Moterų rinkėjų elgesys
Lietuvoje moterys sudaro 54% rinkėjų. Jeigu moterys balsuotų vieningai, jų balsai nulemtų rinkimų rezultatus. Nuo ko priklauso, už kurią partiją moterys balsuoja: ar nuo amžiaus, išsilavinimo, gyvenamosios vietovės, ar nuo politinių pažiūrų? Ar skiriasi moterų ir vyrų polinės pažiūros bei jų balsavimas?
Klasikinės politinės teorijos atstovai teigia, kad moterys yra konservatyvesnės už vyrus, daugiau linkusios remti ir balsuoti už konservatyviąsias partijas (Lipset, 1981). Tai ypač būdinga katalikiškoms šalims. Taip buvo įprasta galvoti. Tačiau pastaraisiais metais padėtis keičiasi, daugelyje šalių moterys daugiau remia kairąsias partijas ir jų kandidatus. De Vaus ir McAllister (1989) išnagrinėjo 11 Vakarų šalių porinkiminių apklausų rezultatus, ir nustatė, kad 10-ties šalių moterys yra daugiau dešiniųjų pažiūrų nei vyrai. Tik Australijoje moterys yra kairesnių pažiūrų nei vyrai. Pagrindiniai veiksniai, apsprendžiantys moterų konservatyvumą: religingumas ir nedalyvavimas darbo rinkoje (t.y. buvimas namų šeimininke). Kadangi Vakarų šalyse vis daugiau moterų įsijungia į darbo rinką ir vis mažėja religijos įtaka, skirtumas tarp vyrų ir moterų pažiūrų mažėja. Išnagrinėję atskirų socialinių demografinių grupių politines pažiūras, autoriai daro išvadą, kad vienodai nereligingos, su vyrais dirbančios (o dar labiau studentės, bedarbės ir pensininkės) moterys yra kairesnių politinių pažiūrų nei vyrai.