Per didelis pozityvumas skatina negatyvumą

smile, portrait, girl
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pozityvių frazių, tokių kaip „Aš esu mėgstamas žmogus“ ar „Man pasiseks“, kartojimas gali priversti jaustis dar prasčiau, užuot pakėlusios žmogaus savivertę. „Mažų mažiausiai nuo 1952-ųjų, kai pasirodė Normano Vincento Peale`o „Pozityvaus mąstymo jėga“ (The Power of Positive Thinking) žiniasklaidoje nuolat patariama save pagirti, pasakyti sau pozityvių dalykų“, – rašoma Kanados psichologų studijoje, kurią publikuoja „Psychological Science“. Joje cituojamas populiarus savipagalbos žurnalas, kuriame skaitytojams patariama: „Pabandytkite keliskart pakartoti: „Aš esu galingas, aš stiprus ir niekas šiame pasaulyje negali manęs sustabdyti“. Tačiau tyrėjai teigia, kad praktiškai tokie patarimai veikia ne visiems. Pozityvios kalbos apie save žmones, kurie jau nepasitiki savimi, priverčia jausti dar prasčiau, o ne geriau, tvirtina psichologų Joanne Wood, Elain Perunovic ir Johno Lee atlikta studija. Atlidami tyrimą jie tiek prastai, tiek gerai save vertinančių žmonių prašė kartoti frazę „Aš esu mėgstamas žmogus“, o tada analizavo dalyvių nuotaikas ir jausmus sau. Aptikta, kad žmonės, kurie iš pat pradžių save vertino prastai, ėmė jaustis dar prasčiau. „Manau, jog nutinka taip, kad kai prastai save vertinantys asmenys pakartoja pozityvius sakinius, jiems, matyt, kyla priešingų minčių“, – naujienų agentūrai AFP aiškino J. Wood.

Simbolinė pinigų galia veikia žmogaus psichiką

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pinigų – nebūtinai savų – skaičiavimas yra naudingas žmogaus psichinei sveikatai, nes padeda pakelti nuotaiką, nustatė JAV psichologai. Ir priešingai: mintys apie savo išlaidas ją sugadina, teigiama Minesotos ir Floridos universitetų (JAV) psichologų tyrime, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti psichologinį, fizinį ir socialinį pinigų poveikį, teigiama JAV psichologijos mokslo asociacijos pranešime. Simbolinės pinigų galios tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Psychological Science“. Norėdami išsiaiškinti, kaip pinigai gali veikti žmonių savijautą, mokslininkai eksperimente dalyvauti sutikusius savanorius suskirstė į dvi grupes. Vienų buvo paprašyta rankomis suskaičiuoti 80 paprasto balto popieriaus lapelių pundelį, o kitiems – 80 šimto dolerių banknotų pluoštą. Tyrėjai pabrėžė, kad šie pinigai nepriklausė tyrimo dalyviams. Po to eksperimento dalyviams buvo skirtos kelios užduotys. Iš pradžių jie žaidė kompiuterinį žaidimą su trimis virtualiais partneriais, manydami, kad žaidžia su realiais žmonėmis. Žaidimo metu jie turėjo mėtyti vieni kitiems kamuolį. Tačiau kai kurie žaidėjai reguliariai gaudavo kamuolį, o kai kurie būdavo ignoruojami. Dėl to šie eksperimento dalyviai patirdavo susierzinimą, kurio lygį įvertindavo psichologai. Galiausiai buvo konstatuota, kad tie žmonės, kurie anksčiau skaičiavo pinigus, stresui buvo atsparesni. Vykdant antrąją užduotį tiriamiesiems reikėjo įkišti ranką į gana karštą vandenį ir išlaikyti ją 30 sekundžių.

Blogos mintys. Netradicinė medicina ir terapija

portrait, woman, person
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ką reiškia kognityvinė terapija? Gyvenimas – nesibaigianti mokykla. Nesvarbu, kiek žmogus turėtų metų, jis gali išmokti dar šio bei to. Būtent tokiu paprastu, tačiau itin efektyviu principu ir pagrįsta kognityvinė elgesio terapija. Žmogus, kuris kreipiasi į terapeutą pagalbos, nori kažką pakeisti savo gyvenime: gal savo jausmus, gal elgesį, o gal kitų žmonių elgesį su juo. Kognityvinė elgesio terapija efektyvi padedant tiek sergantiems žmonėms, tiek linkusiems tobulėti dvasine prasme ar siekiantiems pagerinti savo gyvenimą. Ką mes galime pakeisti? Ne visada galima įtakoti išorinius įvykius. Tačiau kognityvinė elgesio terapija remiasi prielaida, jog žmogus gali išmokti reaguoti į gyvenimo įvykius ir prie jų prisitaikyti nejausdamas vidinio diskomforto ir neatsirandant fizinių ar psichinių sutrikimų. Labai daug kas priklauso nuo mąstymo. Skirtingai nei gyvūnai, kurie į viską reaguoja instinktu ir refleksu, mes dar galime pasitelkti mintis ir tą patį gyvenimo faktą skirtingai interpretuoti. Prieš 2000 metų filosofas Epiktetas išmintingai pasakė: “žmones įskaudina ne tai, kas atsitinka, bet jų reakciją į šį įvykį”. Kaip kyla “juodos” mintys? Kiekvienas asmuo turi tarsi minčių “rinkinį”, kuris ir lemia konkrečią reakciją tam tikro streso ar situacijos metu. Jeigu šie minčių “rinkiniai” tokie, jog juose vyrauja neigiamos nuostatos apie save, žmogui gali kilti psichikos sutrikimai, tokie kaip nerimas ar depresija.

Nerimą sukelia… mintys. Kaip jį suvaldyti?

Nerimą sukelia… mintys. Kaip jį suvaldyti?
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kas iš mūsų nėra patyręs nerimo? Vienus stingdo viešo kalbėjimo nerimas, kitus kausto bendravimo nerimas, ypač su priešingos lyties atstovais ar nepažįstamais žmonėmis. Užkalbinti naują bendradarbį ar vadovą kai kuriems atrodo neįveikiama užduotis! Įdomiausia, kad nemažai žmonių, galinčių pasidalyti labai nemalonių emocinių išgyvenimų patirtimi, savo nerimą… pajėgia įveikti. „Ar dažnai jaučiate nerimą?“ – klausia Albert Ellis knygoje „Kaip nepasiduoti nerimui ir jį kontroliuoti?“ „Taip, tokie yra žmonės. Ar galite ko nors imtis, kad nerimą sumažintumėte? Visi gali.“ Belieka išbandyti. Sveikas ir liguistas nerimas. Ar galite rinktis? Nerimą išgyvename visi. Dar daugiau – nerimas mums naudingas. Jis padeda išvengti nemalonių būsenų ir veiksmų, trukdančių įgyvendinti mūsų norus, troškimus. Jei jums gresia darbo netektis, o jūs norite likti šiame darbe, būtinai sunerimsite, kaip jį išlaikyti. Nerimas kyla, kai trokštame ką nors gauti ir suprantame, kad mums nepasiseks, arba matome kylančią grėsmę ir suvokiame, kad ji tuoj užgrius. Rūpesčio nepatiria tik tas, kuris neturi jokių vertybių, troškimų ar norų, kuriam nėra jokio skirtumo, kas jo laukia. Sveikas nerimas – rūpestis, budrumas, atsargumas – padeda gauti tai, ko norite, ir išvengti to, ko netrokštate. Tačiau jei padaręs klaidą žmogus įsigąsdina ir išeina iš darbo, nors yra kolegų ir vadovų mėgstamas, jį kamuoja liguistas nerimas.

Trokšti būti sveikas ir laimingas? Būk.

Džiaugsmas – tai Šventosios Dvasios dovana
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jeigu žmogus nuolat sau kala, kad jo bloga sveikata, jei tvirtina, kad serga, galų gale taip ir nutinka. Tačiau savo teigiamomis emocijomis ir mintimis mes galime sukurti kitokį, kokybišką savo gyvenimą. Kaip tai padaryti, patarė Mažeikiuose paskaitą skaitęs vilnietis Valerijus Šeremeta, vadinamojo Silva sveikos mąstysenos metodo propaguotojas. DAUG IŠBANDYMŲ IR IEŠKOJIMŲ. „Santarvei“ vilnietis pasakojo, kad jo ieškojimai prasidėjo labai anksti nuo klausimo: koks mano gyvenimo žemėje tikslas? Prieš 30 metų jis ėmė mokytis jogos, tapo vegetaru ir visišku abstinentu. Dar besimokydamas mokykloje jaunuolis perskaitė naująjį Testamentą, o po to daug dvasinės literatūros. Iš jų atėjo gyvenimo kredo „mylėk savo artimą, kaip pats save“. Ieškodamas gilesnio gyvenimo suvokimo, 1995 metais Valerijus lankėsi pas Satja Sai Babą Indijoje.
Anot pašnekovo, jo gyvenime netrūko išbandymų. Darbo biografija prasidėjo nuo septyniolikos metų. Teko dirbti dailininku gamyklose, fotografu, muzikantu, siuvėju, kiemsargiu, sandėlininku, net laidojimo biuro darbuotoju. „Kasdieną matydamas mirtį, mažų vaikų ir pagyvenusių žmonių, vargšų ir turtingų, pajutau, kad gyvenime turi būti kita prasmė, nei gerti, valgyti ir ...“, – pasakoja Valerijus. Kai prieš ketverius metus V. Šeremetos gyvenimas ėmė stipriai blogėti, jam ramybės nedavė klausimas, kodėl vieniems žmonėms klojasi kaip sviestu patepta, o kitiems viskas sprūsta iš rankų. Tada į jo ir žmonos rankas pateko pirmoji Jose Silvos knyga apie jo metodą.

Kaip pakelti sau nuotaiką?

face, spring, flora
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jūs galite savo smegenis išvalyti taip, kaip kiti valo savo kūną. Norėdami atsikratyti blogų minčių, prisiminkite „Laimės taisykles“: konkrečiu metu galite galvoti tik apie vieną dalyką – jūsų mintys turi būti arba pesimistinės, arba optimistinės. Viskas priklauso tik nuo jūsų. Pesimistai dėmesį sutelkia į niūrius apmąstymus, kaip jie suklups ir nepajėgs atsikelti. Jie visada laukia, kad atsitiks blogiausia. Optimistai laukia geriausio. Taigi išvalykite savo galvą. Kilus problemai, iškart bandykite ją spręsti. Nevykėliai ima skųstis, lyderiai – sprendžia. Jus apniko neigiamos mintys, gadinančios nuotaiką? Yra paprastas būdas tapti linksmu optimistu. Suskaičiuokite teigiamų minčių variantus. Visai nesunku tapti liūdnų minčių perjungimo į džiugesnes meistru ir kontroliuoti mintis bei jausmus. Viskas, ką jums reikia padaryti, – suskaičiuoti ir nuo liūdnų minčių pereiti prie tų, kurios kelia nuotaiką. Kaskart, kai į galvą ateina liūdni apmąstymai, juos nukreipkite į teigiamus dalykus arba imkitės spręsti savo bėdas. Visada užsirašykite, kaip pavyko persijungti. Turite mažinti persijungimų skaičių. Pavyzdžiui, iš pradžių gali prireikti 50, vėliau 30, 20 ar 10 kartų per dieną. Jeigu dažnai sielojatės, naudodami šią techniką, tapsite nuolatiniu pozityviu mąstytoju. Laimingi ir energingi žmonės vaikšto greitai, dideliais žingsniais, jie atrodo aukštesni. Tarsi spinduliuoja begalinę energiją. Pesimistai, priešingai, velka kojas, vaikšto smulkiais žingsneliais – lėtai ir liūdnai.

Egoizmas - gerai ar blogai?

credit cards, denim, jeans
Teksto dydis: +1, +2, normalus

“Mylėk artimą savo kaip save patį” sakoma Šventajame rašte. Artimuosius, draugus reikia mylėti karštai, vadinasi, save mylėti reikia taip pat. Tačiau ginčai, kas geriau - altruizmas ar egoizmas - vis nenutyla. Pabandykime išsiaiškinti: egoizmas - gerai ar blogai? Kur baigiasi “kieto egoizmo”, kurį psichologai priskiria prie neigiamų savybių, ir sveiko egoizmo riba? Dažnam turbūt kyla klausimas, kas yra sveikas egoizmas, o psichologai sako, kad tai reiškia gyventi, santykius su aplinkiniais kurti galvojant apie tai, ko reikia jums pačiam. Bet nekenkiant aplinkiniams. To pravartu pasimokyti! Vienas pagrindinių sveiko egoizmo principų - mylėti save reikia, bet ne kitų sąskaita. Štai pavyzdys… Troleibuse pastebite, kad mergina, sėdinti priešais, šypsosi. Gal prisimena apie kažką malonaus, gal tiesiog jos nuotaika gera. Na, priešingai nei jūsų… “Ir ko ji čia džiaugiasi?” - galvojate. Įdomu, kada ji save paskutinį kartą matė veidrodyje. Baisesnė už atominį karą, o pučiasi…” Jūsų žvilgsnis, nukreiptas į merginą, jai parodo visą jūsų jausmų paletę, ir merginos šypsena savaime gęsta. Tačiau jūsų nuotaika pastebimai gerėja, savęs vertinimas pražysta gražiausiomis spalvomis. Tai ir yra meilė sau kitų sąskaita: kaip kitas drįsta galvoti apie save kaip apie “patį pačiausią”?! Žemindamas kitus, aš pakylu pats. Tikriausiai ne kartą susidūrėte su žmonėmis, gyvenančiais pagal šią formulę. Juos vadina savimylomis ir išpuikėliais, jų vengia, su jais stengiasi nebendrauti.

Egoizmas valdo pasaulį

Egoizmas valdo pasaulį
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Atėjo laikas pamiršti eilinius visuomenės suformuotus stereotipus ir pažvelgti į egoizmą kitaip, nes būtent jis valdo ir stumia mūsų kasdienį pasaulį į priekį. Nesuklysiu sakydamas, jog kiekvienas mūsų yra egoistas. Žymus psichologas, narcisizmo sąvokos kūrėjas, Zigmundas Froidas teigia, kad nežymus narcisizmas būdingas kiekvienam žmogui. Šio psichologo suformuota asmenybės teorija, besiremianti trim sluoksniais id, ego ir superego tai tik įrodo. Id – tai mūsų slapčiausios mintys, troškimai, noras tenkinti visus poreikius, o superego – visuomenės suformuotos taisyklės ir normos. Tarp šių dviejų plotmių įsiterpia ego – nuolatinė kova tarp id ir superego, tai ta pati kova tarp nuolatinio egoizmo ir žmonių sudarytų apribojimų. Kas gali teigti, jog altruizmas valdo pasaulį, jeigu žmogus iš prigimties yra egoistas. Psichologijoje yra net atskira kryptis – psichologinis egoizmas, kuris teigia, jog kiekvienas žmogaus veiksmas, kiekvienas darbas yra daromas siekiant turėti naudos sau. Jūs aukojate labdarai, nes patenkinate save ir jaučiatės reikšmingas. Padedate draugams, nes tai gerina jūsų įvaizdį ir teikia džiaugsmą jums. Mes benamiams duodame pinigų ne tam, kad jie nusipirktų duonos, o su mintimi, kad kažkas mums pagelbės, jei mes atsidursime panašioje padėtyje ar situacijoje. Visi mano pateikti pavyzdžiai yra vienokios ar kitokios egoizmo formos, kurios aptartos ir pripažintos net garsiausių pasaulio psichologų ir žmogaus tyrėjų.

Egoizmas: Kur yra riba tarp egoizmo ir „ne egoizmo“?

money, coins, stack
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kur yra riba tarp egoizmo ir „ne egoizmo“ arba altruizmo? Aišku, tą ribą nusibrėžiame patys arba ją padiktuoja visuomenė, jos nerašytos taisyklės, elgesio ir kitokios normos. Kitaip sakant, niekas tiksliai nesugebėtų pasakyt kur ta riba yra, tačiau turbūt nedaugelis suabejotų ar ji apskritai yra, o jei jos nėra? Kodėl niekas nesusimąsto ar tas pats altruizmas nėra egoizmo tam tikra išraiška? Tūkstančius kartų girdėjau – „tu egoistas“, dėl įvairių priežasčių ir daugelyje situacijų. Niekada dėl to nesiginčiju. Taip, aš egoistas. Galiu ramiausiai užsirašyti tai ant marškinėlių ir išeiti į gatvę, nė kiek to neslepiu. Bet norėčiau pamatyti nors vieną žmogų ne egoistą. Žmogų, kuris galvoja ir skuba į pagalbą kitiems bet kokioj situacijoj, atiduodantį paskutinius marškinius vargšams, ir pan. Tai tik ironija… Juk nebūtina to daryti (atiduoti marškinius), kad būtumu ne egoistas, ar ne? Turbūt užtenka pas tave atėjusiai į svečius merginai pasiūlyti arbatos, paduoti jai ranką, šokant per griovį, ir pan. Bet kas Jums sakė, kad tai ne egoistiškas elgesys?! Įdomu, ką jūs galvojate tai darydami, gal tiesiog norite jai įtikti, pasirodyti angelu, o gal tiesiog saugoti savo reputaciją (ką gi ji pagalvos). Kažkaip man tai asocijuojasi su „ego“, norėdami įtikti, galvojate apie save, kad ir – kaip čia įsitempus ją į lovą. O reputacija tai irgi jūsų ar jos? Tiesa, reiktų pridurti, kad jūs turbūt taip negalvojate, bent jau tiesiogiai tai tikrai ne.

Psichologo patarimai: Senatvinis tėvų „egoizmas“

Psichologo patarimai: Senatvinis tėvų „egoizmas“
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jei manote, kad jūsų tėvai egoistai, pirmiausia paklauskite savęs, ar patys nesate egoistai. Tėvai irgi žmonės, bėgant metams jie keičiasi. Be to keičiasi kur kas labiau, negu jų vaikai. Tai susiję su senatvės psichologija. Apie tą psichologiją Lietuvoje mažai kas žino ir kalba. Senatvė – tai tokia psichikos būsena, kada žmogų apima tamsios mintys, kada žmogus iš paskutiniųjų laikosi įsikibęs savo įpročių, “gyvenimo vietos”, kai susiaurėja jo interesų ir rūpesčių ratas. Tai įvyksta spontaniškai. Taip gamta taupo paskutines jėgas. Seniems žmonėms (ypač, jei jų gyvenimas buvo sunkus, jei jie serga) nebelieka energijos kam nors kitam. Tame tarpe, deja, ir savo vaikams. Kristina G. rašo: „Pastaruoju metu mane persekioja jausmas, kad netenku savo tėvų. Ir ne tik todėl, kad jie sensta ir greitai jų nebeliks. Su šiuo jausmu persipina dar kartesnis: mes tampame svetimais. Suprantu, kad to artumo, koks buvo tarp manęs ir tėvų vaikystėje, jaunystėje, jau niekada nebebus. Bet vis tiek lauki iš tėvų dėmesio, užuojautos, net pagalbos. Iš esmės, jokios pagalbos man nereikia, tiesiog norisi kartais pasijusti vaiku. Nejau tai nenormalu? O štai ką turiu: per praeitus metus mama tik dukart man skambino į Vilnių (ji gyvena Skuode), per mano gimtadienį ir kada reikėjo atvažiuoti padėti nukasti bulves. Suprantu, kad reikia tėvams padėti, bet nemalonu, kad iš dviejų skambučių vienas – kai prireikė manimi pasinaudoti. Kaip darbo jėga.

Kada egoizmas naikina

Kada egoizmas naikina
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ar niekada nepagalvojote, dėl ko žmogus tampa egoistu? Labiausiai egoistiški, kad ir kaip keista, yra maži vaikai. Bet už tai jų niekas nesmerkia, nes jų egoizmas yra labai natūralus, tarsi prigimtinis. Mes nuolaidžiaujam jiems todėl, kad vaikai elgiasi natūraliai, neveidmainiauja… Gyvenimo džiaugsmą vaikai randa buitinėse vertybėse ir malonumuose. Kuo daugiau tokių malonumų, tuo laimingesnė vaikystė….Vaiko gyvenimo kokybė priklauso nuo materialios gerovės. Vadinasi, tam, kad būtų laimingas, žmogui reikia kuo daugiau materialinių vartotojiškų malonumų. Tačiau ši racionali išvada prieštarauja jausmams… Ar nepajutote, kad pasisotinę kūniškais malonumais, vis tiek liekame nepatenkinti, tušti. Intuityviai jaučiame, jog kažko trūksta. Kodėl patys ieškome optimistų, pozityviai nusiteikusių ir negobšių žmonių draugijos? Nes jie tarsi donorai, dovanodami gerą nuotaiką kitiems, jie turtėja patys. Ar tokį džiaugsmą gali pajusti egoistas? Taigi, prieštaraudama logiškai išplaukiančiom išvadom apie egoizmo „naudą“, aš atsisakiau tokio gyvenimo požiūrio. Tam įtakos turi ir visiems mums Dievo duotos užuominos. Kita vertus, dažnai mes nemokame jomis naudotis… Tokios užuominos savo ruožtu padeda pasiekti dorovės kelią, dvasinį Aukščiausiojo pažinimą. Nepasitenkinimas vien materialiomis gėrybėmis verčia mus susimąstyti, jog yra dar kažkas, ko negalima paaiškinti iš ateizmo pozicijų. Ieškodami, kuo užpildyti tą tuštumą, mes atrandame tiesą… Kai ką atradau ir aš.

Anagrama egoizmui

gift, give gifts, gift
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jeigu tektų apibūdinti žmogiškąją prigimtį vienu žodžiu, kaip giliausiai tūnančią esenciją, kuri mus išskirtinai verčia evoliucionuoti iš kitų padarų, ištarčiau “egoizmas”. Egoizmas - pasitenkinimo motina, kuri gimdo visas įmanomas mūsų emocijas ir jausmus. Taikant visuomenėje pripažintą moralės matricą, kurioje viskas taip kruopščiai dėliojama į lentynėles, kad būtų galima vienareikšmiškai abibūdinti nuvalkiotą ribą tarp gėrio ir blogio, šventai tikime, jog egoizmas tik dar viena blogio išraiška. Štai čia ir kertasi mano šventvagiška nuomonė su visuma. Manau, jog egoizmas yra pats neutraliausias ir tyriausias jausmas, kurį mes turime. Jeigu mūsų požiūrio atskaitos taškas būtų nusistovėjusios visuomenės normos, galėtume drąsiai teigti, kad egoizmas turi dvi kryptis. Pasirinkdami vieną jų, mes tenkinam savo poreikius ir interesus pažeisdami kito žmogaus laisvę, kitaip tariant imdami iš jų tai, kas mums nepriklauso. Mes galime pasisavinti kito žmogaus idėjas, emocijas, jausmus, visu tuo disponuoti jų akivaizdoje ir jausdami pasitenkinimą masturbuotis jų vertėmis, tai leidžia mums jaustis, jog dominuojame. Kaip pavyzdžiu galėtume pasinaudoti poros santykiais, kurie neretai yra paradoksalūs, egoizmas verčia mus ieškoti prigimtinės laimės, kurią patiriame turėdami antrą pusę.