Nors jau kitą savaitę Seimas planuoja balsuoti dėl šalies vadovo Rolando Pakso nušalinimo, į prezidento rezidenciją Turniškėse gabenami Paksų šeimai skirti baldai. Dienraščio “Lietuvos rytas” žiniomis, praėjusią savaitę kai kurie baldai Paksams į Turniškes buvo vežami netgi naktimis.
Dažnai čia pasirodydavo ir pirmoji šalies ponia Laima Paksienė. Prezidentūros kancleris Andrius Meškauskas, dienraščio paklaustas, ar jau nurodyta perkraustyti prezidento šeimą iš namų Šilo gatvėje į Turniškes, sakė: “Aš neturiu supratimo, man nebuvo pasakyta. Reikalingi baldai gal dar ne visi suvežti”. Pasak A.Meškausko, dar neįrengti ir laiptai, vedantys iki upės, kaip pageidavo toli į ateitį žvelgęs ir planavęs jais vaikščioti maudytis R.Paksas. Už prezidento rezidencijos Turniškėse remontą bei baldus, “Lietuvos ryto” duomenimis, iš valstybės biudžeto jau sumokėta 196 tūkst. litų ir greičiausiai daugiau nebus atseikėta nė cento.

Seime prasidėjus apkaltos procesui, pirmadienį prie Parlamento rūmų esančioje Nepriklausomybės aikštėje susirinko apie 20 Lietuvos Prezidento Rolando Pakso rėmėjų. Taikiai nusiteikę keli piliečiai, grojant akordeonui, traukė dainas. Jų atneštų karikatūrų taikinys buvo Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, pavyzdžiui, “Su melu ir šantažu tapsiu laikinu Prezidentu”. Kai kurie susibūrimo dalyviai šnekučiavosi prie centrinio Seimo kiemo. Susibūrimą stebėjo nemažai policininkų ir žurnalistų. Vilniaus savivaldybė bei Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas buvo informuoti apie tai, kad prie Seimo organizuojamas apie 100 žmonių susibūrimas palaikyti Lietuvos Prezidentą. Vilniaus miesto tarybos sprendimu organizuoti iki 100 žmonių susibūrimus be leidimo galima Nepriklausomybės, Savivaldybės ir Daukanto aikštėse. Eltos žiniomis, sostinės policijos pareigūnai dirbs minėtose vietose, kad būtų galima kontroliuoti padėtį, palaikyti viešąją tvarką bei užtikrinti žmonių saugumą.

Vakar ryte prezidento Rolando Pakso apkaltos proceso finalas prasidėjo neramiai. Iki pat balsavimo dėl prezidento nušalinimo rezultatų paskelbimo nebuvo aišku, ar tam užteks parlamentarų balsų. Jau pasibaigus balsavimui kai kurie liberalcentristai ir konservatoriai, prieš tai tikinę, esą už Pakso nušalinimą balsuos 100-115 Seimo narių, prabilo apie proceso metu patirtą moralinį spaudimą. “Spaudimas buvo didžiulis”, – teigė liberalcentristas Gintaras Steponavičius. Nors šalies vadovas Paksas žadėjo atvykti į Seimą ir tarti paskutinį žodį prieš parlamentarams balsuojant, tikslus jo atvykimo laikas nebuvo žinomas. Po parlamento rūmus vaikščiojo keli prezidento patarėjai, tikinę, esą apkaltos rezultatas galįs būti ir palankus Paksui. Apkaltos posėdyje buvo išklausyti pirmadienį nespėję pasisakyti Pakso advokatai. Po jų kalbos gynėjai ir kaltintojai pasikeitė replikomis, kurioms dar nepasibaigus į parlamentą paskutinį kartą atvyko prezidentas. Paksas į posėdžių salę įėjo pro šonines duris. Daugelis parlamentarų jo nė nepastebėjo. Pirmą kartą šalies istorijoje prezidentas nebuvo sutiktas pagarbiai atsistojant. “Jis atvyko į savo teismą”, – replikavo parlamentarai.

Prezidentas Rolandas Paksas teigia, kad jo sprendimas, ar keltis gyventi į rezidenciją Turniškėse, ar ne, priklausys nuo apkaltos Seime baigties. Tačiau Prezidentas nepaaiškina, kodėl nelaukiant apkaltos rezultatų yra skubinamas rezidencijos Turniškėse remontas. “Jei apkaltos rezultatas bus vienoks – aš kelsiuosi, jei kitoks – be abejo, ne”, – žurnalistams penktadienį sakė R.Paksas, dalyvavęs Seimo iškilmingame posėdyje, skirtame Lietuvos įstojimui į NATO pažymėti. R.Paksas teigė, jog rezidencijos Turniškėse remonto darbai “vyksta pagal programą”. “Nei aš spartinu, nei lėtinu šiuos darbus, paprasčiausiai tai vyksta”, – sakė R.Paksas. Žurnalistų klausiamas, kodėl nelaukiant apkaltos rezultato buvo leidžiami didžiuliai mokesčių mokėtojų pinigai remontui, ir pasiteiravus, ar Prezidentas neketina šių pinigų vėliau grąžinti, R.Paksas į šiuos klausimus neatsakė.

Prie Seimo, kur pirmadienį vyksta apkaltos prezidentui procesas, ketina susiburti apie 100 Rolando Pakso šalininkų, tačiau policija žada, kad užtikrins viešąją tvarką. Renginio organizatoriai apie susibūrimą iš anksto pranešė Vilniaus miesto savivaldybei bei Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, organizuoti žmonių susibūrimus, kur dalyvauja iki 100 žmonių, be leidimo leidžiama Nepriklausomybės, Savivaldybės ir Daukanto aikštėse. Apie 15 val. 30 min. prie Seimo tebuvo 20-ties žmonių grupelė. “Sostinės policijos pareigūnai dirbs, kad būtų galima kontroliuoti padėtį, palaikyti viešąją tvarką bei užtikrinti žmonių saugumą”, – rašoma Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pranešime spaudai. Antradienį numatoma sustiprinti policijos pajėgas. Viešąją tvarką mieste palaikys daugiau nei 200 policijos pareigūnų – dvigubai daugiau nei pirmadienį.

Už šiurkščius Konstitucijos pažeidimus per apkaltą iš prezidento pareigų nušalintas Rolandas Paksas netrukus turės minti Generalinės prokuratūros slenksčius. Su politiniu skandalu susijusius tris ikiteisminius tyrimus atliekantys prokurorai artimiausiu metu ketina kviesti R.Paksą į apklausas. Tai gali įvykti jau šią savaitę ar kitą savaitę, nes į Vilniaus Santariškių klinikas dėl padidėjusio kraujospūdžio patekusį buvusį šalies vadovą ruošiamasi išrašyti namo. “Taip, savaime suprantama, jis bus apklaustas”, – BNS sakė Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis. Neliečiamybės netekęs R.Paksas dabar pareigūnams negalės atsisakyti atvykti liudyti. Jeigu Lietuvos Respublikos pilietis R.Paksas nevykdys pareigūnų nurodymų – neatvyks kviečiamas į apklausą – jį atvesdins policija arba jam teks sumokėti piniginę baudą. Tokias sankcijas numato įstatymai. Pagal įstatymus, prezidentą apklausti buvo galima tik tada, kai jis pats sutinka. Būdamas šalies vadovu, R.Paksas kartą liudijo prokurorui ir ikiteisminio tyrimui teisėjui. Prezidentūroje pernai sausio 17 dieną jis kaip liudytojas davė parodymus ikiteisminiame tyrime, kuriame jo rinkimų kampanijos rėmėjas, bendrovės “Avia Baltika” vadovas Jurijus Borisovas įtariamas grasinimu jam, jei nebus paskirtas patarėju. R.Paksas per apklausą teigė, kad J.Borisovas jam negrasino. Tuo tarpu šiemet kovo 25 dieną savo viešoje kalboje R.Paksas teigė, kad pastarosiomis dienomis J.Borisovas nedviprasmiškai leido jam suprasti, kad prieš jį, jeigu nepriims pastarojo į visuomeninio patarėjo pareigas, gali būti panaudota neva kompromituojanti medžiaga.

Prezidentas Rolandas Paksas oficialiai patvirtino sutinkąs dalyvauti pirmadienį rengiamame Seimo posėdyje, kuriame bus pratęstas jo apkaltos procesas. “Oficialiai sutinku”, – žurnalistams penktadienį Seime sakė prezidentas, paklaustas, ar dalyvaus apkaltos procese. R.Pakso teigimu, jis jau yra gavęs iš Seimo išsiųstą kvietimą atvykti į apkaltos procesą. Prezidentas anksčiau atsisakė duoti parodymus Seimo specialiajai tyrimo komisijai, kuri nagrinėjo jam pateiktus apkaltos iniciatorių kaltinimus. Seimas oficialiai pakvietė prezidentą atvykti į pirmadienį po pietų numatytą apkaltos proceso posėdį. Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas prognozuoja, jog jau antradienį gali būti surengtas balsavimas dėl prezidento, kuris yra kaltinamas šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu ir priesaikos sulaužymu, nušalinimo.

Prezidentūros koridoriuose pirmadienio pavakarę pasirodė lankstinukai “Kieno sprendimas galutinis”, kuriuose protestuojama prieš apkaltą prezidentui Rolandui Paksui. “Kai kurių Seimo pareigūnų vieši pareiškimai – tai reali grėsmė apkaltą Seime paversti formaliu Konstitucinio Teismo išvadų įforminimu. Pastangos plačiu mastu į apkaltos procesą įtraukti Konstitucinį Teismą, itin sureikšminti jo rekomendacinio pobūdžio išvadą ir taip Konstitucinio Teismo autoritetu daryti psichologinį spaudimą Seimo nariams bei visuomenei, prieštarauja Konstitucijos 86-to straipsnio 2 daliai, kuri imperatyviai nustato: “Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia Seimas apkaltos proceso tvarka”. Tai reiškia, kad klausimas Seime turėtų būti sprendžiamas iš esmės, kaip to reikalauja objektyvios tiesos nustatymo teisinis procesas”, – rašoma proklamacijos tituliniame lape.

Vakar balsuojant dėl apkaltos Rolandui Paksui buvo sugadinta 12 biuletenių. Pastebėta, kad jie buvo užbraukti naudojant skirtingus simbolius. Šis faktas sukėlė įtarimų, kad tai galbūt buvo daroma specialiai, siekiant atpažinti biuletenius sugadinusius parlamentarus. Tokiu atveju tai rodytų, kad šie Seimo nariai balsavo vykdydami įsipareigojimus. Kaip “Omni laikui” teigė balsų skaičiavimo komisijos narys Artūras Vazbys, “į akis krito tai, kad balsavimo biuletenių sugadinimo formos skyrėsi”. “Už” ir “prieš” buvo užbraukiami skirtingai – punktyrais, bangelėmis, kryžiukais ir pan. Anot A.Vazbio, “kyla minčių, kad tai galbūt būdas atpažinti Seimo narius, kurie sugadino biuletenius”. Jei taip būtų, tai, anot A.Vazbio, rodytų, kad kai kurie Seimo nariai balsavo ne savo laisva valia, bet vykdydami kažkokius įsipareigojimus. A.Vazbys teigė, kad jis tikisi, jog šis klausimas bus nagrinėjamas Seime ir bus bandoma išsiaiškinti tiesą. Kitas balsų skaičiavimo komisijos narys Stanislovas Buškevičius “Omni laikui” teigė, kad neatkreipęs dėmesio į tai, kad biuleteniai buvo sugadinti naudojant skirtingus simbolius.