Kategorija: Emocijos

Tobula ramybė

Tobula ramybė
Neseniai vieno susirinkimo metu regėjau mane apstulbinusią viziją: moteris stovėjo ir ramiai žiūrėjo į artėjantį viesulą. „O, čia viesulas," - abejingai pasakė ji. Šios moters vidinė ramybė stebino. Ji iš tikrųjų turėjo ramybės dovaną! Nors prieš jos akis siautė tornadas, ji žinojo, kad Dievas ja pasirūpins! Ar mes savo gyvenime turime tokią ramybę? Ją turėti įmanoma - Dievas dosniai teikia šią ramybę kiekvienam iš mūsų! Ramybė guodžia ir ramina sielą. Kai turime tobulą ramybę, nėra ko jaudintis, - juk Dievas viską kontroliuoja!...

Panikos atakas galima suvaldyti

Stipriai pradėjusi plakti širdis, padažnėjęs kvėpavimas ar oro trūkumas, tirpstančios galūnės rodo nebūtinai fizinius negalavimus. Tai gali būti staigiai prasidedančio panikos priepuolio (arba kitaip vadinamos panikos atakos) pradžia. - Kaip tokie panikos priepuoliai dažniausiai pasireiškia? Ar visiems žmonėms jie yra vienodi? - Paprastai žmogui netikėtai ima smarkiai plakti širdis, tampa sunku kvėpuoti, nutirpsta galūnės, kyla drebulys. Taip pat gali atsirasti smaugimo pojūtis gerklėje, oro trūkumas, skausmas krūtinėje, prakaitavimas, pykinimas, krėsti šaltis arba atvirkščiai – karščio bangos. Kokios organizmo reakcijos priepuolio metu būna ryškesnės,...

Kaip gydyti sergantįjį panikos sutrikimu

Panikos sutrikimas (PS) (epizodinis paroksizminis nerimas) - tai spontaninis epizodiškai atsirandantis intensyvus nerimo priepuolis, trunkantis mažiau kaip vieną valandą. Straipsnis apžvelgia svarbiausius šio sutrikimo gydymo būdus, taikytinus kasdienėje gydytojo praktikoje. Nuo PS kenčia 2 proc. gyventojų. Paprastai susergama jauname amžiuje, amžiaus vidurkis – 25 m. (26 proc. sergančiųjų – iki 20 m. amžiaus). Sergant gali labai sumažėti darbingumas, prasidėti agorafobija, gali apimti depresija, neviltis, kilti minčių apie savižudybę. Priepuolių dažnis įvairus – jie gali pasireikšti kelis kartus per dieną, 1–2 kartus per savaitę...

Panikos priepuolis gali ištikti ir tave

Tai gali išlįsti iš niekur nieko. Tu apsipirkinėji maisto prekių parduotuvėje arba užsiseginėji automobilio saugos diržą, kai staiga tavo raumenys sustingsta, o širdis nukrenta į kulnus. Panikos priepuoliai gali išmušti iš vėžių arba išgąsdinti, bet jie nėra kažkas neįprasto, rašo „Psychology today“. Kasmet tokius priepuolius patiria apie 2.4 mln. žmonių. Pirmieji panikos priepuolio požymiai – sunkumas krūtinėje, kvapo trūkumas ir širdies permušimai. Daugelis tų, kuriuos ištinka panikos priepuolis, mano, kad jiems širdies smūgis ir skuba į ligoninės priimamąjį. Panikos priepuolio priežastis paprastai yra...

Panikos ataka

Panikos sutrikimas diagnozuojamas kai panikos atakos kartojasi ir daugiau nei mėnesį išlieka nerimas dėl galimo atakos pasikartojimo, jos pasekmių, ar kai dėl panikos atakų ženkliai pakinta paciento elgesys. Panikos atakos yra gana dažnas reiškinys. Moterys panikos atakas patiria dažniau nei vyrai. Moterys, kurioms prasidėjo menopauzė, panikos atakos dažnesnės. Panikos sutrikimu suserga apie 2% žmonių. Panikos sutrikimas dažniausiai prasideda 20 – 30 metų asmenims. Jei šeimoje yra asmenų sirgusių panikos sutrikimu, depresija ar bipoliniu sutrikimu, rizika išsivystyti panikos atakai yra didesnė. Panikos sutrikimas 2...

Panikos sutrikimas

Jungtinėse Amerikos Valstijose Nacionalinė ambulatorinės medicinos priežiūros tarnyba 1978 m. nustatė, kad 22 % pacientų vizitų pas gydytojus buvo dėl 8 pagrindinių nusiskundimų: silpnumo, nugaros skausmo, galvos skausmo, svaigimo, krūtinės skausmo, dusulio, pilvo skausmo ir nerimo. Per trejus metus 1000 pacientų, atvykusių į vidaus ligų klinikas, kuriems buvo 14 dažniausių simptomų, organinė patologija nustatyta tik 16 %. Kai per pirmąjį vizitą pas gydytoją organinė patologija nenustatoma, vėliau atlikus tyrimus, ji nustatoma tik 1 iš 10 pacientų. 1984 m. atliktas tyrimas parodė, kad 44...

Panikos gydymas be vaistų

Pagan Barlow (1) panika pasireiškia tada, kai gyvenimo įvykiai pažeidžia biologinę ir psichologinę pusiausvyrą ir išsivysto susirgimas. Panikos atakos pasitaiko 9-15% žmonių (Barlow), dauguma jas patiria tam tikrų stresų metu: egzaminų, viešai pasisakydami, konfliktinių situacijų metu ir panašiai. Ir tik nedaugelis jas patiria netikėtai. Panika kliniškai pasireiškia dusulio jausmu, svaigimu, netvirtumu ar alpimu, tachikardija, drebuliu ra purtimu, prakaitavimu, springimu, pykinimu, abdominaliniu diskomfortu, depersonalizacija ar derealizacija, parestezijomis, karščio ar šalčio krėtimu, krūtinės skausmu ar diskomfortu, mirties ar išprotėjimo jausmu (DSM-III-R). Šis susirgimas iki šiol...

Panikos ir nerimo sutrikimo pažinimas

Tai vieno žmogaus istorija, kuris taip įsitraukė į užburtą ratą ir tikslų vaikymasi, kad beveik pamiršo apie normalų poilsį, draugus ir laisvalaikį. Miegas. Maistas. Mašina. Darbas. Maistas. Darbas. Mašina. Namai. Miegas. Tokia buvo mano darbotvarkė daugiau nei pusantrų metų. Toks jau mano darbas, kad nuolat jausdavau stresą dėl vėluojančių darbų, nuolatos kėliau sau tikslus žymiai didesnius, nei galėjau naturaliai pasiekti, nuolat darbus reikdavo atlikti “vakar”, o dažniausiai darbe tekdavo užsilaikyti iki 19 ar net 21 valandos. Galiausiai patys darbai buvo dažnai tokie, kad...

Relaksacija – kelias į vidinę ramybę

Po sunkaus darbo ar įtampos kupinų išgyvenimų mes atsipalaiduojame, aptingstame, mintys darosi lėtos - sakome: „Tarytum akmuo nuo pečių nusirito". Tai - natūrali apsauginė organizmo reakcija: iš atminties išsitrina mus traumavę įvykiai, užsimiršta neigiami išgyvenimai (nerimas, baimė, pyktis). Tačiau, ši reakcija ne visada „įsijungia" laiku. Ekstremaliai situacijai pasibaigus, mes dar ilgai liekame su ja: kartais sąmoningai, bet dažniausiai nesąmoningai, ir toliau mintyse vis ją kartojame, vis apie ją galvojame, vis išgyvenam. Nuo sugebėjimo atsipalaiduoti priklauso mūsų kasdienė savijauta. Žmogus, kurio kūnas yra įsitempęs,...

Laisvė nuo „ramybės laiko“ kaltės

Neseniai stebėjau, kaip viena mylima bendruomenė buvo dvasiškai pakerėta. Į bažnyčią atvyko vienas krikščionių tarnautojas pravesti trijų dienų programą, kurios tikslas buvo paskatinti tikinčiuosius daugiau melstis. Per vieną užsiėmimą kažkoks žmogus išreiškė nepasitenkinimą dėl to, kad į jo maldą neatsakoma. Jis ilgus metus ištikimai meldėsi su savo dukra ir už ją, tačiau ji vis dar negyveno su Dievu. Jis buvo palūžęs ir prislėgtas. Kaip maloningasis Dievas kalbėjo šiam žmogui? Palaužta nendrė šaukėsi pagalbos. "Turėtum labiau stengtis. Turėtum daugiau melstis", – kalbėjo jam. Mane...