Moters dorovingumo svarba

Moters dorovingumo svarba
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nepaisant didelio moralės nuosmukio, visuomenė tebeliko reikli moterims nepriklausomai nuo jų amžiaus. Pasileidėlė, kuri vartoja alkoholį, rūko ir ištvirkauja vienodai su vyrais, vertinama kaip neleistinas reiškinys ir gauna paleistuvės statusą. Dar tik prieš nepilną šimtą metų vaikinas buvo laikomas pagedusiu, jeigu jis, nesulaukęs aštuoniolikos metų, gėrinėjo svaigalus, rūkė ir lengvai keitė moteris. Carinėje Rusijoje dar griežčiau buvo žiūrima į moteris. Pagedusiomis laikė netgi tas, kurioms nepasisekė su pirmosiomis vedybomis. Išsiskyrusių niekas neėmė į žmonas. Toks priekabumas nebuvo tuščia mūsų senolių užgaida ir išsidarinėjimas, bet apsauga nuo nepilnaverčių palikuonių. Vyrams reikalavimai – tiek fiziniai, tiek moraliniai – nebuvo tokie griežti, nes jų rolė vaikų atsiradimo procese ne tokia svarbi. Juk ne jie, o moterys išnešioja vaisių ir tiesiogiai įtakoja jo kokybę. Todėl visuomenė moteriai, kaip būsimai motinai, kelia padidintus reikalavimus. Tačiau dauguma gražiosios lyties atstovių tai vertina kaip diskriminaciją savo atžvilgiu, nesuprasdamos koks pavojus gresia joms ir jų būsimiems vaikams, vyrams ir moterims taikant vienodus standartus. Kai moteris pažeidinėja jai priskirtas moralines normas, ji tuo pačiu į patologinę pusę keičia aplinką – fiziologiniame ir informaciniame-energetiniame lygyje, kurioje vystysis būsimasis vaikas.

Šalia blondinių vyrai kvailėja

Šalia blondinių vyrai kvailėja
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vyras tampa kvailesnis, kai lieka akis į akį su blondine. Taip sako Paryžiaus Nanteros universiteto (Paris X-Nanterre) socialinės psichologijos dėstytojas Tjeris Mejeris. Mokslininkas vadovavo tyrimui, kuris atskleidė vyrų elgesio su blondinėmis ypatumus. Tyrėjai pasirinko gana paprastą ir logišką būdą išsiaiškinti, kaip vyrai reaguoja į blondines. Jie suteikė vyrams galimybę pažiūrėti į nuotraukas, kuriose buvo moterys su skirtingų spalvų plaukais. Po to jiems buvo pateikti intelekto testai. Specialistų žodžiais, pažiūrėję blondinių fotografijas, vyrai padarė daugiau klaidų ir apskritai buvo labiau išsiblaškę. Jų pasąmonė nukopijavo patrauklios, bet kvailos merginos įvaizdį. "Mūsų tyrimas rodo, kad žmonės, susidūrę su stereotipais, ima elgtis pagal juos, - sako Tjeris Mejeras. - Taigi blondinės gali priversti vyrą daryti pačius kvailiausius dalykus, nes toks yra socialinis "kvailos blondinės" stereotipas." Leidinyje "Journal of Experimental Psychology" profesorius rašo,esą šviesiaplaukės nekaltos, kad vyrų smegeninė jų akivaizdoje nusilpsta. Kalčiausia čia, matyt, Merilina Monro, 1953 m. vaidinusi kartu su brunete Džeine Rasel ir iškėlusi blondines į padebesius... Ana Falki, blondinė, sako: "Priimta manyti, kad blondinės kvailos, nors taip nėra. Tačiau su mumis vyrai jaučiasi laisviau, gal dė to, kad mūsų elgesys mažiau įpareigojantis. Tiesa ir tai, kad vyrams patinka blondinės, tačiau veda jie brunetes. Aš, beje, neištekėjusi."

Moterys mokosi žaisti pagal vyrų taisykles

couple, holding hands, lovers
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Revoliucinis požiūris į seksą beveik panaikino vyrų ir moterų elgesio skirtumus. Tai rodo ilgalaikis lyčių elgesio per pastaruosius 60 metų tyrimas, rašoma "The Times". Tyrinėtojai tvirtina, jog tai atsitiko todėl, kad pasikeitė moterų seksualinė patirtis ir požiūris į seksą. Vyrų – beveik nekito nuo 1940 metų. Keturis kartus padaugėjo paauglių merginų, gyvenančių aktyvų seksualinį gyvenimą. Merginos vidutiniškai ketveriais metais anksčiau praranda nekaltybę. Smarkiai sumažėjo moterų, jaučiančių su seksu susijusią kaltę. Kardinaliai pasikeitė požiūris į ikivedybinį seksą: palyginti su 1940 metais, dabar šiek tiek daugiau vyrų nei moterų neigiamai vertina seksą prieš pirmąją vedybinę naktį. Kalifornijos universiteto psichologijos profesorė Džina Tvendž, vadovavusi tyrimui, sakė: "Šeštojo ir septintojo dešimtmečių vyrus ir moteris skyrė praraja. Dabar lyčių skirtumo beveik neliko. Nors septintasis dešimtmetis vadinamas seksualinės revoliucijos periodu, iš tiesų tai buvo tik pradžia". Nors tyrimas buvo atliktas Amerikoje, tokios tendencijos, kaip socialinė lygybė ir prieinama kontracepcija, taip pat būdingos ir Didžiajai Britanijai. Buvo išnagrinėti 530 sociologinių tyrimų, atliktų 1943-1999 metais, rezultatai. Juose dalyvavo 270 tūkstančių žmonių. Išaiškinta, kad šeštąjį dešimtmetį tik 13 proc. paauglių mergaičių prisipažino gyvenančios seksualinį gyvenimą, berniukų – daugiau nei 60 proc.

Vyrus labiausiai erzinantys moterų bruožai

Vyrus labiausiai erzinantys moterų bruožai
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vyrus labiausiai erzinantys moterų bruožai: Isteriškumas. Moterų polinkis kelti skandalus dėl niekų erzina 40 proc. apklaustų vyrų. Polinkis reguliuoti vyrų gyvenimą. 12 proc. vyrų prisipažino negalintys pakęsti, kai moterys bando nurodinėti, kada ir kiek laiko jie gali skirti alaus išgėrimui, sporto varžybų stebėjimui, drybsojimui prie televizoriaus arba susitikimams su draugais. Vonioje keliama netvarka. 11 proc. vyrų pyksta, kai moterys naudoja jų vonios spintelėje rastus vatos tamponus arba kai išsimaudžiusios palieka savo plaukus ant vandens nutekėjimo angos grotelių. Plepumas. Tai, kad moterys mėgsta plepėti kada nereikia, pavyzdžiui, sekso ar įdomaus filmo metu, erzina 8 proc. vyrų. Apsikrovimas daiktais. 7 procentus vyrų nervina, kai namuose pilna, jų manymu, ne itin reikalingų daiktų, pavyzdžiui, papuošalų, batų, kosmetikos ar vazelių. Per didelis plaukuotumas. Plaukais apžėlusi moters apatinė kūno dalis, panosė arba rankos nepatinka 6 proc. vyrų. Kūno puošyba. 6 proc. vyrų negali pakęsti į įvairias kūno vietas įsivėrusių auskarus, tatuiruotų ir nesėkmingai pasidariusių plastines operacijas moterų. Apsipirkinėjimas. 3 proc. vyrų nepatinka, kai dailiosios lyties atstovės, eidamos „siaubti“ parduotuvių, kartu tempiasi ir juos, nes tai, moterų manymu, puiki pramoga. Plepėjimas telefonu. Per dažnas ir per ilgas moterų plepėjimas telefonu erzina 3 proc. vyrų. Nemokėjimas elgtis su technika.

Moterų elgesio modeliai

young, girl, pretty
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Aš negaliu skųstis savo kartos vyriškais elgesio modeliais. Išties, jie padėjo mums užaugti geresniais žmonėmis. Ir, jei kieno nors rūsyje, pusrūsyje, mokyklos sporto salėje o gal ir kambaryje kabėjo toks (arba šitoks, o gal net šitoks) plakatas, mane, be abejonės, supras. Todėl susimąsčiau: vyrams lyg ir pasisekė. O kaipgi su elgesio modeliais moterimis? Todėl, neatsižvelgdamas į kartas, geografinę erdvę, kilmę bei prigimtį, sudariau nedidelį sąrašą kick ass mergaičių ir moterų, kurios pasauliui praneša svarbią žinią. Ir pasimokyti iš jų yra ko. Pepė Ilgakojinė. Kuo įkvėpė? Atsitiktinis praeivis pasakys: po velnių, mergaitė gali pakelti arklį! Taip, sutikčiau, jog Pepė būtų stipriausia pasaulio mergina. Ar netgi – labai savarankiška. Juk puikiai augo be šeimos, turėjo nuostabių draugų ir sugebėjo niekam nepasiduoti... Bet labiausiai Pepė įkvėpė, jog didžiavosi tuo, kuo yra, kaip gyvena, ką mėgsta ir ko nemėgsta. Kitaip tariant, Pepė išmokė tikėti ir bekompromisiškai ginti savo gyvenimo būdą. Karjera Rizikos valdymo tarnybos „Swedbank“ vadovė. Prieš tai – „IKEA“ pardavimų vadovė. Dar anksčiau vadovavo „SAS“ atstovybėms Lietuvoje ir Latvijoje. Ką veikia dabar? Veikiausiai, savaitgalį leidžia namie, rūko ir skaito „Svenska Dagbladet“, kol vyras su dviem rausvaplaukiais anūkais išdykauja parke. Sykiu spjauna į veidą toms pasaulio dalims, kur moterys nesugebėjo išsikovoti teisės šitaip gyventi.

Moteris už vairo

to drive, woman, would be
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šiandien pirmą kartą vairavau pati – šokas. Elgesio su manimi statistika: kalė – 15 kartų, kvailė – 27 kartai, boba - visi likę vairuotojai. Mąstant apie pirmąją savaitę prie vairo ir, matyt, dėl mano pačios neišgirstų minčių susilankstė bamperis (net nenoriu galvoti, kad tai nutiko parkavimosi metu). Čia aš svetima – visi likę važinėja ne pagal tas taisykles, kurias aš puikiai išlaikiau „Regitroje“. Kur tas kitas taisykles galima surasti? Ir kodėl „Regitroje“ egzaminuoja pagal senas programas? Iš kur kitus aš galiu žinoti, kad jau leidžiama sukti į dešinę iš kraštinės juostos?! Tikrinau visą naktį, bet atsakymas matyt slypi kažkur anapus. Antra savaitė prie vairo. Viskas, aš pasiduodu! Niekaip negaliu suprasti naujųjų taisyklių logikos. KODĖL VAIRUOTOJAI TAIP ELGIASI?! Kodėl jeigu aš važiuoju 60 km/h greičiu, mane stabdo policininkai tam, jog patikrintų ar aš neapsirūkiusi! Kodėl jeigu posūkio į dešinę nėra, visi suka su komentaru „išsikerojo, pravažiuoti trukdo, kvailė!“ Vakar dvi valandas negalėjau išvažiuoti iš Akropolio stovėjimo aikštelės, maniau – išprotėsiu! Ačiū budriam policininkui. Tik tada, kai aš pravažiavau pro jį 15 kartą, jis suprato, kad kažkas negerai ir paaiškino kaip išvažiuoti iš to labirinto. Išaiškinimo autorius arba šizofrenikas, arba narkomanas – gal tai jis ir sugalvojo naujas taisykles? Grįšiu namo ir pragersiu visą naktį. Mėnuo prie vairo. Aha! Viskas juk logiška.

Moterų rinkėjų elgesys

Moterų rinkėjų elgesys
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvoje moterys sudaro 54% rinkėjų. Jeigu moterys balsuotų vieningai, jų balsai nulemtų rinkimų rezultatus. Nuo ko priklauso, už kurią partiją moterys balsuoja: ar nuo amžiaus, išsilavinimo, gyvenamosios vietovės, ar nuo politinių pažiūrų? Ar skiriasi moterų ir vyrų polinės pažiūros bei jų balsavimas?
Klasikinės politinės teorijos atstovai teigia, kad moterys yra konservatyvesnės už vyrus, daugiau linkusios remti ir balsuoti už konservatyviąsias partijas (Lipset, 1981). Tai ypač būdinga katalikiškoms šalims. Taip buvo įprasta galvoti. Tačiau pastaraisiais metais padėtis keičiasi, daugelyje šalių moterys daugiau remia kairąsias partijas ir jų kandidatus. De Vaus ir McAllister (1989) išnagrinėjo 11 Vakarų šalių porinkiminių apklausų rezultatus, ir nustatė, kad 10-ties šalių moterys yra daugiau dešiniųjų pažiūrų nei vyrai. Tik Australijoje moterys yra kairesnių pažiūrų nei vyrai. Pagrindiniai veiksniai, apsprendžiantys moterų konservatyvumą: religingumas ir nedalyvavimas darbo rinkoje (t.y. buvimas namų šeimininke). Kadangi Vakarų šalyse vis daugiau moterų įsijungia į darbo rinką ir vis mažėja religijos įtaka, skirtumas tarp vyrų ir moterų pažiūrų mažėja. Išnagrinėję atskirų socialinių demografinių grupių politines pažiūras, autoriai daro išvadą, kad vienodai nereligingos, su vyrais dirbančios (o dar labiau studentės, bedarbės ir pensininkės) moterys yra kairesnių politinių pažiūrų nei vyrai.

Kuo skiriasi viršininkas nuo viršininkės?

Kuo skiriasi viršininkas nuo viršininkės?
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jis - veiklus, ji - agresyvi. Jis atidus detalėms, ji - priekabi. Jis netenka kantrybės, o ji - kalė. Kai jis prislėgtas, visiems dera vaikščioti ant pirštų galų; kai ji blogos nuotaikos - greičiausiai jai mėnesinės. Jis dirba, kol baigia; ji nežino, kada sustoti. Jis pasitiki savimi, ji - arogantiška. Jis tvirtas, ji - beširdė. Jis turi savo nuomonę, ji - užsispyrusi. Jis daug patyręs gyvenime, ji daug ko mačiusi. Jis moka gerti, ji - girtuoklė. Jis nebijo reikšti savo minčių, ji - plepi. Jis uoliai naudojasi valdžia, ji - pamišusi dėl valdžios. Jis neplepa be reikalo, ji - slapukė. Jis greitai priima sprendimus, ji - impulsyvi. Jis - griežtas vadovas; su ja neįmanoma dirbti. Jis kopė karjeros laiptais; ji darė karjerą lovoje... Ir taip toliau. Šie pusiau humoristiniai palyginimai aiškiai rodo, kokiais skirtingais kriterijais vertinamas tas pats vyrų ir moterų elgesys. Dar sovietmečio apologetai deklaravo lyčių lygybę, dailiąją lytį sodino į traktorius, o Leninas sakė, jog valstybę gali valdyt ir virėja. Tačiau ir šiandien, išlaisvėję dvasia, aiškiai regime, jog moterys tebelaikomos "antrąja lytimi". Kiek bediskutuotume apie vyrų ir moterų lygiateisiškumą, jos skundžiasi karjeros sunkumais, darbdavių nuvertinimu ir sutuoktinių žeminimu.

Mintys kontrolierės

Mintys kontrolierės
Teksto dydis: +1, +2, normalus

„Automatinės“ mintys – tai labai staigiai šmėkštelėjančios mintys ir vaizdai, galintys plaukti kartu su pagrindinėmis mintimis. Gal kam atrodys neįtikėtina, tačiau mūsų galvoje vienu metu gali plaukti du minčių srautai. Ir tas antrasis minčių srautas lyg koks kontrolierius ar teisėjas „autoritetingai“ komentuoja ir vertina mus pačius. Dažnai žmogus būna taip įpratęs prie kai kurių savo minčių, ypač vertinančių jį patį, kad ne visiškai jas įsisąmonina ir gali net nekreipti į jas dėmesio. Kodėl dažniausiai negirdime savo „automatinių“ minčių? Manyčiau, daugumai tos mintys tokios iki skausmo žinomos, savos, gyvenančios viduje daugelį metų, kad tiesiog tapusios tarsi žmogaus dalimi, į kurią jis nebekreipia dėmesio. Pavyzdžiui, susirinkimo metu išsakome savo nuomonę, bet kalbėdami netikėtai galime pastebėti trumpai šmėkštelėjančias mintis: „mane gali neteisingai suprasti...“, „pagalvos, kad esu išsišokėlis...“, „mane atstums...“, „aš nepatiksiu...“ Mintys tarsi pračiuožia mūsų galvoje, o mes liekame išsigandę ir tikriausiai net nežinome kodėl. Blogiausia, kad mes neabejojame tokių minčių pagrįstumu ir nesvarstome jų tikroviškumo ar logikos. Šios mintys kyla savaime ir itin staiga, todėl ir vadinamos „automatinėmis“ mintimis ­– žmogui nereikia jokių pastangų, kad jos atsirastų. Štai todėl taip svarbu kaskart patyrus nemalonų jausmą stengtis prisiminti, kokios konkrečios mintys kirbėjo galvoje prieš pat tam jausmui atsirandant.

Ar galime pasirinkti mintis?

Ar galime pasirinkti mintis?
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nėra stebuklingo recepto, kaip valdyti ir pakeisti savo nemalonias emocijas bei elgesį. Tačiau turėdami didelę minčių skalę galime išmokti rinktis mintis. Mes galime galvoti tiek apie išorinius reiškinius, tiek apie patį mąstymo procesą; galime galvoti įvairiais būdais – teikdami sau pagalbą arba save žalodami. Kokios dažniausios nerimo priežastys? Tarkime, jūs labai stengiatės gerai atlikti užduotį, pasiekti sporto aukštumų, palaikyti gerus santykius, bet bijote, kad nepavyks. Žmonės, kurių pritarimas ypač svarbus, gali jumis nusivilti. Natūralu, kad dėl to jaučiate didelį nerimą, nes bijote būti atstumti. Nerimas paprastai turi kelias priežastis. Pirma – egzistuoja sunki užduotis, kurią reikia įvykdyti, o stebėtojai jūsų atžvilgiu nusiteikę kritiškai. Šių išorinių priežasčių pakeisti negalima. Antra nerimo priežastis – tai jūsų mintys apie situaciją, galimybę susikirsti ir baimę būti atstumtiems. Šias mintis galima kontroliuoti, o jeigu reikia – ir koreguoti. Taigi galime mąstyti tiek racionaliai, tiek iracionaliai. Racionaliai mąstome maždaug taip: „Tikiuosi, gerai įvykdysiu užduotį ir sulauksiu svarbių žmonių (tėvų, draugų, sutuoktinio, bendradarbių ar kt.) pripažinimo. Žinoma, man gali nepasisekti, ir aš negausiu to, ko tikiuosi, tačiau nesėkmė ir atstūmimas nėra baisiausi dalykai pasaulyje. Pasimokęs iš nesėkmės galėsiu vėl bandyti. Jei man nepritars žmonės, kurių nuomonė svarbi, – nenumirsiu, nors bus labai nesmagu.

Minčių treneris bendravimu stengiasi neapsinuodyti

male, meditate, meditation
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šiais laikais psichologo profesija tapo itin paklausi, o turėti savo asmeninį „minčių gydytoją“ tapo kone madinga. Apie tai, koks iš tiesų yra šis darbas kalbamės su Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos skyriaus psichologu Narimantu Markausku. Narimantas Markauskas psichologo kėdėje sėdi jau daugiau kaip 30 metų, o Kėdainiuose darbuojasi nuo 1994 -ųjų. Psichologijos studijas Narimantas baigė Vilniaus universitete. „Rinkausi psichologiją tarsi kokį iššūkį. Tais laikais tai buvo naujovė ir geros ateities šiai profesijai niekas neprognozavo. Mus ruošė labai įvairiapusiškai ir būdavo akimirkų, kai neišeidavome iš laboratorijų. Dabar daugelis šią specialybę be galo idealizuoja. Ką gi, pradirbęs tiek metų galiu patvirtinti vieną – tai sunkus darbas, o jį nuolat lydi pastovi įtampa. Kiekvienas žingsnis čia turi būti pamatuotas“, – įsitikinęs psichologas. – Narimantai, ar šiandien džiaugiatės būdamas psichologu? – Ko gero, kad taip. Tik skubu pridurti – daugelis žmonių psichologo amatu žavisi paviršutiniškai. Kai kuriems atrodo, kad yra labai smagu žinoti svetimų žmonių bėdas bei jų gyvenimo peripetijas. Tad štai todėl neretai vengiu pokalbių darbo temomis – pasakoti ir aptarinėti pacientų bėdas su kitais žmonėmis mums draudžia darbo etika. – Iš kur psichologai žino ir mato žmonių problemų sprendimus? – Daugeliu atveju, tas mūsų žinojimas – tai ne tik įgytų mokslo žinių bagažas, bet ir visa patirtis. Pirmaisiais darbo metais įvairiose situacijose man buvo labai daug kas aišku.

Nuotaiką galime keisti patys

Nuotaiką galime keisti patys
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jei atsibudote blogos nuotaikos, tai dar nereiškia, kad nieko negalite pakeisti. Keli pratimai ir teigiamos mintys daro stebuklus. Šiais neramiais laikais gana nesunku prarasti normalią psichologinę pusiausvyrą. Juolab jei darbas susijęs su itin dideliu informacijos srautu. Galutinai neprarasti dvasinės pusiausvyros ir sėkmingai darbuotis gali padėti rūpinimasis savo nuotaika. Nė vienas nenorime rytą į darbą ateiti nesiprausę ir nesišukavę. Visi pasirūpiname savo išvaizda. To reikalauja mūsų savimeilė. Tačiau tvarka privalo vyrauti ne tik išorėje, bet ir mūsų viduje. Tai vadinama vidine higiena. Rūpintis savo nuotaika taip pat svarbu, kaip ir prižiūrėti kūną. Jausmai neretai tampa mūsų pasąmonės išraiška. Žmogus dažniausiai stengiasi slopinti nepasitenkinimą, pyktį, pavydą. Bet šie jausmai neišnyksta, jie lieka ir kaupiasi pasąmonėje, darydami įtaką savijautai, išsiliedami priekabumu, dirglumu ir nuolatine bloga nuotaika. Taip pažeidžiama medžiagų apykaita, sutrinka kraujotaka, kyla kitos ligos. Taigi rūpindamiesi nuotaika iš tikrųjų rūpinamės sveikata. Gera nuotaika pasiekiama treniruojantis. Tai daryti reikia tik atsibudus. Rytais medžiagų apykaita nėra sparti, kūno temperatūra minimali, kraujyje mažas gliukozės kiekis. Tai nulemia daugelio iš mūsų rytais jaučiamą neviltį bei nusivylimą. Napoleonas yra pastebėjęs, jog nė karto nesutiko kareivio, kuris būtų narsus trečią valandą ryto. Todėl rytinį nusiminimą daugeliui sukelia biologiniai reiškiniai.