Emocijos

Kelias į vidinę ramybę

pagal
Dream
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Gyvename pasaulyje, kuriame yra daug grožio, meilės, stebuklų, paslapčių. Taip pat jame yra ir blogio - smurto, melo, manipuliacijų. Žodis "smurtas" mums dažniausiai asocijuojasi su fiziniu smurtu. Tačiau ne mažiau destruktyvus yra ir psichologinis smurtas - kai vienas žmogus žeidžia kito žmogaus vertės jausmą, bei institucinis smurtas - kai institucija pažeidžia tam tikrų visuomenės narių teises. Kiekvienas žmogus, pagalvojęs apie savo gyvenimą, gali prisiminti situacijų, įvykių, kai jis patyrė vienokį ar kitokį smurtą - buvo auka; situacijų, kuriose jis įskaudino kitus žmones - buvo skriaudėjas ar smurtautojas. Ir trečias vaidmuo, kurį atliekame kone kasdien - tai skriaudos stebėtojo, liudytojo vaidmuo (sužinome apie smurtą žiūrėdami televiziją, skaitydami laikraščius, o kartais stebime teisiogiai savo kasdienybėje). Jeigu paanalizuotume konkrečią smurto situaciją ir aukos, skriaudėjo, stebėtojo jausmus tuo metu, nustebtume, kad ir auka, ir skriaudėjas, ir stebėtojas, nors veiksmai ir pasekmės buvo skirtingos, įvykio metu išgyveno tuos pačius jausmus - bejėgiškumą, pyktį, baimę, kaltę, gėdą. Nepriklausomai nuo to, ar skriaudėjas yra nubaustas ar ne, šie prisiminimai ir jausmai gali ilgam išlikti žmogaus atmintyje ir kenkti žmogaus sveikatai, tolesniam gyvenimui. Pasak Guy Finley, "Nešiodami savyje nuoskaudą ar neapykantą žmogui, neteisingai pasielgusiam su mumis praeityje, tampame jo vergais čia ir dabar".

Grožis, kurį lemia vidinė ramybė

pagal
Grozis
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pripažinkite, žinia, kad grožis nėra tik tai, kaip mes atrodome, jums ne naujiena. Nepaisant šiandieninio visuomenės spaudimo atrodyti gražiai, šauniai, žaviai, fizinis arba išorinis grožis, dėl kurio taip stengiamės, mažų mažiausiai yra paviršutinis. Taigi, šiek tiek apie vidinį grožį. Jis yra tai, kas lieka mums, kai metai bėga, o kosmetikos, rodos, naudojame vis daugiau, dietos vis įvairesnės, o treniruočių grafikas intensyvesnis. Vidinis grožis tarnauja mums, kai ryte pabundame šalia mylimojo, nesišukavusios ir nesidažiusios. Galiausiai, jis išlieka net tada, kai fizinis grožis pamažu išblėsta, nusinešdamas gražiausius jaunystė metus. Vidinė ramybė ir pasitikėjimas sumažina įtampą, stiprina jūsų protą bei jus kaip asmenybę. Visi žino, kokie yra gyvenimo be streso privalumai, net mūsų kūnas aiškiai tai parodo. Gyvendamos be įtampos išvengsime skrandžio, žarnyno ligų, netgi kai kurių rūšių vėžio! Turėdamos stipresnę imuninę sistemą jausimės ir atrodysime žvaliau bei energingiau. Tad, kaip tai pasiekti? Deja, mūsų gyvenimo būdas diktuoja tokias sąlygas, kuomet lieka mažai laiko asmeniniems jaukiems ritualams, padedantiems nuraminti protą ir mintis. Tačiau jie itin svarbūs, norint išsaugoti vidinę ramybę. Pasistenkite kasdien tuo pačiu metu ramiai pasivaikščioti, tuo metu negalvokite apie nieką kitą, tiesiog matykite besikeičiančius vaizdus. Įsižiūrėkite bei įsiklausykite, kas tiesiog vyksta aplink.

Tobula ramybė

pagal
Tobula ramybė
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Neseniai vieno susirinkimo metu regėjau mane apstulbinusią viziją: moteris stovėjo ir ramiai žiūrėjo į artėjantį viesulą. „O, čia viesulas," - abejingai pasakė ji. Šios moters vidinė ramybė stebino. Ji iš tikrųjų turėjo ramybės dovaną! Nors prieš jos akis siautė tornadas, ji žinojo, kad Dievas ja pasirūpins! Ar mes savo gyvenime turime tokią ramybę? Ją turėti įmanoma - Dievas dosniai teikia šią ramybę kiekvienam iš mūsų! Ramybė guodžia ir ramina sielą. Kai turime tobulą ramybę, nėra ko jaudintis, - juk Dievas viską kontroliuoja! Evangelijoje pagal Joną skaitome: Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne kaip pasaulis duoda, Aš jums duodu. Tenebūkštauja jūsų širdys ir teneišsigąsta (Jn 14, 27). Pasaulis nepažįsta ramybės, nes čia viešpatauja stresas, kivirčai ir baimė. Bet mes galime mėgautis ramybe per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Mes, gyvojo Dievo sūnūs ir dukros, galime ilsėtis turėdami tobulą ramybę. Kalbant apie ramybę, graikų kalboje vartojamas žodis eirene, kuris reiškia „vienybė, santarvė". Vienintelis būdas atrasti ramybę yra būti vienybėje su Viešpačiu. Kai mus su Dievu sieja harmoningi santykiai, mes patiriame giliausią ramybę. Mano regėjime regėta moteris labai artimai ir giliai pažinojo Dievą, dangiška ramybė tiesiog buvo ją persmelkusi. Pažinti mūsų Viešpatį kaip Gelbėtoją ir suvokti, kad Jis iš tikrųjų nori pažinti kiekvieną iš mūsų, yra nuostabu.

Panikos atakas galima suvaldyti

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Stipriai pradėjusi plakti širdis, padažnėjęs kvėpavimas ar oro trūkumas, tirpstančios galūnės rodo nebūtinai fizinius negalavimus. Tai gali būti staigiai prasidedančio panikos priepuolio (arba kitaip vadinamos panikos atakos) pradžia. - Kaip tokie panikos priepuoliai dažniausiai pasireiškia? Ar visiems žmonėms jie yra vienodi? - Paprastai žmogui netikėtai ima smarkiai plakti širdis, tampa sunku kvėpuoti, nutirpsta galūnės, kyla drebulys. Taip pat gali atsirasti smaugimo pojūtis gerklėje, oro trūkumas, skausmas krūtinėje, prakaitavimas, pykinimas, krėsti šaltis arba atvirkščiai – karščio bangos. Kokios organizmo reakcijos priepuolio metu būna ryškesnės, priklauso nuo žmogaus individualių fiziologinių ir psichologinių savybių. Tačiau visiems yra bendra – staigiai augantis ir piką pasiekiantis nerimo jausmas, kuris atsiranda dėl bauginančių kūno pojūčių. Žmogus jaučia didžiulę baimę, kad numirs, nualps, praras savitvardą ar išprotės. Be to, susiaurėja žmogaus mąstymas: panikos atakos metu žmogus taip sutrinka, kad sunkiai gali pasakyti, kas su juo vyksta. Visas dėmesys dažniausiai būna sutelktas į vis stiprėjančius nemalonius ir gąsdinančius kūno pojūčius.
Kai kurie žmonės dažnai galvoja, jog tai – širdies smūgio pradžia, bet po kurio laiko būsena pagerėja, o galiausiai priepuolis visai praeina. Jeigu žmogus, patyręs panikos atakas, sunerimsta dėl savo sveikatos ir kreipiasi į medikus, dažniausiai širdies ligų specialistus, jie jokių sutrikimų neaptinka.

Kaip gydyti sergantįjį panikos sutrikimu

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Panikos sutrikimas (PS) (epizodinis paroksizminis nerimas) - tai spontaninis epizodiškai atsirandantis intensyvus nerimo priepuolis, trunkantis mažiau kaip vieną valandą. Straipsnis apžvelgia svarbiausius šio sutrikimo gydymo būdus, taikytinus kasdienėje gydytojo praktikoje. Nuo PS kenčia 2 proc. gyventojų. Paprastai susergama jauname amžiuje, amžiaus vidurkis – 25 m. (26 proc. sergančiųjų – iki 20 m. amžiaus). Sergant gali labai sumažėti darbingumas, prasidėti agorafobija, gali apimti depresija, neviltis, kilti minčių apie savižudybę. Priepuolių dažnis įvairus – jie gali pasireikšti kelis kartus per dieną, 1–2 kartus per savaitę ar kelis kartus per metus. Liga nelengvai pagydoma: 50 proc. ligonių pasveiksta, 20 proc. savijauta nepakinta. PS sergantys pacientai paprastai skundžiasi nuolatiniu nerimu. Pirmasis priepuolis dažniausiai išsivysto spontaniškai, tačiau jį gali išprovokuoti kokia nors stresinė situacija. Atsiranda didelė baimė, kurios priežasties ligonis negali paaiškinti, bijo, kad jį ištiks mirtis ar kad tuojau išprotės. Pagreitėja kvėpavimas, pradeda greitai plakti širdis, svaigsta galva, dreba rankos, parausta oda, atsiranda tirpimų, dilgčiojimų, krūtinės skausmai, dusulys. Pasidaro sunku kalbėti, gali atsirasti mikčiojimas, sunku susikaupti, pablogėja atmintis. Priepuolis paprastai trunka 20–30 min., rečiau 1 val.

Panikos priepuolis gali ištikti ir tave

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tai gali išlįsti iš niekur nieko. Tu apsipirkinėji maisto prekių parduotuvėje arba užsiseginėji automobilio saugos diržą, kai staiga tavo raumenys sustingsta, o širdis nukrenta į kulnus. Panikos priepuoliai gali išmušti iš vėžių arba išgąsdinti, bet jie nėra kažkas neįprasto, rašo „Psychology today“. Kasmet tokius priepuolius patiria apie 2.4 mln. žmonių. Pirmieji panikos priepuolio požymiai – sunkumas krūtinėje, kvapo trūkumas ir širdies permušimai. Daugelis tų, kuriuos ištinka panikos priepuolis, mano, kad jiems širdies smūgis ir skuba į ligoninės priimamąjį. Panikos priepuolio priežastis paprastai yra neaiški, bet dažniausiai jie pasireiškia, kai gyvenime vyksta esminiai pokyčiai, kaip darbo pakeitimas ar kūdikio gimimas. Priepuoliai taip pat gali pasireikšti po kokios nors traumos. Ypatingai padaugėjo panikos priepuolių atvejų nuo 1950-ųjų, nors ekspertai sako, kad dabar paprasčiausiai šis sutrikimas nustatomas tiksliau ir dėl to dažniau diagnozuojamas. Tai kur kas aštresnis jausmas nei nerimas, kurio fiziniai simptomai yra pakankamai aiškūs. Kiekvienas žmogus panikos priepuolį patiria skirtingai, bet daugelis sako, kad tai stiprus baimės jausmas su atitinkamomis kūno reakcijomis: padažnėję širdies plakimai, pykinimas, galvos svaigimas. Panika gali užklupti iš karto arba palaipsniui, o priepuolis paprastai tęsiasi ne daugiau nei 20 min.

Baimės spąstai

pagal
Fear of selling
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Baimė yra vidinė emocija, kankinanti ir paralyžiuojanti mus nuo pat pirmų gyvenimo akimirkų. Gimdami, palikdami motinos įsčias, mes susiduriame su šalta ir priešiška atmosfera. Tai gimimo šokas. Ši trauma yra viena pirmųjų tokio egzistencinio nerimo rūšių, kaip baimė, jog gimimo akimirką bus neįmanoma kvėpuoti ir išgyventi, jog atsiskyrus nuo savo rojaus aplinkos nebeįmanoma egzistuoti. Ši pirmoji baimė susijusi su mūsų išlikimu daugiau ar mažiau yra pasibaisėtina, priklausomai nuo to, kur mus pasitiko mylintys ir šilti tėvai. Nuo pat pirmųjų akimirkų baimė vaidina svarbų vaidmenį mūsų gyvenime. Ji veikia taip, kad mus apgintų ir apsaugotų nuo aplinkos. Ji daro įtaką mūsų reakcijoms ir elgesiui, žvelgdama į išorinio pasaulio pavojus. Būtent taip Aš–Asmuo, kartu būdamas ir atvaizdas, ir skydas, ateina į pasaulį. Šis baimių skydas skatina tikėti, kad mūsų būtis kuriasi iš baimių. Pavojus, kad šios baimės padaro taip, kad mes užmirštume, kas tokie esame, ir atitolina mus nuo mumyse esančio būties šaltino – Savęs. Taip mes tampame baimių visumos, kuri po truputį ima kontroliuoti mūsų gyvenimą, auka9. Negaliu pretenduoti būti labai geras aiškintojas aiškindamas baimių procesą. Aš pats kaip tik šiuo metu mėginu suprasti savo baimes, apsiprasti su jomis ir galbūt vieną dieną jas įveikti. Aš labiau mėgstu pasakymą „pranokti savo baimes“. Baimės savyje yra iškreiptos. Mes galime akimirką jas užmiršti ir nustumti į pasąmonę, tačiau jos kiekvieną sekundę bando išsiveržti.

Stresas

pagal
ai generated, woman, work
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Stresas nepriklauso nuo oro ar metų laiko. Nuo jo kenčia ir seni, ir jauni. Kartais atrodo, kad visas mūsų gyvenimas vis dažniau kiša mūsų galvas po savo negailestinga giljotina. Tai jau ne tik sugadinta nuotaika, bet ir tiesioginė grėsmė sveikatai. Trumpalaikis stresas gali būti naudingas, nes laiku mobilizuoja imuninę sistemą. Antikūniai, organizmo ''gynėjai'', ypač jautrūs stresinėms situacijoms. Tūkstantmečių bėgyje išgąstis, baimė ar pyktis perspėja kūną: ''Dėmesio! Pavojus! Mums į pagalbą ateina imuninės ląstelės, kurios, pavyzdžiui, sumažina atviros žaizdos užkrėtimo pavojų, greičiau ją užgydo. Ilgalaikis, chroniškas stresas slopina organizmo imuninę sistemą. Nuo nuolatinės įtampos ji laikui bėgant ima šlubuoti ir kai prireikia pagalbos, organizmas jau neįstengia patikimai apsiginti. Stresas gali atverti vartus pačioms įvairiausioms ligoms. Streso hormonų - adrenalino ir kortizolio perteklius gali slopinti smegenų funkcijas, reguliojančias vegetatyvinę nervų sistemą,sutrikdyti medžiagų apykaitą ir suardyti "atminties neuronus". Streso pasekmės gali pasireikšti bet kuriame organe. Mūsų hormonų ir mūsų imuninės sistemos neįmanoma pripratinti prie streso. Organizmas niekada nepripras prie ginčų, erzinančio triukšmo, priekabių. Reikia mokėti išsikrauti. To išmokti galima ir būtina - padės joga treniruotės ir pan.

Neapykanta: „Nekenčiu, nes myliu. Myliu tik dėl to, kad nekenčiu

pagal
Neapykanta: „Nekenčiu
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Turiu daug draugų ir draugių, kurių gyvenimai keisti ir nenuspėjami. Juose daug skausmo. Praradimų. Kančios. Ašarų. Vienatvės. Bet ar ne toks mūsų visų gyvenimas? Ar pats svarbiausias dalykas nėra nebijoti atsitiktinumų ir negandų? Stengtis išreikšti savo skausmą, neapykantą, meilę? Praeitą savaitę teko raminti savo draugę Iloną. Dvidešimt penkerių metų mergina. Simpatiška, įdomi, draugiška. Tačiau labai jautri ir emociškai labai pažeidžiama. Dažnai konfliktuojanti su sau artimais draugais, meilužiais, išrinktaisiais. Vis dar rašanti ilgus meilės ir išsiskyrimo laiškus. Šiandien įdedu jos laišką apie neapykantą. Tikiuosi, nepyksite. Tik pamąstysite, ką gali meilė, neapykanta, skausmas, užuojauta ir pats paprasčiausias gyvenimo atsitiktinumas. Tiesa, laiškai rašyti Ilonos draugui, kurį ji pati atstūmė. Perskaitęs Ilonos laišką, buvau iš tiesų sukrėstas. Jaučiau, kokia didelė neapykanta joje kunkuliuoja. Tačiau buvau įsitikinęs, kad ji gerai padarė parašydama šį laišką. Neapykantą būtina išreikšti. Kaip ir meilę. Antraip pačiam žmogui gali pasidaryti neįtikėtinai sunku. Neišsakyti jausmai gali asmenį sugriauti. Tiesiog suplėšyti į gabalus. Liks tik apgailėtinos asmenybės griuvenos. Ilona verkė ant mano peties. Man irgi norėjosi verkti. Pažinojau jos draugą Romą. Normalus santūrus vaikinas. Tik jis niekad nemokėjo išreikšti savo jausmų. Nei Ilonai, nei kitiems. Nemokėjo pasakyti jai, kad myli, kad ilgisi, kad negali be jos gyventi. Ir savo skausmo jis niekados neparodydavo.

Baimės saugikliai

pagal
Fear by skogalfar
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Žvelgiant iš religinės perspektyvos, "vaikas" – tai gyvenimo, kuris nesugriaunamo pasitikėjimo yra kreipiamas kūrinijos gėrio link, kodas. Todėl šiam gyvenimui nereikalingi baimės saugikliai, iš esmės formuojantys ir deformuojantys "suaugusiųjų" gyvenimą. Kol žmogus jaučia savyje šiuos baimės saugiklius, tol jis bijosi būti "mažas", baimė jį nuolat skatina tapti vis didesniu ir labiau suaugusiu, kol galiausiai žmogus "perauga" save patį ir pasidaro blogas tikrąja šio žodžio prasme. Jis tampa pasipūtęs, netikras, besislapstąs už iliuzinių, netikrų įgūdžių ir gabumų. ,,O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį prailginti sau gyvenimą?" (Mt 6, 27) - geraširdiškai ir kartu įsakmiai klausia Jėzus Kalno pamoksle. Tačiau baimės būsena neleidžia gyventi šia tiesa. "Vaikas” - tai žmogus, išmokęs atsisakyti netikro "didžiųjų" pasaulio, kuriame išsikerojusios baimės. Jis išmokęs neklausyti šių baimės skleidėjų, išmokęs gyvenimą pradėti iš naujo, su nepaliaujamu atvirumu tiesai - ji viena yra Dievo palaiminimo pagrindas tam, kuris ją priima (plg. Mt 5, 3), - kartu su nesibaigiančiu ramesnio, gailestingesnio, taikesnio ir apskritai teisingesnio pasaulio ilgesiu (plg. Mt 5, 5-9). Tokio "vaiko" neapakins suaugėlių galia, garbės troškimas, karjera ir pinigai, nes jis žino, kad viskas, kas tikrai žmogiška ir tarnauja taikai, yra matoma ir prieinama tik mažiesiems (plg. Mt 11, 25). Šis pasitikėjimas skatina beribį atvirumą.

10 patarimų, kaip efektyviau mokytis

pagal
10 patarimų
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Spartus gyvenimo tempas, gausi informacija, pastangos rasti savo vietą gyvenime didina psichologinę ir emocinę įtampą, todėl ne veltui mūsų amžius vadinamas stresų amžiumi. Kiekvienas didesnis susijaudinimas ar susinervinimas neigiamai veikia organizmą. Pasak psichologų, dvasinei pusiausvyrai po patirto streso atgauti reikia ne mažiau kaip trijų dienų... Dėmesingumas yra labai svarbus norint ką nors įsiminti. Norint informaciją perkelti iš trumpalaikės į ilgalaikę, reikia gerai sutelkti dėmesį. Mokykitės vietoje, kurioje neblaško pašaliniai garsai. Moksliniai tyrimai įrodė, kad moksleiviai, kurie reguliariai mokosi, prisimena daugiau nei tie, kurie stengiasi išmokti viską per vieną kartą. Mokslininkai atrado, kad atmintis yra suorganizuota į grupes. Tuo galite pasinaudoti rūšiuodami bei grupuodami medžiagą, kurią mokotės. Pabandykite sugrupuoti panašius terminus ir sąvokas kartu. Mnemonika – įsiminimo menas. Daug moksleivių ja naudojasi. Tai yra paprastas būdas informacijai įsiminti. Pavyzdžiui, terminą, kurį reikia įsiminti, susiekite su kuo nors, ką jis jums primena. Galima rimuoti, dainuoti norint įsiminti specifinę informaciją. Norint prisiminti informaciją, reikia ją įrašyti į ilgalaikę atmintį. Efektyviausias būdas tai padaryti – detalizavimas. Pavyzdžiui, perskaitote apibrėžimą, išmokstate jį ir tuomet paskaitote daugiau apie tai, ką jau išmokote. Pakartojus šį procesą kelis kartus, reikiamą informaciją bus lengviau prisiminti.

Plonytė mėlyna linija tarp meilės ir neapykantos

pagal
romance, middle ages, pair
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Senas posakis, jog nuo meilės iki neapykantos yra tik vienas žingsnis, jau turi ir mokslinį paaiškinimą, rašo britų dienraštis „The Independent“. Pasirodo, kai žmogus jaučia neapykantą, suaktyvėja tos pačios smegenų sritys, kaip ir tuomet, kai jis išgyvena visiškai priešingą jausmą - romantišką meilę. Tai nustatę mokslininkai atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo 17 savanorių. Šiuos žmones siejo tai, jog visi jie jautė didelę neapykantą kažkokiam konkrečiam asmeniui. Dauguma kaip labiausiai nekenčiamus žmones įvardijo buvusius mylimuosius ar konkurentus darbe, o viena moteris nurodė politikos atstovą. Eksperimento metu šiems žmonėms buvo rodoma jų priešų nuotrauka ir tuo pačiu atliekama smegenų tomografija. Analizuodami tomogramas Londono College universiteto profesorius Semiras Zeki ir „Wellcome“ neurobiologijos laboratorijos mokslininkas Johnas Romaya nustatė, jog už neapykantą yra atsakingos tam tikros smegenų sritys - kiauto (putamen) ir salos (insula). Pirmoji sritis yra susijusi su neigiamais jausmais, o antroji sritis reguliuoja reakciją į šiuos, dvasinę pusiausvyrą griaunančius, išgyvenimus. Kaip aiškina profesorius S. Zeki, kiauto sritis suaktyvėja ir tuomet, kai agresija siejasi su meile, pavyzdžiui, atsiradus konkurentui, kuris siekia nuvilioti mylimą žmogų, o salos sritis vienodai stipriai reaguoja tiek į mylimo, tiek į nekenčiamo žmogaus atvaizdą.