Po skyrybų
2011 metais Lietuvoje buvo 10 341 ištuokos. Vadinasi, išsiskyrė 20 682 žmonės. Vadinasi…57 žmonės per dieną! Kai pagalvoji, tai daug jų turi vaikų, kurie turės išmokti gyventi su tėvais, kurie negyvens drauge. Kurie galbūt pyksis. Kurie galbūt juodins vienas kitą. Skyrybos yra didelis stresas visiems, tačiau didžiausias – vaikams. Prisimenu, prestižiniame Educational Leadership žurnale skaičiau straipsnį, kuriame buvo surašyti didžiausi vaikų stresoriai (tyrė streso hormono kiekį kraujyje). Pirmasis – tėvų (arba vieno jų) mirtis. Antrasis – brolio/sesers gimimas (o mes taip jaudinamės dėl išėjimo į darželį). Trečiasis – tėvų skyrybos. Ne juokas. Besiskiriančių tėvų vaikai išgyvena jausmus, kurių nesupranta. Todėl tėvams (nors ir patys išgyvena itin sunkų laiką!) privalu suprasti, ką jaučia vaikas ir kaip galima jam padėti. Kai tėvai skiriasi, vaikai dažnai atsiduria barnių sūkuryje. Kad taip neatsitiktų, reikia sėsti ir kalbėtis apie tai, kad net ir tada, kai santuoka baigiasi, jūs vis vien esate vaiko tėvai. Vienas jūsų liekate mama, o kitas – tėte. Nepamirškite, ką išgyvena jūsų vaikas: vyresnis gali vaidinti, kad jam neskaudu; daug vaikų mano, kad skyrybos įvyksta dėl jų kaltės; kiti jaudinasi, kaip šią žinią pranešti draugams.