnesių iki planuojamų vestuvių, taip pateikėme planuojamam vestuvių biudžetui būtinas pozicijas. Toliau reikėtų nuspręskite, kaip turi būti suplanuotos Jūsų vestuvės. Sudarykite vestuvių planavimo komandą iš draugų, giminių ir artimųjų arba kreipkitės į vestuvių planuotojus, kurie padės įgyvendinti visus Jūsų sumanymus. Apgalvokite savo įvaizdį ir imkitės vestuvinių rūbų pasirinkimo. Po to, kai nusprendėte kokio stiliaus turi būti Jūsų vestuvės, kaip jos turi būti suplanuotos, peržiūrėkite vestuvinių suknelių katalogus. Tai padės Jums išsirinkti vestuvinę suknelę. Po to jau galite drąsiai žygiuoti į vestuvinių rūbų saloną. Gal būt yra prasmė skirti laiko fitnesui ar aerobikai, kad šventės metu jaustumėtės komfortabiliau. Susitarkite su visažistu ir kirpėju, kad suplanuotą vestuvių dieną atrodytumėte kaip galima įspūdingiau. Pasirinkite liudininkus. Iš anksto išsiaiškinkite, ar jie sutinka būti aktyviais suplanuotų vestuvių dalyviais – jie gi bus artimiausi jaunųjų pagalbininkai. Jei ne, tai tada būtinai reikia numatyti gerą pobūvio vedėją ir kitą aptarnaujantį personalą. Kraštutiniam atvejui numatykite ir kitas liudininkų kandidatūras. Likus mažiausiai keturiems mėnesiams iki banketo apsispręskite dėl pobūvio vietos. Ją reikėtų pasirinkti patogiausią svečiams suvažiuoti ir atitinkančią Jūsų kokybės reikalavimus bei, žinoma, kainą.

Vestuvių planavimas. I-oji dalis
| |

Vestuvių planavimas. I-oji dalis

Jūs nusprendėte susituokti ir norite, jog vestuvės taptų laiminga ir nepamirštama diena, kuri ilgam įsimins? Šiame dviejų dalių straipsnių cikle mes parinkome keletą naudingų patarimų, kurie gal būt padės Jūsų vestuves padaryti tikra švente – tiek Jums, tiek Jūsų giminėms bei artimiesiems. Vestuvių planavimą reikėtų pradėti iš anksto ir tada labai gali būti, jog neteks nusivilti, kad pati svarbiausia Jūsų gyvenimo diena praėjo kažkaip ne taip… Kaip reikėtų teisingai pradėti vestuvių planavimą? Dar prieš 6-12 mėnesių iki vestuvių reikėtų pasirinkti metų laiką, datą ir valandą, kada turėtų įvykti Jūsų santuokos registracija. Ruduo, žiema, pavasaris, vasara – visi metų laikai savaip yra gražūs ir turi savo privalumų. Jei nuspręstumėte tuoktis bažnyčioje, Jums derėtų pasidomėti, ar pasirinktą dieną galima bažnytinė santuokos registracija. Po to, pasirinkite dar vieną datą – ji gali praversti, jei atsirastų nenumatytų aplinkybių, trukdančių paduoti pareiškimus būtent tai dienai. Numatydami pobūvio laiką pasistenkite įvertinti daugumos svečių galimus pageidavimus. Nuspręskite, ką norėtumėte pakviesti į savo vestuves. Pasistenkite išsiaiškinti, ar visiems planuojamiems svečiams ši data yra priimtina. Šiais laikais daugelis savo laisvalaikį planuoja toli į priekį. Pasidarykite du svečių sąrašus tam atvejui, jei pamatysite, kad Jūsų šventės biudžetas ima viršyti galimybes.

Vaikų psichologija: kaip padėti įveikti drovumą
| |

Vaikų psichologija: kaip padėti įveikti drovumą

Ne paslaptis, jog lengvai bendraujantis vaikas yra kur kas populiaresnis bendraamžių tarpe ir turi daugiau šansų siekiant karjeros bei kurdamas harmoningus santykius šeimoje. Tyrimais yra įrodyta, kad drovumas didele dalimi yra genetiškai nulemtas ir pasireiškia visko, kas nauja, vengimu, tame tarpe ir naujų kontaktų. Kita vertus, egzistuoja dar vienas stiprus faktorius. Drovus vaikas vengia kontaktų dar ir todėl, kad jis neturi sėkmingo bendravimo su mažai pažįstamais žmonėmis patirties. O, tokia patirtis yra neįmanoma neturint kai kurių bazinių bendravimo įgūdžių. Tėvų užduotis – tokių įgūdžių išmokyti. Kai kurie vaikai mokosi labai greitai, kitiems reikia nedidelių treniruočių. Bet, tai visai nesudėtinga, todėl kad bendravimo baimės problema dažniausiai išsprendžiama išmokus užtikrintai naudotis vos trimis-keturiomis frazėmis. Išmokykite vaiką susipažinti. Mokėjimas susipažinti – jau pusė darbo. Daugelis vaikų bijo prieiti susipažinti vien todėl, kad nežino, ką pasakyti. Pasitreniruokite: pradžioje Jūs vaidinate vaiko vaidmenį, o jis – to berniuko aikštelėje. „Tu prieini ir sakai: „Sveikas, mano vardas Joris, o tavo?“ Štai ir viskas. „Dabar aš – tas berniukas, o tu – prieik su manimi susipažinti, pasakyk „Sveikas, mano vardas Andrius, o tavo?“ Jei vaikas pakartojo tekstą atšvęskite tai, mažų mažiausiai paplokite rankomis ir pagirkite jį.

Vienišumas ir gailestis
| |

Vienišumas ir gailestis

„Vienišas žmogus – tai tik šešėlis, o tas kurio nemyli, vienišas visur ir su visais“. Šie Žorž Sand žodžiai apie kiekvieną, kurio gyvenime buvo vaikystė. Jaučiant gilų vidinį nerimą, nepasitikėjimą žmonėmis ir pačiu savimi, sunku nebūti vienišu, tiksliau – tokiu nesijausti. Apie tai, kas yra vienatvė, mes sužinojome dar savo vaikystėje. Po eilinio tėvų pravesto auklėjamojo renginio vaikas jaučiasi nemylimas, nesuprastas, nereikalingas ir, atitinkamai, vienišas. Kaip tik tuo metu mes ir išmokome savęs gailėti, atsirado gabumai netgi kažkuria prasme mėgautis tais jausmais. Šioje vietoje tradiciškai suveikia įprastas fiziologinis mechanizmas. Kai mus auklėdavo ir bardavo, mes jausdavome ganėtinai aurius jausmus. Bet, kai tik ši kančia baigdavosi, mus palikdavo ramybėje ir mes galėdavome pasilepinti bausmės pabaigtuvėmis. Būtent tuo momentu mes jausdavomės vieniši ir gailėdavome savęs. Reguliarus derinys teigiamo pastiprinimo (bausmės pabaigos) ir atitinkamų veiksmų (vienatvės ir gailesčio sau), suformuoja mūsų smegenyse stiprų sąlyginį ryšį – mums šie jausmai tapo malonūs. Paradoksalu, bet faktas – būdami vienumoje mes kenčiame, bet mums tai malonu, kad ir nesąmoningai. Ar mes suvokiame, kad pergyvendami slegiantį vienatvės jausmą ir gailėdamiesi savęs, mes patiriame pasitenkinimą? Greičiausiai ne. , jei pabandyti nors laikinai pamiršti apie šį jausmą? Jei susimąstyti apie tai, kokia realiai yra mūsų padėtis?