Etiketas

Gero elgesio taisyklės Lenkijoje nesiskiria nuo įprastų gero elgesio taisyklių visose Vakarų Europos šalyse. Susitinkant paduodama dešinė ranka, kartais pakanka tik pasisveikinimo “Laba diena” arba “Labas”. Ypatinga pagarba moterims išreiškiama rankos pabučiavimu. Tokia pasisveikinimo forma populiari tarp vyresnės kartos žmonių. Dažnai susitikus pasibučiuojama į skruostą, ypatingai tarp draugų ar šeimos narių. Šiuo atveju nėra griežtų nurodymų: gali būti lengvas bučinys į skruostą (ypatingai populiari ir jaunimo mėgstama pasisveikinimo forma) arba keletas bučinių (dažniausiai tarp šeimos narių). Arbatpinigiai, duodami padavėjams arba taksi vairuotojams, dažniausiai apskaičiuojami laikantis taisyklės – apie 10% nuo visos sąskaitos sumos. Viešajame transporte galioja taisyklė, kad jaunesni užleidžia vietą vyresniems, tačiau vertėtų įsitinkinti, kad pasiūlymas užleisti vietą neįžeis vyresnio asmens: ypatingai vidutinio amžiaus moterys nemėgsta, kai primenami jų metai. Vyresnės kartos atstovai vis dar laikosi taisyklių, kurios jaunesniems gali atrodyti pasenusios. Retkarčiai galima pamatyti, kad vyras paduoda ranką išlipančiai iš autobuso moteriai. Taisyklės, nurodančios, kad moteris turi eiti vyrui iš dešinės, laikomasi tik iškilmingų progų – susitikimų ar ceremonijų – metu. Mandagūs vyrai vis dar praleidžia moteris pro duris, prilaiko automobilio dureles ir pan. Tokios lenkų vyrų pagarbos moterims vakarietės gali tik pavydėti.

Kada paskutinį kartą buvote teatre? O kino teatre? Tikriausiai, beveik visi dažniau lankosi kino teatre nei teatre. Dėl šios priežasties dažnai teatro etiketas yra pamirštamas, teatre elgiamasi lyg kino teatre. Prieš einant į teatrą, rekomenduojama susipažinti su pjese, sužinoti apie autorių. Tokiu būdu galėsite susiformuoti savo pjesės įsivaizdavimą ir palyginti jį su režisieriaus. Jei nepavyko nupirkti bilietų arčiau scenos, su savimi rekomenduojama pasiimti teatro žiūronus. Nedera spoksoti į žmones per žiūronus, skolintis žiūronus iš kaimynu ar pasakoti pjesės siužeto dar neprasidėjus spektakliui. Svarbiausia, atsiminti, kad spektaklio, pjesės metu nedera klausti aplinkinių apie įvykius scenoje. Bendrai, bet koks triukšmas yra nepriimtinas (išimtis – ovacijos operos teatre). Todėl, jeigu prieš ėjimą į teatrą jaučiate negalavimą, geriausia pasilikti namuose ir netrukdyti kitiems. Mobilius telefonus taip pat galima palikti namuose arba nepamirškite juos išjungti dar prieš įeinant į teatrą. Teatre sutikus pažįstamą pasistenkite audringai nereikšti emocijų, nereikia pamiršti kur esate. Būtina pasisveikinti: jei pažįstami šalia – žodžiu ar rankos paspaudimu, jei toliau – galvos linktelėjimu. Apranga priklauso tiek nuo teatro aplinkos, tiek nuo spektaklio, tiek nuo jūsų aprangos stiliaus, ir nuomonės bei požiūrio į kultūrą. Tačiau bet kuriuo atveju apranga turi būti proginė. Nedera į teatrą eiti su kasdieniais rūbais.

Kaip atrasti savo aprangos stilių, moko būriai stilistų. Apie plaukų kirpimus, tinkančius konkrečiam veido tipui, nušviečia madingi renginiai bei parodos. Makiažo subtilybes visais įmanomais šaltiniais praneša visažistai. Bet kodėl, rodos, net itin didelės investicijos į išvaizdos gražinimą dažnai neatneša lauktos sėkmės? Kad „atrakintumėte” sėkmę, reikia ne tik patrauklios išvaizdos. Dar vienas „raktelis” – etiketo žinojimas ir mokėjimas tas žinias praktiškai pritaikyti. Labai dažnai terminas „etiketas” žmones gąsdina, esą tai sudėtinga ir kasdieniame gyvenime mažai reikalinga. Jaunimas tokį mąstymą „išsiaugina” iš laisvesnio gyvenimo būdo (mokykloje ar vakarėlyje juk nebūtina demonstruoti gerų manierų prie stalo…), o vyresnieji dažnai neva nemato galimybių pademonstruoti etiketo išmanymo, tad lengviausias abiejų kartų sprendimas – neakcentuoti etiketo svarbos. Kas yra etiketas ir kiek dėmesio reikėtų skirti tokio tipo žinių paieškai bei įsisavinimui? Etiketas – elgesio taisyklės ir formos; viešoji laikysena, manieros. Akivaizdu – nebūtina ruoštis į aukštuomenės pobūvį, kad prisimintumėte etiketo žinias. Jų reikia kasdien. Klysta manantieji, kad etiketo žinojimas (ir ypač pritaikymas) varžo, kausto elgseną. Tai tik įpratimo klausimas: dar vaikystėje įdiegtas įpratimas sveikintis arba dėkoti nekausto, o juk mandagumas – bene vienas pagrindinių etiketo principų. Kiekviena epocha turėjo savitas etiketo normas, kurių ne viena šiandien atitiktų anekdotines situacijas.

Dažnas gyvenime susiduriame su tokiomis situacijomis, kuriose nežinome, kaip elgtis. Kaip sveikintis, ką pirmą praleisti pro duris, kaip elgtis užstalėje, ar iki dugno ištuštinti stikliuką. Šiais lakais visi nori atrodyti mandagūs, tačiau apie etiketą visgi nelabai ką teišmano. Apie gražaus elgesio kultūrą maloniai pabendrauti sutiko Seimo narys ir vienas profesionaliausių protokolo ir etiketo specialistų Lietuvoje Arminas Lydeka. Knygų „Protokolo pagrindai kiekvienam siekiančiam…” , „Etiketas kiekvienam” bei daugybės publikacijų autorius etiketo sakė išmokęs per ilgus mokslo metus. Profesionalias žinias įgijo studijuodamas Maskvos Michailo Lomonosovo universitete, Socia-linių mokslų fakultete. Vėliau žinias gilino Danijos, Jungtinės Karalystės universitetuose. Nuo ko priklauso žmogaus etiškumas? Pasak A.Lydekos kiekvienas mūsų turime tam tikrą moralės sistemą, savus dorovinius principus. Iš viso to susiformuoja ir tam tikra vertybių skalė, kas yra gerai, o kas yra blogai. Žinoma etiškumas labai priklauso ir nuo paties žmogaus išsilavinimo. Kuo daugiau mokomasi, tuo daugiau sužinoma, todėl yra didesnė tikimybė svarbiose situacijose neapsijuokti. Etiškumui įtaką turi ir pati tauta, jos nusistovėjusios tradicijos ir papročiai. O kaip bendrame Europos šalių kontekste atrodo mūsų tauta? Pašnekovo tvirtinimu, lietuviai Europos valstybių kontekste atrodo vidutiniškai. „Tikrai nėra prasta situacija. Mes nesame barbarai, neraštingi, nekultūringi.