Fechtavimas. Istorija
Šaltojo ginklo valdymo menas siekia gilią senovę. Žmogus privalėjo gerai valdyti ginklą , jį tobulinti tam, kad susirastų maisto, apgintų būstą, žemę kurioje gyveno, galiausiai užgrobtų naujas teritorijas ir įsigytų didesnę valdžią.
Taikiu metu kariai taip pat norėdavo išbandyti savo jėgas. Tuo tikslu buvo vykdomos varžybos. Seniausias šaltinis, bylojantis apie vykusias fechtavimo varžybas yra bareljefas, rastas 1190 m. pr. Kr. Ramzio III statytoje šventykloje (aukštutiniame Egipte). Ištyrus jį paaiškėjo, kad fechtavimosi varžybos buvo vedamos 400m. anksčiau nei pirmosios Olimpinės žaidynės senovės Graikijoje.
Viduramžiais vykdomi riterių turnyrai, dvikovos. XVIa. išradus paraką fechtavime įvyko didelis lūžis. Žmogui vis labiau pradėjo tarnauti šaunamasis ginklas. Kalaviją pakeitė lengvesnė špaga. Ją naudojant veiksmai tapo greitesni ir įvairesni. Šaltasis ginklas dažniausiai buvo naudojamas dvikovose.
XVIIa. viduryje Europoje fechtavimas špaga vis tobulėjo. Ypač vertinami buvo italų ir prancūzų fechtavimo mokytojai. Italų fechtuotojai daugiau dėmesio skyrė pačiai dvikovai, prancūzų mokyklose vyravo išorinė kovos forma, kuri dažnai virsdavo manieringumu.
XVIIa. viduryje fechtavimo mokymui pradėta naudoti sutrumpinta špagą (floretę), kuri buvo šiuolaikinės rapyros prototipas. Ši floretė buvo su antgaliu, panašiu į gėlės pumpurą (italų kalba „fioretto” – maža gėlelė). Ja buvo galima tiktai durti. Tai buvo pirmasis sportinis ginklas. Kliudomasis plotas buvo ribojamasis.
XIXa. pradžioje Europojo plačiai pradėtos naudoti kaukės, įvairios apsaugos, saugančios kovotoją nuo sužeidimų, atsirado naujas ginklas – špaga. Kovos šiuo ginklu tapo artimos tikrai dvikovai, nes kliudomas plotas neribojamas.
XIXa. pabaigoje italų mokykla pasiūlė naują ginklą, panašų į šiuolaikinį kardą. Juo buvo galima ir durti, ir kirsti.
XVIIIa.-XIXa. fechtavimas buvo vis dar karinio rengimo priemonė, bet jau formavosi kaip atskira sporto šaka. Europoje greičiausiai fechtavimo sportas tobulėjo Prancūzijoje, Italijoje, Austro-Vengrijoje ir Vokietijoje.
Šiuolaikinių Olimpinių žaidynių iniciatorius Pjeras de Kubertenas taip pat buvo fechtuotojas. 1896m. įvyko pirmosios Olimpinės žaidynės. Fechtuotojai kovojo rapyra ir kardu. Antrose Olimpinėse žaidynėse 1900m. jau kovojo ir špaga. 1913m. įkurta tartptautinė fechtavimo federacija FIE. 1924m. Paryžiaus Olimpiadoje dalyvavo ir moterys, kovojančios rapyra. 1955m. pradėtas naudoti elektrofiksatorius, kovojant špaga ir rapyra. Kardo elektrifikavimas pradėtas tik 1980m. Iki 1996m. moterys kovojo tik rapyra, o 1996m. pasaulio čempionate imta vykdyti moterų špagos varžybas. 1998m. vyko oficialiosios moterų kardo varžybos.
LIETUVOJE
Yra žinoma, kad Vilniuje XIXa. viduryje fechtavimo mokėsi klube „Fechtovanie”.
1906m. oficialiai įregistruota sporto draugija „Sakalas”, kurioje buvo kultyvuojamas fechtavimas
1918m. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe reikėjo kurti savo kariuomenę. Karo mokykloje fechtavimas buvo kaip mankštos dalis. Fechtavosi taip pat ir studentai korporantai.
1938m. į Lietuvą iš Belgijos grįžo J. Vabalas, kur baigė aukštuosius karybos mokslus ir tais pačiais metais tapo šios šalies fechtavimo kardais čempionu. Jis pradėjo daugiau dėmesio skirti fechtavimui.
1942m. fechtavimo meno Maskvoje mokėsi Č. Stakionis ir J. Udras. Grįžęs į Lietuvą Stakionis 1946m. Vilniuje įsteigė pirmąją fechtavimosi sekciją. Po mėnesio buvo perkeltas į Kauną dirbti LVKKI Karinės Katedros dėstytoju. Čia jis įkūrė dvi fechtuotojų grupes. Nuo 1947m. KKI fechtavimas tapo privaloma disciplina.
1949m. įvyko pirmas Lietuvos fechtavimo čempionatas, kuriame buvo kovojama 4 ginklais : rapyra, špaga, kardu ir karabinu su elastingu durtuvu.
1959m. buvo nutrauktos varžybos karabinu.
1984m. nutraukiamos vyrų varžybos rapyra.
1986m. nutraukiamos ir vyrų kardo varžybos.
1996m. nebelieka varžybų, kur būtų kovojama rapyra.
1992m. moterys pradeda kovoti špaga. Lietuva tapo tikrąja FIE nare.
1993m. pasaulio čempionate dalyvauja ir Lietuvos sportininkai.
* Smulkiau apie fechtavimosi sporto raidą Lietuvoje galite rasti knygoje:
Autorius : Rasa Kajokaitė-Rimgailienė
Knygos pavadinimas : Fechtavimosi sporto raida Lietuvoje iki 2003 metų
Knygą galima įsigyti Kauno knygynuose arba paskambinus telefonu 860416813
2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.