Gyvenimo praktika akivaizdžiai liudija: yra trys būsto remonto būdai – optimistinis, pesimistinis ir natūralistinis. Jie skiriasi laiko trukme, išlaidų gausa ir garantijomis. Kurį būdą pasirinkti – priklauso nuo kiekvieno piliečio meistrystės sugebėjimų, charakterio ir piniginės storio. Optimistinį būsto remonto būdą renkasi tie, kurie mažai susiduria su skaudžia gyvenimo tikrove, gyvena lyg auksiniame narvelyje, apsaugotame nuo nepalankių likimo vėjų, skersvėjų ir smūgių. Tokiems atrodo, kad visi žmonės yra geri, malonūs, sąžiningi, pareigingi, padorūs, trumpai tarus – tik dėk prie širdies. Optimistų būstas ilgus metus – o gal ir dešimtmečius, – primena vorų ir skruzdėlių buveinę, kurioje gera visiems: ir žmonėms, ir kačiukams, šuniukams, pelytėms, vorams ir panašiems gyviams. Tačiau vieną kartą ateina lemtinga diena, kai netgi užkietėję optimistai nusprendžia paremontuoti savo būstą. Vieną dieną jiems pasirodo, kad dar Sąjūdžio aušroje ant sienų klijuoti rusiški ar baltarusiški tapetai galutinai prarado spalvą ir formą, kreida balintos lubos pavirto murzina pliure, o kažkada buvę balti langų rėmai tapo skaudžiai cypiančiomis medinėmis konstrukcijomis, kurios žiemą nesaugo netgi nuo švelnaus šaltuko. Socializmo laikų santechnika niekaip nepadeda taupyti vandens, nes kas mėnesį kviečiamas santechnikas, kažką pakrapštęs tualeto bakelyje, pasako tą pačią frazę: geriau visai pakeisti.