Kaip jau minėjome, tiek Dievo, tiek ir jo Sūnaus Jėzaus Vardas turi labai gilią prasmę. Kalbėdami apie “Dievą”, mes tuo pačiu paliečiame Jo visus nuostabius ketinimus, kupinus meilės ir tiesos. Todėl Dievo Vardas neturi būti naudojamas tuščiai, kaip koks švelnus keiksmažodis ar jaustukas susierzinimui išreikšti. Taip darydamas žmogus labai įžeidžia savo sutvėtrėją. Dėl šios priežasties kiekvienas, gerbiantis Dievą ir norintis Jam patikti turi visaip stengtis nenaudoti Dievo Vardo be reikalo. Daugelyje visuomeniu visame pasaulyje šitoks piktžodžiavimas yra tapęs normine šiuolaikinės kalbos dalimi; nėra lengva pakeisti visą gyvenimą ugdytą įprotį. Nuoširdi malda su pagalbos prašymu šiam dalykui pasiekti tikrai neliks Dievo nepastebėta. Visiems, esantiems mūsų kontrolės ir įtakos sferoje, pvz. vaikams, turėtų būti primenamas šio piktžodžiavimo rimtumas: “Nes nepsiliks be bausmės, kas imtų jo (Viešpaties) vardą dėl tuščio dalyko.” (Įst 5:11)

Iš kitos pusės, yra tokių, kurie atkakliai tvirtina, kad jei mes kalbėdami apie Dievą nuolat nevartojame hebrajiškų žodžių Jahveh arba Jehovah (tai skirtingi to paties žodžio tarimai), tai mes esame rimtai nuklydę nuo tiesos. Tarp jų žymiausia yra Sargybos Bokšto Draugija, kurios teigimu krikščionis, nesivadinantis “Jehovos liudytoju”, neturi jokio ryšio su Dievu.

Tą darydami tokie žmonės naudoja šventą ir nuostabų Dievo Vardą savotiško dvasinio elitizmo kurstymui, ir šitaip paniekina kitus žmones tiesiog dėl vieno žodžio tarimo ar naudojimo. Tuo mes nenorime pasakyti, kad Dievo Vardo naudojimas yra blogas dalykas; jis labai tinka mūsų asmeninėse maldose, žinoma, jeigu mes esame tinkamai pakrikštyti Vardan. Bet Naujasis Testamentas mums nenurodo, kad tai būtina ar net Dievo pageidaujama. Dievas įkvėpė Naująjį Testamentą, ir jis buvo parašytas graikiškai, naudojant tik vieną žodį Dievui pažymėti – “theos”, kas reiškia “didysis”. Naujajame Testamente nedaroma jokio skirtumo tarp “Dievo” ir “Jahvės”, taip pat jame nėra jokio ypatingo paliepimo apie tai, kaip tikintieji turėtų vadinti savo bendruomenę. Petras vadina tikinčiuosius “krikščionimis”, o ne “Jehovininkais” ar kaip nors panašiai (1 Pt 4:16). Per daug išryškinant vardo “Jehovah” naudojimą, nuvertinami Viešpaties Jėzaus darbai ir vieta; panašiai daugelis “krikščionių-evangelikų” pervertina Jėzaus vardo ir tarnybos svarbą ir nepaiso galingesnės Dievo padėties.

Kituose pavadinimuose, kuriuos naudojo pirmoji krikščionių bendruomenė, taip pat nėra vardo “Jehovah”:
– Izraelio bendruomenė (Ef 2:12)
– Danguje įrašytųjų pirmgimių Bažnyčia (Žyd 12:23)
– Dievo Bažnyčia (Apd 20:28)
– Gyvojo Dievo Bažnyčia, tiesos šulas ir atrama (1 Tim 3:15)
– Dievo namai (1 Tim 3:15)

Views All Time
Views All Time
1654
Views Today
Views Today
1
0 0